Šių metų Socialinių reikalų ir darbo ministerijos siekį būti dar arčiau žmonių su negalia įgyvendina ir užsienio kapitalo bendrovės. Įsigalioję pokyčiai palietė daugiau kaip 223 tūkstančių žmonių su negalia kasienį bei visuomeninį gyvenimą. Nors pagrindiniu vedliu reformos kelyje – savivaldybės, prie žmonių su negalia integracijos smarkiai prisideda įsidarbinti juos kviečiančios užsienio kapitalo bendrovės.
Šiemet įsigaliojus Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, kad darbuotojai su negalia valstybės ir savivaldybės įstaigose, jų ir jų valdomose įmonėse, bendrovėse turės sudaryti bent 5 proc. kolektyvo, prie įstatymo tvarkos noriai prisideda ir tokios prievolės neturinčios užsienio kapitalo bendrovės.
Privataus verslo atstovų požiūris – liberalesnis
Šiemet įsigaliojus Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, kad darbuotojai su negalia valstybės ir savivaldybės įstaigose, jų ir jų valdomose įmonėse, bendrovėse turės sudaryti bent 5 proc. kolektyvo, prie įstatymo tvarkos noriai prisideda ir tokios prievolės neturinčios užsienio kapitalo bendrovės.
Pasak Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovės Simonos Kunigonytės, nors, kaip manoma, valstybinis sektorius turėtų būti pavyzdys privačiam verslui – užkrėsti geruoju pavyzdžiu, yra atvirkščiai – pastarajam privatus sektorius šluosto nosį.
.jpg)
„Privataus verslo atstovų požiūris yra liberalesnis, ten yra daugiau užsienio kapitalo įmonių, kuriems žmonės su negalia nėra problema. Lietuvoje dar turime dirbti su stereotipais ir šviesti visuomenę, kad nėra ko jų bijoti, o priimti. Mes visi esame lygūs. Dabar jau dirbantys žmonės su negalia dažnai nesako darbdaviui, kad turi neįgalumą, slepia, nes bijo būti atleisti“, – tikina Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovės Simonos Kunigonytės.
UAB „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė sako, jog negalią turinčių asmenų integracija jau turi gilias tradicijas „Rimi“ padaliniuose bei prekybos centruose. Čia darbo vietos negalią turintiems asmenis siūlomos dar nuo 2007 m.
„Mintis įdarbinti ir negalią turinčius asmenis kilo dėl to, jog aplinkoje matydavau, kad negalią turintieji lieka tarsi užribyje. Norėjosi juos traukti į šviesą ir sudaryti visas įmanomas sąlygas socializuotis, dirbti, suteikti galimybę siekti karjeros, tobulėti. Norėdami tai įgyvendinti kreipėmės į NVO ir bandėme statyti tiltą tarp darbo rinkos ir negalią turinčių žmonių, nes jiems taip pat buvo kiek nedrąsu“, – sako UAB „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė.
„Neįgaliuosius mokėme pasirašyti CV, dalyvauti darbo pokalbiuose, rodėme būsimas darbo vietas jiems ir jų tėvams, kurie taip pat jaudinosi. Žinoma, pradžioje jiems buvo nedrąsu, kaip reaguos kolektyvas, pirkėjai, kurių tikrai buvo įvairių, tačiau galiausiai pasikeitė ir visuomenės požiūris, o neįgaliesiems atsivėrė naujos perspektyvos. Beje, mes nesakome „negalią turintys asmenys“, tai yra mūsų skirtingus gebėjimus turintys darbuotojai“, – pradžią prisimena V.Kaikarienė.
Dar viena priežastis auginti neįgalumą turinčiųjų darbo galimybes buvo tuo metu šalį užklupusi krizė. Pasak „Rimi Lietuva“ personalo vadovės, atėjus krizei trūko darbuotojų, tad šis sprendimas leido praplėsti ir galimybes, ir darbuotojų paieškos apimtis.
Valdiškos institucijos buksuoja
Kad neįgalieji pastaruoju metu yra labiau įdomūs verslo atstovams nei valstybiniam sektoriui, patvirtina ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovai. Anot jų, valdiškos institucijos, turėsiančios padėti įsidarbinti žmonėms su negalia, buksuoja.
„Tuo turi rūpintis Užimtumo tarnyba, bet ten tik teoriškai viskas gražiai atrodo. Praktikoje, kiek buvo daug skundų dėl jų, tiek toliau plaukia iš neįgaliųjų. Jie skundžiasi, kad niekas nepasiūlo darbo, nepilnai arba išvis neveikia Užimtumo tarnybos asistentai, kurie turėtų užsiimti žmogaus įdarbinimu ir kitaip padėti“, – pasakoja viešųjų ryšių specialistas Valdemar Bogdanovič.
