Vintažiniai ir išmanieji pagalbos sau būdai

Mantas Jusis
2022-06-27
Praėję dveji pandemijos metai išryškino, ir iškėlė į paviršių daug užslėptų mūsų gyvenimo aspektų ir skaudulių. Vienas tokių visuomenės psichinė sveikata ir vis didėjantis poreikis pasirūpinti ja, tiek saviške, tiek artimo savo.
Pandemijos metu į mūsų žodyną neatšaukiamai įėjo sąvoka „nuotolinis“, o šiandien šiuo žodžiu apibūdinami ir reiškiniai, kurie egzistavo dar dešimtmečius iki pandemijos. Kviečiu kartu pakeliauti po virtualų sandėlį ir kartu panagrinėti platų spektrą priemonių, kuriomis galima padėti palaikyti ar net pagerinti psichinę sveikatą.
Vintažiniai ir išmanieji pagalbos sau būdai
Lietuvių kalba veikia bent trys savipagalbos programėlės: „Ramu“, „Mindletic“ ir „Pauzė“.

Pagalbos linijos telefonu
Atrodo, jau beveik nepataisomai senoviška pagalbą gauti tik balsu. Ir visgi viena pirmųjų emocinės pagalbos linijų, įkurta dar 1991 m., veikia iki šiol. Tai – „Jaunimo linija“, teikianti emocinę pagalbą telefonu. Savo puslapyje skelbia turinti 343 savanorius Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Skuodo miestuose. Tiesa, šiuo metu pagalba teikiama ne tik telefonu, bet ir virtualiai, t.y. su savanoriu-konsultantu galima bendrauti ir pokalbių lange (chat‘e), o iki šių metų sausio ji buvo teikiama el. laiškais.
 
„Per parą „Jaunimo linija“ sulaukia apie 120-150 skambučių. Maždaug 63 procentai visų mūsų pokalbių yra tie, kuriuose žmonės dalinasi sunkumais. Kita dalis yra tie, kurie prisiskambino, bet padėjo ragelį ar neišdrįso prabilti. Tarp tokių gali būti ir žaidžiantieji. Tačiau piktybinių skambučių galimybę esame apriboję techninėmis priemonėmis“, – pasakojo „Jaunimo linijos“ komunikacijos vadovė Rita Stanelytė.
Be „Jaunimo linijos“ mūsų šalyje veikia ne viena, o net kelioka linijų, kurios turi savo kryptį ir specifikacijas: vaikų, senjorų, dvi pagalbos moterims linijos, o nuo pernai lapkričio ragelius kelia ir dar viena pagalbos linija vyrams.
 

Tinklaraščiai: gelbėjimosi ratas ar pavojingas inkaras?
Dar vienas būdas sau padėti – aktualios informacijos ieškoti internete. Vienas patikimesnių šaltinių specializuoti tinklaraščiai, kaip asramus.lt, kurio tekstai jau ne kartą publikuoti didžiuosiuose naujienų portaluose.
Jame pateiktas ir ne vienas pratimas (fiziniai bei kvėpavimo), skirti atpalaiduoti įtemptas emocijas ar net raumenis, numaldyti neramias mintis.
 
Šis tinklaraštis priklauso konkrečiam fiziniam asmeniui, veikiančiam pagal individualios veiklos pažymą. Ir kaip rašoma tinklaraščio prisistatyme „jo iniciatyva kilo pačiame karantino įkarštyje. Daugelis susidūrė su nežinoma situacija, todėl, natūralu, kad atsirado sumaištis viduje, iš kurios išplaukė daugybė klausimų bei padidėjo nerimo lygis“, – rašoma tinklaraščio prisistatyme.
Kita vertus, reikia būti ir atsargiems, atsirinkti, kur ir kieno patarimų klausyti, nes tai, kas tinka drambliui, netinka beždžionei, o dar labiau delfinui. Patarimas rašyti dienoraščius yra geras, bet ką apie tikrąsias intencijas galimai kalba, sufleruoja ir kužda, kai šalia tokių tinklapių kuriasi virtualios parduotuvėlės, o jose po 12 Eur pardavinėjamos nusiramino žvakės ar dienoraščiui skirtos knygutės po 6 Eur?
 
