Jūratė Gliaudenytė: gyvenimas, kuris sukasi dėl akmenėlių

Mantas Jusis
2022-09-19
Jūratės veikla, jeigu jau tektų įdėti į kokius nors įprastus, standartizuotus žodžius, turbūt būtų arčiausiai sąvokos akmenų terapija. Nors pati šio žodžių junginio neištarė nė karto nei per mūsų susitikimą su diktofonu vėlų vakarą Vilniuje, nei vasarą, kada pirmą kartą susitikome viename festivalyje.
Jūratė Gliaudenytė: gyvenimas, kuris sukasi dėl akmenėlių

- Ar pameni, kada tavo gyvenime atsidaro akmenys?
- Domėjausi čakromis*, įvairiomis praktikomis. Perskaičiau, kad kristalai akvytuoja čiakras. Pagalvojau, kad būtų galima pasidaryti kristalų terapiją. Nusipirkau septynis akmenėlius ir užsidėjau ant kiekvienos čiakros buvo stiprus poveikis. 15 minučių patyriau harmoniją, balansą, gilų atsipalaidavimą. Nuo to laiko įsimylėjau kristalus.
*(Čiakra, Sanksrito kalba – ratas, apskritimas. Subtiliosios energijos centras. Teigiama, kad šešios pirmosios čakros išsidėsčiusios kūne, o septinta yra šiek tiek pakilusi viršum viršugalvio – aut.)
 
- Kiek laiko truko tavo eksperimentai ir ieškojimai?
- Daugiau nei pusę metų. Nors galima sakyti, kad jie trunka iki dabar. Ką nors naujo vis dar atrandu. Kristalus, kurių nesu turėjusi anksčiau. Pažinimas natūralių ir nenatūralių (akmenų – aut.) savybių truko apie pusę metų. Tada pradėjau tyrinėti, kaip atpažinti natūralius ir nenatūralius akmenis, nes įsigijau ir nemažai sintetinių, dažytų akmenų. Net skaldydavau juos, žiūrėdavau, kokia jų sudėtis.


 

- Tęsiant temą, kaip apibūdintum, kas yra natūralūs kristalai, o kas sintetiniai?
- Su sintetiniais ir netikrais (kristalais – aut) turiu mažai patirties, bet jie tiesiog nėra gyvi ir neturi energijos.
 
- Iš kur atsiranda tokie kristalai?
- Irgi daug nežinau. Vieni būna pagaminti iš stiklo, kiti nekokybiški akmenukai, tad nudažyti arba pakaitinti ir visai paveikti.
O natūralūs kristalai, gamtoje užaugę, turi tam tikrą struktūrą, kur tam tikra tvarka susidėję atomai. Todėl jie ir spinduliuoja energiją.
 
- Ar be eksperimentų su kristalais, ieškojimų per patirtį, teko mokytis, pavyzdžiui, kursuose?
- Lankiausi keliose paskaitose, bet man jos netiko, tad mokiausi pati iš knygų ir kitų šaltinių. O daugiausiai išmokau dalindamasi su žmonėmis, per įvairias meditacijas. Kai žmonės patys papasakoja tą patį tik kitais žodžiais, taip dar plačiau ir aiškiau supranti apie kristalus.
 
- Kada pajutai turinti žinių, jog jau yra metas pradėti jomis dalintis?
- Tai įvyko neplanuotai. Tiesiog visas turėtas santaupas išleidau dideliems kristalams. Neturėjau jokių intencijų, jokių ketinimų. Negalvojau pardavinėti ar panašiai. Bet kai manęs klausdavo, kam tu pirkai tiek daug kristalų, atsakydavau, kad nežinau, man jie patinka bei tikiu, jog kam nors jie irgi patiks, ir galbūt kam nors jų reikės.
Būdavo natūraliai dalinuosi su žmonėmis, papasakoju apie akmenėlius, draugams, pažįstamiems. Po to vis ateina žmonės, klausia apie akmenis...
Ir tada kažkaip internetu (gydomiejiakmenys.lt) pradėjau dalintis informacija, po to nuvažiavau į keletą festivalių.
Kažkada svajojau turėti safyrų, rubinų ir deimantų. Bet tik svajojau. Nes jų tiesiog neįpirkdavau. Apskritai, atrodo, visas gyvenimas taip ir sukasi dėl akmenėlių. Jais rūpinuosi. Važiuoju į kitas šalis, atsivežu. Jų vis daugiau ir vis įvairesnių, ir retesnių, gražesnių, didesnių.


 
- Ar be festivalių tenka dar kažkur keliauti su akmenėliai?

- Galima ir mane aplankyti Anykščių rajone, Svėdasuose, tenai būnu.
Būna mane pasikviečia į jogos retreatus (liet. atsiskyrimus – aut.) ar netgi gimtadienius, įvairiausius renginukus, kur susitinkama meditacijoms. Jos trunka nuo valandos iki šešių septynių. Priklausomai nuo žmonių, kiek jie nori laiko praleisti kartu. Valanda laiko yra minimalu susipažinti su pagrindiniais kristalais, pabūti, pamedituoti, viską ištyrinėti, išnagrinėti.
 
- Kai važiuoji į festivalį, kiek mašinų, stalų ar palapinių reikia, kad atkeliautum su visais akmenukais?
- Priklauso, į kokį festivalį ir kiek atsivežu. Bet į didesnius ir ilgesnius reikia dviejų mašinų, nes viskas į vieną netelpa. Palapinė būna devyni metrai ant trijų, arba viena didelė ir kita mažytė.
Kiekviename festivalyje būna skirtinga energija, susirenka skirtingi žmonės, tad skirtingi dalykai ir įvyksta. Man patinka, kai sėdime toje palapinėje tarp kristalų, būna jauku, gera. Susirenka penkiolika dvidešimt žmonių, visi šnabždasi, būna tokioje meditacinėje būsenoje, jaučia akmenėlius, jų energijas. Kartais kas nors atsigula ant kilimėlio. Žmogus pats arba aš uždedu akmenėlius ant jo. Faina, kai galima išsitraukti akmenėlio kortą.
 
- Papasakok, kas yra akmenėlių kortos?
Faina, kai yra kažkoks klausimas, situacija ar tema, tada paėmęs tas kortas jas pajunti, pamaišai, pagalvoji apie tą klausimą. Dažniausiai, kai išsitraukia tą akmenėlį, ten būna tokie gilūs aprašymai. Jie dažniausiai žmonėms patinka. Patinka tai, ką jie perskaito, atranda gylį ir dažniausiai labai surezonuoja visas aprašymas. Dauguma atsiliepia, kad vyksta faini pokyčiai.


 
- Ar būna, kad žmonės ateina ir sako: nežinau, bet man turbūt reiktų šito žalio ar rudo akmenėlio ir čia pat priduria, beje, ką jis daro?
- Labai dažnai (juokiasi). Kiekvieną dieną...
 
- O ar būna atvirkščiai. Ateina žmogus ir klausia, o kuris akmenėlis čia man galėtų daugiau ramybės suteikti?
- Taip, kiekvieną dieną... (stipriau juokiasi).
 
- Gerai, tada trečias klausimas. Ar būna, kad ateina žmonės ir sako: man kažko reikia, bet nežinau ko...
- Taip, kiekvieną dieną... (dar stipriau juokiasi).
 
- Esu priverstas paklausti. O su kokiais klausimais ateinama kas antrą, nebe kiekvieną dieną? Ar būna įdomesnių, juokingesnių, kuriozinių situacijų?
- Tai, ką dabar prisiminiau, nėra juokinga. Ateina pas mane ir klausia: kokį akmenėlį man tu išrinktum? Kartais man ateina toks pajautimas, ir tada sakau – šitą! Paduodu į rankas. Būna dar paklausiu, gal nori išsitraukti kortą? Ištraukia kortą ir išsitraukia tą, kurią padaviau...
Arba žmogus kokį pusvalandį renkasi, žiūrinėja, tada sakau jam pabandyk ametistą. Jis paima jį ranką ir sako: taip, šito ir ieškojau. O būna ateina, nieko neieško, paima į ranką akmenuką ir sako: šitas.
 
- Galbūt galima sakyti, kad akmenėliai tau gerąja prasme yra tam tikra liga, priklausomybė?
- Taip, kai kas juokauja, kad yra ta akmenligė. Bet aš tai vadinu meile akmenims. Būna etapai, kai žmogui norisi kristalų, ir labai daug. Bet ateina toks laikas, kai jų nebereikia, kai prisisotini kaip kokių vitaminų. Tada žmogus nebenešioja, nenaudoja, o po kurio laiko vėl atsiranda stiprus ryšys, noras ir trauka.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Bevaikė savo valia: ne viskas prieinama

    Bevaikė savo valia: ne viskas prieinama

    Yra šalių, kuriose neprieinamas net ankstyvasis abortas. Jų gyventojos, siekdamos realizuoti reprodukcinį apsisprendimą, vi...
    Miokardo infarktas: pirmoji pagalba gelbėja gyvybę

    Miokardo infarktas: pirmoji pagalba gelbėja gyvybę

    Aleksejui 47 metai, jis dirba IT srityje, triskart per savaitę sportuoja, sveikai maitinasi ir laiko save palyginti sveiku žmogumi...

    Budinti vaistinė


    Dažniausi nusiskundimai, dėl kurių skuba į vaistinę persirgę COVID-19: ką pataria vaistininkai?

    Dažniausi nusiskundimai, dėl kurių skuba į vaistinę persirgę COVID-19: ką pataria vaistininkai?

    Dėl šalyje plintančios COVID-19 infekcijos daugėja užsikrėtusių asmenų, o kartu ir patiriančių liekamuosius reiškini...
    Kurortinėse vaistinėse gausu vaistus pamiršusių klientų

    Kurortinėse vaistinėse gausu vaistus pamiršusių klientų

    Vasaros laikas neatskiriamas nuo išvykų ir atostogų. Visai nesvarbu ar renkamės ilgesnę kelionę, ar savaitgalio poilsį pajū...

    Sveika šeima


    Dėl nykstančio įdegio šerpetoja oda? Padės pilingas

    Apie kūno odos šveitimą daugelis gali prisiminti, kai rudenį tenka atsisveikinti su vasarišku įdegiu. Pilingas išties gelbsti norint sulyginti dėl nykstančio įdegio šerpetojančią odą, tačiau „Eurovaistinės“ grožio vaistinių vadovė Aušra Vareikienė atskleidžia – odos šveitima...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Karolis III – vienas žymiausių alternatyviosios terapijos šalininkų

    „Praėjusį vakarą, keturiolika minučių po dešimtos, jos karališkoji didenybė princesė Elizabeth, Edinburgo hercogienė, saugiai pagimdė princą“, – šitaip apie naujojo Jungtinės Karalystės karaliaus Karolio III gimimą 1948 m. lapkričio 15 d. paskelbė „The London Gazette“.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ginkluotas ir labai pavojingas
    Henrikas Vaitiekūnas Ginkluotas ir labai pavojingas
    Tikrasis Angelas Sargas
    Henrikas Vaitiekūnas Tikrasis Angelas Sargas
    Gyvenimas rudenį (hibernacija)
    Henrikas Vaitiekūnas Gyvenimas rudenį (hibernacija)

    Naujas numeris