- Senokai jus matėme scenoje. Kuo dabar užsiimate?
- Muzika paskutiniu metu užsiimu ne taip aktyviai. Ir Lukas turi veiklos nemažai, ir aš taip pat. Scenoje praleidome apie dešimtmetį. Vienas dalykas - užaugome, kitas – pavargome naktimis trankytis. Pagrindiniai koncertai yra naktimis, o norisi ir su šeima pabūti, ir išsimiegoti, ir savaitgalius turėti normalius. Šiuo metu vedu renginius, vestuves, įmonių gimtadienius ir kitas šventes. Beje, kažkada dirbau krovinių pervežimo srityje, tad vėl sėkmingai grįžau prie logistikos verslo.
 
- Užsiminėte, kad vedate renginius. Yra tekę pildyti neįprastų klientų pageidavimų?
- Standartinio renginio scenarijaus beveik niekur nebūna. Kalbant apie įmonių vakarėlius, pasirenkamos įvairiausios temos. Nuo įvairių laikotarpių iki super herojų ir taip toliau. Yra aprangos kodai. Ir maistas, ir netgi šokiai, muzika - viskas būna susieta, pritaikyta. Tad ir žaidimus stengiuosi pritaikyti būtent toms temoms. O šiaip įnoringų klientų, žinoma, kad yra. Jiems norisi, kad būtų viskas kaip laikrodis, kuo mažiau improvizacijų. Bet kai renginyje dalyvauja iki šimto žmonių viskas išeina šiek tiek kitaip. Per save „perlipinėti“ kol kas dar neteko. Jeigu aš matau, kad kur nors koks nors žmogus ar vakarėlio tema man nepatinka, aš iš karto pasiūlau kitą žmogų iš „Linskamdienių“, kuris tiks.
 
- Viešumoje dabar daug kalbama apie užsienyje iš tėvų paimtus vaikus. Jus, kaip tėvą, pastarieji įvykiai, pavyzdžiui, situacija Norvegijoje, privertė susimąstyti?
- Negaliu būti kompetentingas pašnekovas ir komentatorius, nes nežinau nei vienos, nei kitos pusės, kaip ten kas yra. Esu įsitikinęs šimtu penkiasdešimt procentų, kad mes su žmona elgiamės teisingai ir nei Norvegija, nei Amerika, nei kokia kita šalis mums nebūtų baisi. Nėra didžiausia problema, kad tėvai per vaikus pildo neišsipildžiusias savo svajones, tai – tiesiog vienas iš daugelio neteisingo auklėjimo argumentų. Vaikas yra vaikas, tu esi tu, ir nereikia to painioti. Vieni sako: „Mano atžala bus teisininkas ar šokėjas.“ Ne, jis bus tuo, kuo pats norės. Grubiai kalbant – paleidome jį į pasaulį ir viskas. Tai nėra mūsų nuosavybė, daiktas ar medžiaga, iš kurios mes ką nors lipdome.
 
- Kaip tuomet auklėjate keturmetę dukrelę Smiltę?
- Abu su Daine stengiamės neauklėti dukros tiesiogiai, tai yra, ką nors aiškinti, įrodinėti. Tai yra augantis protingas žmogutis, turintis savo galvą. Ji labai greitai visko mokosi, ypač iš aplinkos. Pats svarbiausias vaiko ugdymas yra santykiai šeimoje. Tad stengiamės elgtis taip, kad ji matytų gerą pavyzdį ir išmoktų kaip elgtis tam tikrose situacijose. Tarkime, piešimas ant sienų, pasispardymai, nenoras eiti miegoti ir taip toliau - natūralus augimo, auklėjimosi procesas. Mes tai priimame be didelių pykčių ar bausmių. Tai yra trečias visavertis šeimos narys, žinantis ko jis nori.
 
- Po skyrybų su žmona ir atgimusių santykių jūsų pavardė linksniuota žiniasklaidoje kone kasdien. Sunku buvo atlaikyt tokį spaudimą?
- Ta tema nenorėčiau kalbėti. Dabar yra viskas gerai ir mūsų šeima yra labai laiminga. Per tuos daugelį metų, kai esame kartu, abu patobulėjome. Visas kliūtis priimame kaip išbandymus, kuriuos turime įveikti ir tapti dar stipresniais. Tai nėra teorija, tai – faktas. Mes taip gyvename, stengiamės vienas dėl kito ir kuo toliau tuo natūraliau visa tai išeina.
 
- O kalbant apie sveikatą, yra tekę turėti kokių rimtesnių problemų?
- Aš manau, kad daugeliu atvejų stresas ir neigiami psichologiniai dalykai atsiranda dėl finansinių dalykų. Ir man taip yra buvę, kol aš į tai reaguodavau ir kreipdavau dėmesį. Po to pradėjau tam tikrus pratimus daryti. Kalbu apie įvairią metodiką: kalbėjimo su savimi, įtikinėjimo ir nusistatymo. Kas yra labai sveika, jei tai darai kryptingai ir teisingai. Ta metodika remiantis aš puikiai susitvarkiau pats be jokių pagalbų ir iki šiol yra viskas puiku...
 
- Sportui ir mitybos reguliavimui laiko pakanka?
- Sporto salė ir futbolas yra mano gyvenimo dalis, džiaugsmas. Aš tai darau, nes man tai patinka. Tada laikas bėga labai greitai. Ypač kalbant apie futbolą. Čia yra mano narkotikas. Jei kojos leistų, galėčiau žaisti kiekvieną dieną. O kas dėl maisto, organizmas pasako, ko jam reikia. Nevalgau jokių miltinių produktų. Jei tai - duona, ji yra juoda, viso grūdo. Taip pat retas atvejis, kad valgyčiau saldumynus. Gerai, kad man nereikia to daryti per prievartą, aš jų tiesiog nemėgstu. Cukraus užtenka iš vaisių. Taip pat stengiuosi valgyti mažiau pieno produktų, kuriuos labai mėgstu. Man nuo jų pradeda kilti rūgštis, nemaloniai diegia skrandį. O šiaip vartoju daug daržovių, vaisių, mėsos, grūdinių kultūrų. Ir vandens. Per dieną išgeriu du litrus. Neseniai, dariausi kraujo tyrimą, rezultatai geri, jaučiuosi puikiai. Svarbu jaustis gerai ir būsi laimingas.