- Gerbiama Helga Marija, jūsų skaitytojų laukia staigmena sužinojus, kad Helgos Čeckos slapyvardžiu pasirašinėjanti autorė – vienos didžiulių ligoninių direktorė, technologijos mokslų daktarė, buvusi SAM departamento vadovė, švietimo ir mokslo viceministrė, STEAM Lietuvoje idėjos iniciatorė, patarinėjusi politikams, vadovavusi įvairiose bendrovėse... O kur dar mamos pareigos…. Elementarus klausimas – kaip viską spėjate?
 
- Specialių receptų nėra. Galbūt tai – mano prigimtinė savybė: greitai suprasti, kaip dalykai veikia, ir tiesiog pradėti veikti. Buvau vaikas, kurio visur pilna: man sekėsi ir sportas, ir mokslai, buvau klasės seniūnė… Kai atsirasdavo idėja, ją įgyvendindavau, nepaisant sunkumų ar netgi kritikos. Gyvenime vadovaujuosi tam tikrais principais ir vertybėmis, kurios man padeda nuspręsti, ką ir kaip veikti, siekiant tikslų – ar tai būtų sugalvotas projektas šalies mastu, kaip STEAM tinklo sukūrimas, ar tai būtų skani vakarienė šeimai.  
 
- Šiuo metu rašote jau trečią knygą – detektyvą. Leiskite pasmalsauti, kaip tiksliukė sugalvojo pasinerti į kūrybą?
 
- Mano kūrybinės kelionės pradžia buvo tikras siurprizas net man pačiai. Gyvenimas iki tol buvo nuspėjamas ir, tiesą sakant, neturėjau svajonės kada nors rašyti knygas. Kitaip tariant, rašymas nebuvo mano sritis. Esu diplomuota inžinierė, mokslų daktarė, ir dar – vadybos magistrė (finansų valdymo srityje), mano interesai nebuvo susiję su kūrybiniu rašymu.
Tai, kad parašiau grožinį kūrinį, lėmė atsitiktinė kolegės frazė. Skaitydama vieną mano parengtą raštą ji pajuokavo, esą turiu rašyti knygą. 


 
- Labai įdomu, o koks tai buvo raštas?
 
- Tai buvo atsiliepimas teismui (Šypsosi).
 
- Oho!
 
- Tai buvo toks ilgas ir argumentuotas rašto turinys, situacijai nušviesti reikėjo nemažai papasakoti ir stengiausi padaryti tai standartiškai, bet ir kūrybiškai. Kolegės žodžiai tąsyk nuėjo juokais, tuo viskas tarsi ir baigėsi. Bet po to, kai teko rengti dar keletą tokių raštų, pagalvojau sau: na, taip, galėčiau ir knygą parašyti! 
Ši mintis užvaldė ir nepaleido. Papildomai pastūmėjo dar ir tai, kad mano gyvenime buvo toks etapas, kai pradėjau itin jausti slegiančios rutinos gniaužtus. Žūtbūt reikėjo naujos idėjos, kuri mane iš jos išvestų. Atrodė, kad knygos rašymas tam puikiausiai tiktų. Tai tokia netikėta pradžia. 
 
- Rašymas padėjo pasiekti tai, dėl ko jo ėmėtės – pabėgti nuo rutinos? Ar patartumėte atsigręžti į kūrybą tiems, kam jau visko iki kaklo?
 
- Be abejo, rekomenduočiau. Kiekvienas gyvenimo etapas turi momentą, kai mintis reikia kreipti į priešingą pusę nuo tiesioginės veiklos, praskaidrinti smegenis panyrant į ką nors naujo. Tai leidžia pabėgti nuo monotoniškos rutinos, pažvelgti į aplink esančius dalykus kitaip ir netgi peržiūrėti savo vertybes bei siekius. Tai patyriau, tad tikrai galiu rekomenduoti tiems, kurie jaučia, kad jų gyvenime trūksta šviežio oro.
Pradėjusi rašyti aš pagalvojau: jei galiu šitai, gal ir tapyti sugebėčiau? Kaip inžinierė su pieštuku visuomet draugavau. Internete peržiūrėjau galybę medžiagos ir pabandžiau tapyti didelio formato siurrealistinius paveikslus aliejinėmis dažais. Pavyko! Žinoma, mėgėjiškai, nepretenduoju varžytis su šio amato profesionalais, bet asmeninis bandymas pasiteisino. 



- Napoleonas Bonapartas yra pasakęs: „Aš galiu pralaimėti mūšį, bet aš negaliu tuščiai praleisti minutės.“ Jums tinka ši frazė?
 
- Neleidžiu laikui nueiti perniek – būtų gaila.
Man svarbu tai, ką dirbu, man svarbu užtikrinti gerovę ir gerą išsilavinimą savo vaikams, o taip pat man yra svarbūs mano interesai. Laikas yra mano matas, kuris viską sustato į vietas. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad gyvenu kaip robotas pagal griežtą tvarkaraštį. Toli gražu! (Šypsosi)
 
- O kaip pailsite? 
 
- Poilsį atrandu teatre, kine, knygose, savo gėlyne. Mėgstu su vaikais slidinėti ir čiuožti pačiūžomis, keliauti arba tiesiog pavaikščioti parke. 
Kūryba – atgaiva ir sielai, ir net kūnui. Sakau „net kūnui“, nes tapyti reikalauja geros fizinės ištvermės. Savaitgaliais po kūrybos valandų jaučiuosi atgijusi ir pasiruošusi naujiems iššūkiams.
 
- Visą gyvenimą užėmėte vadovaujančias pozicijas. Turite taisykles, kurios padeda dirbti su komanda?
 
- Turiu tam tikras taisykles, kurios man padėjo efektyviai dirbti su komandomis. Svarbiausia yra sąžiningumas ir aiškiai sudėliotos vertybės. Visuomet siekiu pagarbiai bendrauti su komandos nariais, niekada neleidžiu sau sarkastiškai kalbėti ar įgelti, netoleruoju intrigų. Stengiuosi išlaikyti dalykiškumą ir diplomatiškumą.
Jei aplink mane yra kompetentinga komanda, tikiu, kad galima įgyvendinti net sudėtingiausias idėjas. Svarbu suteikti komandos nariams erdvės pasisakyti, būti atvira naujoms idėjoms ir būti pasiruošusi priimti iššūkius. Lyderystė yra ne tik vadovavimas, bet ir gebėjimas įkvėpti kitus siekti aukščiausių tikslų.


 
- Jūsų gyvenimo projektas, kuriuo labiausiai džiaugiatės...
 
- Jei reikėtų pasirinkti vieną, tai būtų STEAM – sisteminis gamtos mokslų, technologijų, matematikos ir kūrybiškumo ugdymo tinklo sukūrimas Lietuvoje.
2014-aisiais, kai buvau švietimo viceministrė, atsakinga už mokslo ir technologijų sritį, gimė idėja sukurti mokslo populiarinimo tinklą moksleiviams. Tuomet ministerijoje buvo svarstoma, kaip pagerinti šalies inovacijų lygį, kaip pritraukti naujas technologijas, inovacijas. Suvokiau, jog ne nuo to galo pradėjome. Visų pirma reikėtų investuoti į inovacijų kultūros formavimą: nuo mažens vaikus įtraukti į mokslo pažinimo erdvę, leisti jiems kurti ir eksperimentuoti, o paskui ir inovacijoms bus eilė. Ministerijoje mane supo stipri specialistų komanda, su kuria iš pradžių tiesiog fantazavome, nagrinėjome pažangiausių šalių patirtis STEAM srityje. Tada ir pasiūliau sukurti tinklą, kurį sudarytų 10 STEAM centrai (Norvegijos patirties prototipas), mokyklų laboratorijos ir interaktyvus Mokslo populiarinimo muziejus. Mokslo muziejaus atsiradimo studija tuo metu tūnojo ministerijos stalčiuje. Ėmiausi jos įgyvendinimo iš peties. Kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos komanda parengėme koncepciją ir priemones idėjai įgyvendinti. Važiavome į mokyklas, į kolegijas, į universitetus, pas merus, pristatinėjau STEAM ugdymo parengtą koncepciją bei mokslo populiarinimo tinklo viziją ir šio tinklo įgyvendinimo planą. Suradome ES finansavimą. Ir šiandien Lietuvoje jau yra įsteigti STEAM centrai, atnaujintos laboratorijos mokyklose, Kaune statomas Mokslo ir technologijų populiarinimo centras – Mokslo sala.
Esu laiminga – jau antra vyriausybė po mano kadencijos įgyvendina STEAM koncepciją (pagal originalią versiją).  

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!