Antanas Grižas: „Gentys“ stiprina vyrų bendruomeninį audinį

Mantas Jusis
2022-09-05
„Esu įsitikinęs, kad mes stipriname vyrų bendruomeninį audinį. Padedame vyrams turėti prasmingus pokalbius apie unikaliai vyriškas patirtis. Tai visuomenėje padės turėti pozityvesnius vyriškumo pavyzdžius. Bei idealus, kokio vyriškumo link judėti“, – sako klinikinis psichologas, savižudybių prevencijų ekspertas ir projekto „Gentys“ lektorius bei bendraįkūrėjas Antanas Grižas.
Antanas Grižas: „Gentys“ stiprina vyrų bendruomeninį audinį
„Buvimas „Gentyse“ man padėjo atsistoti ant kojų, atlaikyt ne vieną krizę. Dabar esu geresnis žmogus, geresnis partneris, geresnis sūnus senstantiems tėvams“, “, – sako klinikinis psichologas, savižudybių prevencijų ekspertas ir projekto „Gentys“ lektorius bei bendraįkūrėjas Antanas Grižas.

- Pakalbėkime apie „Gentis“. Jos gimė prieš porą metų. Kokiam poreikiui patenkinti, o gal trūkumui užpildyti jos skirtos?
- „Gentys“ visų pirma yra vyrų emocinės sveikatos projektas. Jis veikia per bendruomeniškumą ir savipagalbą.
Mūsų užmojis buvo, kad kuo daugiau vyrų turėtų kokybišką užnugarį, kad mūsų praktikos būtų pagrįstos ir patikrintos psichologijos mokslo, būtų prieinamos, taip pat ne per brangios. Svarbiausia, kad tai būtų patrauklu. O svarbiausia nestigmatizuotų, nepaverstų jų psichais, ligoniais ar tiesiog sugadintais. Priešingai, suteiktų įkvėpimo ir pasididžiavimo, kad aš esu iš „Genčių“. 
Esu įsitikinęs, kad mes stipriname vyrų bendruomeninį audinį. Padedame vyrams turėti prasmingus pokalbius apie unikaliai vyriškas patirtis. Tai visuomenėje padės turėti pozityvesnius vyriškumo pavyzdžius. Bei idealus, kokio vyriškumo link judėti.
Pradžia buvo visiškai eksperimentinė. Keli pažįstami vyrai susibūrėme į ratą. Ir jame pradėjome reguliariai susitikinėti, kalbėtis apie savo patirtis. Iš pradžių buvau skeptiškas dėl šių susitikimų. Tačiau greit pajaučiau, kada ten gaunu visai kitus dalykus negu per seansą su terapeute.
Čia mes ir draugeliai, bet kartu ir terapinamės. Šis draugų ratas turėjo feisbuke chat‘ą, galvojom jo pavadinimą ir apsistojome ties „Gentimis“. Čia buvo pradžių pradžia.
 
- Kaip nutiko, kad kelių draugų ratas išaugo į daugybę genčių vienijantį savipagalbos tinklą?
- Retkarčiais nuotraukomis iš savo susitikimų, tarkim, kokio žygio pasidalindavome feisbuke. Taip po truputį ėmėme sulaukti komentarų iš kitų vyrų, jog ir jie norėtų ko nors tokio. Galbūt net galėtų prie mūsų prisijungti? Tekdavo atsakyti, kad ne, negali. Čia – šventa. Čia – mūsų uždaras ratas. Bet taip gimė supratimas apie poreikį, kad tai reikalinga ne tik mums šešiems.

Su vienu gentainiu įkūrėme pilotinę grupę. Buvo kaip tik beprasidedantis karantinas. Sakėme, jei pasiteisins šis modelis, kursime jį didesniu mastu. Ir pasiteisino. Tad ėmėme rengtis vykdyti socialinį verslą. Taip atsirado ir savivaldybių, kurios nori finansuoti tokias grupes vyrams.