Jis aiškina, kad pastaruoju metu verslo atstovų požiūris į neįgaliuosius smarkiai keičiasi, liberalėja. Tam įtakos turi atsivežta patirtis iš užsienio.
„Jų požiūris į neįgaliuosius stipriai pasikeitė. Verslo atstovai jau neklausia, ar jie ką nors už tai gaus, kad įdarbins neįgaliuosius. Vien socialiai atsakingos įmonės veidas jiems daug reiškia. Anksčiau darbdaviai bijojo žmonių su negalia. Jiems buvo nepatogu ir prieš klientus, kad turi reikalų su neįgaliukais. Kaustė baimė, kad tokie darbuotojai dirbs mažiau nei sveikieji, dažniau sirgs. Bet biuletenis sveikiems apmokamas 150 kalendorinių dienų per metus, o žmogui su negalia – 90. Jei sirgtų, tai savo sąskaita, o ne valstybės“, – paneigia iš piršto laužtus mitus V.Bogdanovič.
Verslas lankstesnis
Šiaulių rajono meras Česlovas Greičius sako, kad biudžetinėje įstaigoje, kur dirba valstybės tarnautojai, nors infrastruktūra tam paruošta, neįmanoma pasiekti įstatyme numatytų rodiklių. Atsigręžia į privatų sektorių.
„Galbūt verslas šiuo požiūriu lankstesnis? Tokiems darbuotojams būtų galima formuoti ne visą darbo dieną ar kitaip sumažinti krūvį. O dabar nutinka įdomiai: žmogus, atėjęs į darbo konkursą, neįgalumo net nerodo, o paskui kai jį spaudi prie darbo ir kokybės rodiklių, apimčių, tada bampt ir parodo savo neįgalumą, darbingumo praradimą. Tada ir prasideda peripetijos – tai jis saulėje negali dirbti, tai šaltyje, tai jis negali sunkiai kelti, nors žinojo, kokio darbo atėjo dirbti. Vien už tai iš darbo nepašalinsi, bet tada atsiranda darbdaviui trukdžių. Ateina valstybės tarnautojas, o paskui, pasirodo, jis neįgalus – darbingumą praradęs net 40-50 procentų“, – aiškina meras, kad taikyti išskirtinių sąlygų valstybiniame sektoriuje negali. Esą įdarbinti neįgaliuosius – kaip katę maiše pirkti.
Kvotos problemos neišspręs
5 proc. žmonių su negalia įdarbinimo įstatymo iniciatorius ir autorius Seimo narys Tomas Tomilinas įsitikinęs, kad Lietuva prieš verslo subjektus yra bejėgė: „Privačiame sektoriuje panašių kvotų nebus – tai neįmanoma dėl visuomenės liberalumo ir super stiprios verslo įtakos. O Europoje tas galioja tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje.“
Anot jo, net ir įgyvendinus kvotų sistemą problemos dėl žmonių su negalia nedarbingumo tai neišspręs. Vis dėlto pastangas turi demonstruoti ir viešas sektorius.
„Kvotos – ne burtų lazdelė, bet tai net dvylikoje Europos šalių egzistuoja. Lietuvoje įsidarbina mažiau nei 30 procentų žmonių su negalia, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 45 procentai. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 150 tūkstančių darbingo amžiaus gyventojų, turinčių negalią, iš jų dirba vos 45 tūkstančiai“, – skaičiais kalbėjo T.Tomilinas.
Komentaras
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra Eglė Čaplikienė L.S. yra sakiusi:
.JPG)
- Darbdaviui didžiausias iššūkis – pritaikyti darbo sąlygas. Turintiems klausos ar regos negalią būtų prieinama informacija, fizinę negalią – būtų prieinama infrastruktūra, kad galėtų patekti į darbo vietą. Patekti – tai ne tik įeiti pro duris į pastatą, bet turi būti paruošta visa infrastruktūra: ir sanitariniai mazgai, ir bendros patalpos, kur renkasi darbuotojai.
Visus įstaigų vadovus turėtume šviesti, kas yra prieinamumas ir kas yra darbo sąlygos. Kartais apie jas net nepagalvojama. Jei tai – mokykla, ir stotelė prie jos turi būti pritaikyta, kad viešuoju transportu žmogus galėtų į darbą atvažiuoti, turi būti prieinamas ir parkavimas.
.jpg)
Projektas „Nepasiduodantys negaliai“
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 8 tūkst. eurų
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: