Brigita Jovaišienė: „Treniruojame ir smegenis, ir kūną“

Greta Vanagienė
2019-09-09
Jei manote, kad Brigitos ir Mariaus Jovaišų šeimoje įjungtas vien sportinis režimas ar knygų skaitymas, – klystate. „Televizorius ir filmai taip pat puiki edukacinė priemonė, - sako šeimos jaunėlius pietų užmigdžiusi Brigita (43 m.). - Tiesa, programą reikia kruopščiai atsirinkti.“
Brigita Jovaišienė: „Treniruojame ir smegenis, ir kūną“
„Nesvarbu, kiek vaikų - vieną ar penkis, - augina šeima. Taip, kaip auginome pirmąją dukrą Mariją ir dabar Onutę, metodai labai skiriasi, nes keičiamės ne tik patys, bet ir mūsų aplinka“, - sako Brigita Jovaišienė.

- Brigita, visa šeima sveikatinimui skiriate didelį dėmesį: sportuojate, grūdinatės. Kas palaiko šį aktyvų režimą?
- Dar augdama tėvų namuose ryte pabusdavau nuo kambaryje sportuojančio tėčio ir jo kvėpavimo pratimų. Taigi pati augau aktyvioje šeimoje: tėtis tempdavo bėgioti, lankiau sporto būrelius. Be to, vaikystėje kaime daug dirbdavome lauko darbų, todėl aktyviai judėti man nesvetima. Esu pripratusi prie fizinio krūvio. O štai Marius iki mūsų pažinties niekada nesportavo. Išsijudino tik perkopęs trisdešimt. Bet jei jis ko imasi, daro tai karštligiškai, iki galo, siekia aukštumų, tiesiog praplečia galimybių ribas. Net mane išmokė ilgų distancijų bėgimo, kas iki tol man būdavo didelė kančia.
 
- Socialinėje erdvėje tenka matyti, ką jis išdarinėja... Įvairūs akrobatiniai triukai, šuoliukai, suktukai, vaikščiojimas lynu, kabojimas viršum galvos. Ar moteriškas jautrumas kartais nenori jo suturėti ramybės vardan?
- Vyrui tai suteikia daug džiaugsmo. Tiesa, kiekviena traumelė jį priverčia tai apgalvoti. Jis mokosi iš savo klaidų. Taigi jokie mano nuogąstavimai nebus veiksmingi. Tad žiūriu į tai ramiai.


- Tikriausiai jūsų vaikai nepasirinko groti dūdele ar nerti vąšeliu...
- Savo pavyzdžiu skatiname vaikus sportuoti. Vyriausioji dukra Marija Izabelė (17 m.) yra išbandžiusi jojimą, plaukimą, dabar eina į bokso treniruotes, kurios stipriai lavina kūną. Vincentas (12 m.) daug metų lanko futbolą, yra stipriai įsitraukęs. Ten ne tik smagiai leidžia laiką, bet ir išmoksta bendravimo, komandinio darbo. Mažieji Antanukas (6 m.) su Sofija Ona (4 m.) keliskart per savaitę eina į gimnastiką. To kol kas pakanka, nes darželyje ir taip daug gauna emocijų, pavargsta fiziškai, todėl papildomai jų neapkrauname. Be to, namuose turime įvairių sportinių atrakcijų: kabo karstinių žiedai, turime paplūdimio tenisą, TRX‘ų, sūpynių, baidarių...
 
- Vaikus, kaip suprantu, auklėjate ugdydami fizinę ištvermę?
- Kūno lavinimas nuo pat mažumės padeda suformuoti įgūdžius, kad sportuoti turi visą gyvenimą. Žmogaus sveikatai tai ypač svarbu - kūnas kitaip auga, kitaip formuojasi raumenys, tai itin aktualu paauglystėje. Todėl stengiamės sukurti tokią aplinką. Žinoma, nepamirštame ir meninio ugdymo, mokome atsakomybės, savarankiškumo, kritinio mąstymo, kartu skaitome knygas. Iš vaikų gaunu rekomendacijų, ką perskaityti, vėliau literatūrą aptariame, diskutuojame.
 
- Brigita, o kur filmukai, Žaibas Makvynas, barbės, lėlių nameliai, rankinukai...? Ar jų kasdienybėje tai yra?
- Viską turim. Mokykloje per organizuojamus išpardavimus nusiperkame už kelis eurus lėlių namelių. Vėliau šiuos perparduosime kitiems. Vyksta žaislų mainai. Nors daug jų padovanoja draugai ar seneliai, skatiname atsakingą vartojimą. Nepuolame pirkti, ko vaikai užsigeidžia, - gauna palikimus vieni iš kitų. Propaguojame ir filmus. Tiesą sakant, mėgstame visi pasižiūrėti gerą filmą, einame ir kiną, filmukus. Vėliau iš to gimsta gerų temų, aptariame filmo herojų elgesį. Tai - svarbi mūsų gyvenimo dalis.
 

- Ar esate natūralios medicinos šalininkė? Kaip gydotės sunegalavę?
- Naudojame vaistažoles, gydomės arbatomis, tačiau pasikliauju ir gydytojais, nerizikuoju. Mūsų vaikai ankstyvoje vaikystėje daug sirgę, todėl stengiamės juos grūdinti, rytais vaikščioti ant žolės basomis, dažnai maudytis ežere, stengiamės neprirengti. Taip pat kiekvieną dieną, kaip labas rytas, kiekvienam privalomas salotų dubuo. Pradžioje vaikai gal kiek priešinosi, bet susitarėm. Dabar jų mylimiausios daržovės brokoliai ir žiediniai kopūstai, nes yra įpratę nuo mažų dienų prie tokio skonio.
 
- Na, be blynų, ko gero, neužaugome nė vienas...
- Pasiskiriame dvi dienas per savaitę, kada galime pasilepinti virtinukais, varškėtukais. Jei kyla pykčių dėl meniu, draugiškai susėdame, sudarome savaitės planą, pasirašom, kad nekiltų klausimų, kodėl šiandien šitas, o ne anas. Esu skaičiusi, kad toks metodas veikia. Patvirtinu - veikia.

 
- Vadinasi, ir mamoms su stažu dar tenka atsiversti vadovėlį, kaip sutramdyti ožiukus?
- Taip, labai mėgstu ir daug skaitau apie vaikų auklėjimą, paauglystę, taip pat apie saviugdą, kaip pati galėčiau pasikeisti. Išauginti vaiką sveiką, savarankišką, jautrų aplinkai, gebantį padėtį, savimi pasitikintį, kritiškai mąstantį yra nelengvas darbas. Nesvarbu, kiek vaikų - vieną ar penkis, - augina šeima. Taip, kaip auginome pirmąją dukrą Mariją ir dabar Onutę, metodai labai skiriasi, nes keičiamės ne tik patys, bet ir mūsų aplinka.
Manau, svarbiausia nustatyti ribas, padėti vieni kietiems ir būti dėl to dėkingiems, mokėti atsiprašyti ir atleisti.
 
- Esama daugiavaikių mamų supermoterų, kurios prie motinystės darbo dar ir verslą valdo. Ne paslaptis, už to dažnai slypi auklių ar močiučių pečiai... Ar daug dirbant įmanoma su vaikais išlaikyti bendravimo kokybę? 
- Visos mamos skirtingos ir tai yra pasaulio grožis. Kiekviena pasirenka savo prioritetus kas jai svarbiau vienu ar kitu gyvenimo etapu. Kai kam savęs įprasminimas kasdieniu darbu yra svarbiausia – jos nebūtų jos, jei nedirbtų. Galbūt tokios mamos augindamos namuose vaikus būtų labai nelaimingos ir šiems tai tik kenktų. Aktyviai dirbančios mamos galbūt neplauna grindų ar indų, pasisamdo, kas atlieka šiuos buities darbus, o po darbo vakare skiria dėmesį vaikams. Aš supermoteris negalėčiau būti – jei mano galva būtų stipriai užimta darbo reikalais, neatlaikyčiau. Matyt, esu per silpnos nervų sistemos, todėl man suderinti darbą su motinyste būtų per sunku. Dabar mano darbas nėra jautrus laikui, todėl galiu vėlai vakare ar dienos metu prisėsti prie darbų vyro įmonėje, jau daug metų padedu jam. Taigi randu laiko ir sportui, ir draugams. Be to, redaguoju antrąją savo knygą. Kai būsiu iki galo ja patenkinta, atiduosime leidybai.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    Sveika šeima


    Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

    Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

    Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Legenda apie širdį
    Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

    Naujas numeris