 
- Kiek tokių veikiančių grupių šiandien turite?
- Yra apie šimtą veikiančių „Genties“ grupių. Kiekvieną sezoną stipriai padidiname grupių skaičių. Tikrai jaučiame jų poreikį, o mūsų pajėgumai jas vesti yra dideli. Šiuo metu jau pradėjome plėstis ir į užsienį. Planuojame netrukus paleisti vieną anglakalbiams skirtą grupę.
 
- Pagal kokius kriterijus konkretus žmogus, priskiriamas būtent tai, o ne kitai grupei? Kiek daugiausiai žmonių gali priklausyti vienai genčiai?
- Grupėje yra nuo penkių iki dešimties vyrų. Tai – optimalus skaičius. Toks jis būna ir terapinėse grupėse, ir darbo kolektyvuose.
Mūsų pirmieji atrankos kriterijai, ar žmogus tinka grupei. Ar jo motyvacija pakankama? Ar jis gebės laikytis įsipareigojimų? Ar pajėgs būti grupėje ir dalintis dėmesiu. Yra žmonių, kuriems individualus psichoterapeuto dėmesys tinka labiau nei grupinė terapija.
Svarbu, kad grupė būtų pakankamai homogeniška. Arba visi turėtų šeimas ir vaikus arba niekas, arba būtų ir tokių, ir tokių, ir nebūtų baltos varnos jausmo. Rinkdami gentį atsižvelgiame į geografiją – susitikti tame pačiame mieste yra lengviau. Grupes dėliojame taip, kad jose būtų ir panašumo, ir skirtingumo elementų.
 
- Ką manai apie teiginį, kad šiuolaikiniam sociume nėra nei tikrų vyrų, nei tikrų moterų, tad nėra ir tikrų šeimų. Ir jokios terapijos čia mums nebepadės?
- Tenka, taip kartais tai girdėti, bet čia nihilistinis požiūris. Esu nuoširdžiai įsitikinęs, kad padės. Man, kalbant nuoširdžiai, padėjo. Buvimas „Gentyse“ man padėjo atsistoti ant kojų, atlaikyt ne vieną krizę. Dabar esu geresnis žmogus, geresnis partneris, geresnis sūnus senstantiems tėvams.
„Gentys“ nėra tik apie vyriškumą. Jos yra, kad vyrai taptų laimingesni bei kurtų laimingesnę visuomenę. Ir kiekvienas individas tai daro savo tempu, pagal savo galimybes.
 
- Ar pastebėjai, kad šalia vykstantys kataklizmai – pandemija, karas – keistų vyrų pokalbių temas, nuotaikas?
- Be abejojo, mūsų grupėse vyrai kalbėjo apie karantiną, izoliacijas. Apie apsaugos priemones (nuo pandemijos – aut.) ar saugojimąsi apskritai.

Prasidėjus karui kone kiekvienoje grupėje daug buvo apie tai kalbėta. Mes, kaip vyrai, esame specifiškai liečiami šios temos. Kaip matome, Ukrainoje vyrams neleidžiama išvykti iš šalies. Kyla klausimų, kaip mes reaguotume, ką darytume. Mums tenka didelė atsakomybė, tad svarbu, kaip mes jaučiamės.
Šalia šių temų visada turime pamatines temas: santykiai, jausmai, požiūris į save, gyvenimo prasmė, tėvystė. Jos visada nepriklauso nuo kataklizmų.
 


- Gentys susitinka reguliariai. Kaip paprastai atrodo šie susitikimai?
- Gentis susitinka kartą per savaitę arba kas dvi. Įprastai tą pačią dieną vakare. Dažniausiai tai būna susitikimai pas ką nors namie.
 
- Kokio amžiaus, kokių profesijų žmonės ateina į gentis?

- Amžius – nuo aštuoniolikos metų iki pensijos. Turime ir netikėtų profesijų: nuo verslininkų, investuotojų iki ekskavatorininko ar menininkų, mokytojų ar bedarbių, psichologų ar programuotojų. Kol kas dominuoja trisdešimties trisdešimt penkerių metų amžiau didžiųjų miestų gyventojai.
 
