„Šiemet Velykos kitokios: be giminių apsikabinimų ir suneštinio stalo, todėl ir seneliui, ir mano krikšto mamai vaikai mojuos per kompiuterio ekraną“, - sako Beata Nicholson (40 m.). Vyras, keturi vaikai, šunys, verslai, televizijos projektai ir žurnalo leidyba net karantino metu neleidžia moteriai valandų valandas gulėti burbulų vonioje, tvarkyti drabužių spintos ar miegoti iki pietų.
„Jau susidariau produktų ir patiekalų sąrašą, iš anksto pamerkiau kelias šakeles, kad Velykų rytą jos būtų išskleidusios lapelius, ant pusryčių stalo patiesiu naują staltiesę“, - apie pasiruošimą Velykoms pasakoja Beata Nicholson. Beatos virtuvės nuotr.
- Beata, kaip šiemet atrodys jūsų šeimos Velykos?
- Šiemet jos yra kitokios: be giminių apsikabinimų ir suneštinio stalo, todėl ir seneliui, ir mano krikšto mamai vaikai mojuos kompiuterio ekrane. Velykų ypač laukia mažieji. Juk pačios šventinės nuotaikos niekas nekarantinavo, todėl ji priklauso tik nuo mūsų. Jau susidariau produktų ir patiekalų sąrašą, iš anksto pamerkiau kelias šakeles, kad Velykų rytą jos būtų išskleidusios lapelius, ant pusryčių stalo patiesiu naują staltiesę. Gerai, kad turiu bent kelias stalčiuje. Pagaliau turėsiu laiko Didįjį Šeštadienį įsijungti velyknančio mišias per LRT. Per Velykas bažnyčių varpai skamba ypatingai – džiugiai, nešdami gerų žinių apie Prisikėlimą. Gerų žinių dabar norisi kuo daugiau. O po pusryčių eisime į kiemą ridenti margučių. Dažysime juos natūraliomis priemonėmis – raudonojo kopūsto lapais ir svogūnų lukštais.
- Nors „suneštinio stalo“, kaip sakote, nebus, be jūsų firminio patiekalo šventinis stalas, matyt, neapsieis...
- Mūsų su Tomu šeimoje ant Velykų stalo beveik visada būna ėrienos – ar ėriuko papilvė, ar koja, bet šiemet, manau, prisiminsiu vaikystę ir susuksiu kokį nors vyniotinį. Vienas mėgstamiausių – kiaulienos nugarinės su figomis ir obuolių bei karamelizuotų svogūnų padažu. Dar kepsiu varškinių sausainių ir cinamoninę velykinę pynę, bus kiaušinių mišrainė pagal mano draugės Vitos receptą. Jį rodysiu ir laidoje „Beatos virtuvė“. Dar labai noriu iškepti naminės duonos.
- Karantino metu maisto ruoša ir naujų receptų paieškos daugeliui tapo pramoga, prasmingo laiko praleidimo būdas. Jūs, panašu, tiesiog tęsiate įprastą veiklą?
- Pramogų namie man tikrai netrūksta (
juokiasi). Du maži vaikai nuolat sugalvoja ką nors nauja: tikrina spinteles, ieško nuotykių skalbimo mašinoje arba veržiasi man padėti miltus įberti į kepamų sausainių tešlą. Tiesą sakant, džiaugiuosi, kad dabar atrandu laiko peržiūrėti namie turimas receptų knygas – ten tiek įkvėpimo! Skaityti ir ragauti ką nors naujo man yra pramoga, be to, labai prasminga – karantinas baigsis ir daugybė naujų, patikrintų idėjų pasieks laidos žiūrovus bei žurnalo skaitytojus.
Atsipalaiduoti dabar progų daug mažiau, bet stengiuosi nors trumpam išeiti pasivaikščioti su šunimis arba atsikeliu anksčiau, kai visi dar miega, kad perskaityčiau laiškus ir tiesiog ramiai pabūčiau su savo mintimis.
- Kaip suprantu, mažų pagalbininkų virtuvėje tikrai turite. Vienas miltus beria, kitas peržiūri spintelių turinį – šimtaprocentinis užimtumas. Vaikai, matyt, nezuja aplink reikalaudami dėmesio, o dirba kartu?
- (
Juokiasi) Na, taip, jie padeda – dažnai gaminu vieną laikydama ant rankos, o kitas sukasi šalimais. Bet niekada vaikų kaip nors ypatingai neužiminėjau, nei pirmųjų, kai buvo maži, nei šių. Tiesiog stengiuosi būti šalia, kartu atliekame buities darbus, vedžiojame šuniukus, stebime upę, skaitome knygas. Šiaip užsiėmimų jie tikrai randa patys, o kartais, kai visi darbai pabosta, vidury dienos surengiame namų diskoteką – dainuojam ir šokam.
- Ar vyresnėliams reikia patalkinti prie nuotolinio ugdymo? Daugelis skundžiasi, kad darbas užkrautas tėvams, nes vieni vaikai esą nesugeba susitvarkyti.
- Vyresnieji vaikai su mokslais puikiai susitvarko patys, o mažiukai visą dieną praleidžia su manimi ir Tomu. Tiesa, abiem berniukams labai patinka aktorės Kristinos Savickytės vedamos pamokėlės „Auginu kūrybiškai“: traukia abu smagumo dainą, daro pirštelių mankšteles. Super!
- Sakoma dabar atėjo metas knygoms, filmams, burbulų voniai... Kaip atrodo jūsų „restarto“ minutėlė, ūpo pakėlimo ritualas?
- Juokauju, kad iki meto knygoms ir filmams man liko tiek, kiek mažiausiajam vaikui iki šešiolikos metų. O jei rimtai, neskirstau gyvenimo į atskirus laikotarpius. Jei galiu, vakare pažiūriu kokį filmą, nors dažniausiai užmiegu su vaikais arba skaitydama.
Manau, kad niekas kitas nėra atsakingas už mano ūpą ir nuotaiką. Galiu būti susierzinusi, nusivylusi, o galiu pasakyti sau: stop, miela ponia! Paliūdėjai truputį ir pakanka. Tuomet tiesiog darau tai, ką daryčiau įprastą dieną: apsirengiu patinkantį rūbą, truputį pasidažau arba pasportuoju, o jei reikia rimto „restarto“, pusvalandį paguliu karštoje vonioje arba išeinu pasivaikščioti viena su šunimis. Dar labai gerai nuotaiką veikia švarūs langai ir išvėdinti kambariai. Na, ir dar – pagalvokite, kada dar galėsite tiek laiko praleisti su šeima?
- Kur krizė – ten ir naujos galimybės. Gydytojai negailėjo jums pagyrų už idėją jie vežti „Jurgis ir Drakonas“ picas. Karantinas davė ir naujų atradimų!
- Pritariu, kad apribojimai augina kūrybingumą. Iš šio karantino visi išeisime įgiję daugybę naujų įgūdžių. Mokėsime daugiau visko padaryti internetu, pasidaryti manikiūrą, nusidažyti ataugusias šaknis ar net kirpti plaukus – mano vyras Tomas kartą jau nukirpo vaikus, prieš tai pasižiūrėjęs „Youtube“ pamokėlių. Svarbiausias mano (manau, ir daugelio kitų) atradimas – kad galime būti dėmesingi vieni kitiems, daug visko sukurti ir dalintis. Būtų gerai, kad to nepamirštume ir tuomet, kai karantinas baigsis.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: