- Kas yra ta joga apskritai ir su kuo ji valgoma?
- Tai – platus klausimas, kurį sunku apibrėžti. Kiekvienas turime savo suvokimą. Joga gali būti ir asanų (jogos pozicijos, pratimai – red. past.) praktika, ir kvėpavimo pratimai, gali būti ir meditacija. Visa tai yra joga, bet žiūrint platesne prasme senuosiuose tekstuose Patanjali sakė, joga – tai proto nurimdymas, minčių srauto sustabdymas.
 
- Kuo išskirtinė Aštanga joga, kurią praktikuojate savo studijoje?
- Kaip ir sakiau, jogos esmė proto veiklos pristabdymas. Gyvename materialiame pasaulyje, kuriame daug veiklos vyksta išorėje, ir mažai viduje, esame tiek susitelkę į išorę, jog nelieka nei laiko, nei energijos vidiniam pasauliui.
Kas man patinka Aštanga jogoje, kalbu iš asmeninės perspektyvos. Tradicinėje Aštanga salėje nerasite veidrodžių, joje nėra tikslo savimi grožėtis ar dairytis į kitus, todėl Aštanga praktikoje turime „žvilgsnio taško techniką“ kiekvienoje asanoje, kad suvaldytume norą automatiškai „susiurbti“ aplinką akimis, todėl žiūrime į nosies galiuką ar į rankos pirštus. Tai pristabdo minčių srautą.
Jau dabar tyrimais yra įrodyta, kad jogos praktikuotojai daug lengviau priima skausmą, tiesiog jų skausmo suvokimas yra kiek kitoks. Per kūną einame į psichologiją, o kūnui gerėja lankstumas, sąnarių sveikumas, raumenų paslankumas ir stiprumas, kraujotaka aktyvuojasi.

- Kaip į tavo gyvenimą atėjo joga? Gal keliavai į egzotišką šalį, po kurios...
- Nė trupučio... (Juokiasi) Kai buvau paauglė, norėjau studijuoti anglų kalbą. Iš sesers gavau knygutę (o tais laikais literatūros anglų kalba nebūdavo daug), kuri vadinosi „Yoga for health“. Skaičiau ją dėl anglų kalbos ir buvo žiauriai įdomu. Sulaukusi šešiolikos septyniolikos metų pradėjau daryti asanas, bandyti, ar išeis? Pradžia buvo per fiziškumą, bet visiškai nesąmoninga.
Joga į gyvenimą grįžo gerokai vėliau. Buvau trisdešimties. Jaučiausi lyg grįžusi namo, toks vidinės ramybės poreikis. Po to atsidūriau Amerikoje, ten nuėjau į jogą ir atradau Aštangą. Ji mane taip užbūrė, jog netrukus pradėjau lankyti jogos mokytojų kursus ir juos sėkmingai pabaigiau. O grįžusi į Lietuvą pradėjau po truputį, mažose grupėse, klubeliuose vesti užsiėmimus. Taip ir draugaujam, jau kokį dvidešimt metų.


 
- Pakalbėkime apie jogos stereotipus. Joga – sporto rūšis, o gal mandresnė aerobika?
- Dabar dažnai sutinkamas jogos kaip sporto pristatymas. Galima, aišku, taip žiūrėti. Reikėtų suprasti, jog joga toli gražu neapsiriboja fizine veikla. Ji turi kreipti žmones į vidinį pasaulį, jeigu to nėra, tada taip, tai – gimnastika, jogos gimnastika ir su tuo viskas gerai.
 
- Klausimas pasmalsavimui. Ar be jogos tavo gyvenime yra kokia nors sporto rūšis?
- Su amžiumi... Geriausias mano hobis dabar – vaikščioti su šunimi. (Juokiasi)
Tai palaiko aktyvumą, palaiko gyvybingumą, bet tai tikrai ne sportas. Bet penkiasdešimtmečiams – puikus užsiėmimas, kurį rekomenduoju.
 