- Kaip pats mėgsti leisti laisvalaikį?
- Idealus laisvalaikis – pagulėti hamake, pasivaikščioti gamtoje, įlįsti į eketę. Mėgstu ir salėje pasportuoti. Be abejo, vakarienės su draugais ir turiningi pokalbiai.

- Sutinki su teiginiu: sveikame kūne – sveika siela?
Taip. Kaip psichologas esu tai ne kartą pastebėjęs. Kiek bendravau su medikais, jie irgi supranta, kad protas ir kūnas vienas kitam daro stiprią įtaką.
 


- Ar sveika psichika padeda sveikti kūnui ir fiziškai?
- Taip, mūsų įsitikinimai gali stipriai kankinti mus pačius ar mūsų kūną, ir atvirkščiai. Neišspręstos ankstyvosios patirtys užsilieka kūne.
Blogas, neigiamas požiūris, iš kurio nėra lengva išsivaduoti, gali alinti kūną.
 
- Gali pasidalinti kokiu nors konkrečiu įsitikinimu ar požiūriu, kuris gadina gyvenimą ir dar kenkia fiziškai.
- Yra ligonio arba aukos sindromas. Žmogus vengdamas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, prisiima ligonio poziciją ir vis randa sau naujų ligų. Turėdamas savęs, kaip ligonio identitetą, jis kartu sudaro sąlygas ligoms atsirasti bei sirgti. Jis pasąmoningai to ir siekia. Taip žalodamas savo gyvenimą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    I.Bakanienė: raidos sutrikimų daugėja ir dėl aplinkos veiksnių

    I.Bakanienė: raidos sutrikimų daugėja ir dėl aplinkos veiksnių

    „Tėvai atvesti vaiką pas specialistus neretai delsia dėl baimės, kad bus nustatyta diagnozė, kurią lydės „etiketė&ldqu...
    NVC onkologai Utenoje diskutavo apie sklandesnį paciento kelią, bendradarbiavimo galimybes

    NVC onkologai Utenoje diskutavo apie sklandesnį paciento kelią, bendradarbiavimo galimybes

    Ryšys su regionais, kompleksinė pagalba ir sklandus paciento kelias – tokios temos dominavo Nacionalinio vėžio centro...

    Budinti vaistinė


    Mobiliąsias vaistines M.Jakubauskienė vadina sveikintina iniciatyva

    Mobiliąsias vaistines M.Jakubauskienė vadina sveikintina iniciatyva

    Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad mobiliosios vaistinės būtų gera galimybė priartinti vaistų įsigijimą gy...
    Vaistinės atidaromos greičiau, nei „kepami“ vaistininkai

    Vaistinės atidaromos greičiau, nei „kepami“ vaistininkai

    „Vaistinės atidaromos greičiau, nei „kepami“ vaistininkai“, – aiškinama verslo atstovams, nor...

    Sveika šeima


    Kodėl mes viską skaičiuojame?

    „Man dar trūksta pusantro tūkstančio žingsnių“, „per tris valandas perskaičiau 120 puslapių“, „čia tikrai daugiau nei dešimt gramų cukraus“, „šiąnakt giliai miegojau tik 4,5 valandos”, „mano grojaraštyje - jau 800 dainų“... Kai prie vakarienės stalo eili...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Tamsioji senatvės pusė – šiurpūs savižudybių rodikliai

    Urugvajuje vyresnio amžiaus žmonių savižudybių mastas kelia nacionalinį susirūpinimą, tačiau statistiniai duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje situacija dar kritiškesnė. Abiejų šalių ekspertai kaip pagrindines problemas įvardija nutrūkusius socialinius ryšius, vienišumą ir pagalbos trūkumą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Medicinos bendruomenė – atsakingas valstybės partneris. Laikas tai išnaudoti
    Andrej Rudanov Medicinos bendruomenė – atsakingas valstybės partneris. Laikas tai išnaudoti
    Egalitarizmo kritika
    Henrikas Vaitiekūnas Egalitarizmo kritika
    Pasiryžę gimdyti? Niekada!
    Gediminas Karoblis Pasiryžę gimdyti? Niekada!

    Naujas numeris