Kuo giliau į mišką, tuo labiau kilo noras patikrinti šio tinklapio autorės biografiją, išsilavinimą bei gebėjimą teikti kvalifikuotus patarimus ir už tai būti atsakingai. Ne iš karto, bet pavyko surasti, jog autorė turi daug patirties rinkodaros srityje. Apie psichologinius kursus, juolab studijas žinių neaptikta. Nors keli, atsitiktinai perskaityti straipsniai įtarimų nesukelia, netgi atvirkščiai, atrodo gerai, specialistai pataria išlikti budriems.
 
Programėlės ir meditacijai, ir prieš panikos atakas
Lietuvių kalba veikia bent trys savipagalbos programėlės. Vienai jų, „Ramu“, netrukus bus 3 metai. Programėlę administruoja „Nerimo klinika“ įsikūrusi Vilniuje. „Įdomus faktas, jog pirmiau buvo sukurta programėlė, o tik vėliau jai viešinti, šeimos gydytojus edukuoti įkurta ir „Nerimo klinika“,“ – pasakojo „Nerimo klinikos“ vadovė, klinikinė psichologė ir programėlės „Ramu“ bendraautorė Ieva Žvinienė.
 
Pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė „Ramu“ skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas. Tai skubi pagalba panikos atakos metu, kartu ir kasdienis pagalbininkas, mokantis nurimti, atsipalaiduoti. Taip, „Nerimo klinikos“ puslapyje pristatoma ši programėlė. Ja gali naudotis ir „Apple“, ir „Android“ telefonų vartotojai.
 

I.Žvinienė sakė nelabai sekanti skaičius, kiek vartotojų per beveik trejus metus atsisiuntė programėlę, nes tai nėra komercinis produktas. „Malonu žinoti, jog ji vos pasirodžiusi sumušė rekordus sveikatos programėlių srityje“, – sakė psichologė.
 
„Įsijungus programėlę, ji gali padėti nusiraminti. Tam yra keli paprasti metodai. Vienas jų edukacija: suprasti, kad mane ištiko tik panikos priepuolis ir aš nemirštu; antras – nuraminti nervų sistemą kvėpuojant; trečias – raminti katastrofines mintis ir pakeisti jas kitomis. Pasirinkus SOS funkciją, panikos atakos metu girdisi kalbantis balsas. Kitos skiltys skirtos atpažinti ir suprasti kiekvieną nerimo simptomą, o jų yra daug. Į programėlę sudėjome kaip įmanydami daugiau simptomų ir juos komentuojame iš mokslinės pusės“, – apie programėlės veikimo principus pasakojo I.Žvinienė.
 
Pasiteiravus, kokia programėlės ateitis, I.Žvinienė pasakojo iš Sveikatos apsaugos ministerijos sulaukę siūlymų programėlę papildyti, apie tai dabar vyksta pokalbiai. Buvo net siūlymai versti į kitas kalbas, bet tam reikalingos didelės investicijos.
„Mindletic“ dar viena lietuvių kurta programėlė, tai – Vilniaus universiteto startuolis. Per ją užsiregistravus galima gauti iki 5-ių nemokamų konsultacijų. Programėlę globoja vilniussveikiau.lt. Konsultacijas joje teikia profesionalai. Ji orientuota į pilnamečius Vilniaus miesto gyventojus, kurie patiria psichologinius sunkumus ar nori sustiprinti emocinę sveikatą.
Dar viena programėlė – „Pauzė“, kurią kuria psichologas ir lektorius Paulius Rakštikas su komanda. Tai – giliabriaunė, daugiasluoksnė sąmoningumo ir meditacijos programėlė, kurioje yra tikrai galybė temų, meditacijų, pratimų, kuriuos verta išbandyti vietoj buko slankiojimo po socialinius tinklus.