- Pradėjome kalbėti apie amžių, vieną klausimą ta tema irgi esu paruošęs. Kokio amžiaus žmonės pradeda domėtis joga, ją praktikuoti? Ateina į tavo studijos „Surya“ kursus?
- Vidutiniškai trisdešimties keturiasdešimties. Galbūt tai yra tas laikas, kai žmones pradeda ieškoti ko nors daugiau. Ne aerobikos, bet to, kas veda į vidų. Ateina įvairaus amžiaus žmonių ir jaunesnių, daug jaunimo, yra ir vyresnio amžiaus, net ir už mane vyresnių.
 
- Kaip pandemija paveikė jūsų bendruomenę, jūsų praktikas?
- Stipriai viską keitė. Man atrodo, joga yra iš tų veiklų, kurios jungia bendruomenę. Tame yra daug psichologijos, daug vienas kito palaikymo, bendravimo, todėl atsiskyrimas stipriai paveikė. Esu dėkinga visiems, kurie lankė nuotolines pamokas, be jų studija nebūtų niekaip išsilaikiusi.
Kai praktikos grįžo į normalią veiklą, džiaugėmės kaip vaikai: „galim ateiti gyvai, galim praktikuoti kartu“.
 
- O ką pasakytum, jei feisbuke ar iš pažįstamų nugirstum ką nors panašaus: „Įdomu ta joga, bet esu truputį senas, truputį nelankstus, truputį ne vegetaras...“
- Negaliu už žmogų nuspręsti, kas jam naudinga, o kas ne...
 
- Bet ar tai priežastis neateiti ir nepabandyti?
- Jokiais būdais ne. Bandyti reikia viską, tai išlaiko atvirumą pažinimui. Kai eini ir bandai skirtingus naujus dalykus, galų gale gauni patyrimą... Gal patiks, gal ir ne, bet turėsi suvokimą, bent momentinį, nes nuėjus į vieną jogos pamoką patirčių gali būti įvairių. Galbūt kas nors ateis į sunkesnę pamoką tikėdamasis lengvesnės ir jam pojūčiai bus stiprūs kitą dieną.
 

- Atras naujų raumenų savo kūne, kurių nežinojo?
- Taip... Vienus tai motyvuos, o kitus demotyvuos. Patarčiau bandyti, bandyti viską, kas nors šiek tiek patraukia akį, vien dėl to, jog susipažintum, žinotum. Pavyzdžiui, kaip ir man jaunystėje ta knyga buvo kažkokie pažaidimai, o vėliau atėjo noras suprasti, kas tai yra iš esmės. Nors tai galbūt užtruks ir dvidešimt metų, bet visada verta išbandyti naujus dalykus.
O dėl nelankstumo... Jogos asanos skirtos būtent atlaisvinti raumenis, padaryti kūną elastingesnį, kad galėtum jame jaustis komfortiškai. Iš to ateina ramybė: jei kūne yra skausmas, nebus ir jokio ramaus proto. Dabar kaip tik turiu klientų su nugaros skausmais, jie pakankamai jauni žmonės. Dirbame individualiai ir sėkmingai mažiname tuos skausmus, o tada pasirodo visai kitokia gyvenimo kokybė, kai atsikėlęs žmogus ryte sako: „Įsivaizduoji? Atsikėliau ir neskauda!“ Joga yra fantastinė prevencijos priemonė nuo skausmų.
 
- Ar yra profesijų, kurių atstovai dažniau ateina praktikuoti jogos? Ar atvirkščiai – profesijų, kur niekados neateina?
- Galiu sakyti tik iš savo patirties. Galbūt tai priklauso nuo studijos lokacijos. Šiuo metu turiu nemažai akademinės bendruomenės, dėstytojų, psichologų, IT specialistų. Anksčiau galbūt matydavau, jog tiksliųjų mokslų atstovai.
Aštanga, kuri yra intensyvi, priveda prie minčių rimdymo. Tie, kurių protas aktyviai verda – daug idėjų, daug minčių, pergalvojimų, planavimo – galbūt per jogą pasiekia nusiraminimą.
 
- Kur galėtų kreiptis tie, kurie po mūsų pokalbio susidomėjo pabandyti ar bent daugiau išgirsti apie Aštangos jogą?
- Mūsų studija turi tinklapį surya.lt bei paskirą feisbuke „Jogos studija Surya“, ten galima rasti daugiau informacijos, studijos kontaktus, grupių tvarkaraščius ir kitą aktualią informaciją.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!