 
Mini interviu
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Indrė Krivickaitė:
 
- Kokios indikacijos, jog man užtenka programėlės, paskaityti straipsnį, gražią knygą, o kada jau reikia ieškoti rimtesnės pagalbos ir konsultacijos?
- Sėkmingiausios terapijos seansai įvyksta tada, kai žmogus jau yra pakankamai geros būsenos ir gali stiprinti savo emocinę savijautą. Žmogus turėtų pajausti, kada jam pačiam yra per sunku susitvarkyti. Kai įvairios mintys sukasi it skalbimo mašinoje, atrodo ir vienaip, ir kitaip, bandai ir vis nepavyksta su jomis susitvarkyti. Reikėtų suprasti, kad nebūtina viską daryti vienam. Programėlės ar nuotolinės konsultacijos neprivalo visada padėti, yra laikotarpiai, kai žmogui tiesiog reikia palaikymo, gyvai, individualiai, grupėse. Svarbiausia nelaukti, kol pasidarys labai blogai
 
Ar yra pavojus, jei įvairius patarimus tiek žodžiu, tiek ir rašydamas straipsnius dalija žmogus be psichologo kvalifikacijos ar kito specialaus pasiruošimo?
- Jei šnekame su draugais nesame psichologai – galime vieni kitus palaikyti ir padėti. Asmuo, neturintis išsilavinimo, o galbūt tiesiog darbo su žmonėmis, patiriančiais depresijos simptomus, praktikos, gali būti šiek tiek pavojinga, nes jis galbūt ne taip interpretuos informaciją, negu reikėtų. Tie, kurie su tuo aktyviai nedirba, neturėtų lengva ranka dalinti rimtesnių patarimų. Bet kiekvienas gali drąsiai palaikyti žmogų sakydamas: „Ne visai suprantu, ką tu išgyveni, bet tu man rūpi, paieškokim atsakymų arba sprendimo būdų kartu“.
 
Ar šis pavojus iškiltų ir skaitant daug straipsnių, rašytų žmogaus, kuris irgi neturi specialaus pasiruošimo, patirties, išsilavinimo, nors jo intencijos ir geros?
- Taip, kartais net skaitant ir mokslininkų straipsnius savarankiškai galima pasimesti ir prieiti prie klaidingų išvadų. Bet kuriuo atveju, jeigu yra problema, nereikėtų likti vienam. Tada yra naudinga pasikonsultuoti su vienu, kitu specialistu ir atrasti sau tinkamą būdą problemai spręsti. Visiškai vienas žmogus gali pasiklysti informacijos gausoje.

Projektą „Pagalbos tiltai“ finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė                  

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Nekrozuojantis fascitas: mėsą ėdanti bakterija

    Nekrozuojantis fascitas: mėsą ėdanti bakterija

    Monika (50 m.) gyveno saugų gyvenimą, kol vieną dieną nesusirgo mirtina liga, kurios per stebuklą ir juodą gydytojų darbą pavyko a...
    Iš pirmų lūpų: ką reiškia būti pacientu ir gydytoju Švedijoje

    Iš pirmų lūpų: ką reiškia būti pacientu ir gydytoju Švedijoje

    „Kartais atrodo, kad čia daug kas palikta natūraliai atrankai. Kita vertus, kai būklė rimta, reaguojama greitai“, &nda...

    Budinti vaistinė


    Kurortinėse vaistinėse gausu vaistus pamiršusių klientų

    Kurortinėse vaistinėse gausu vaistus pamiršusių klientų

    Vasaros laikas neatskiriamas nuo išvykų ir atostogų. Visai nesvarbu ar renkamės ilgesnę kelionę, ar savaitgalio poilsį pajū...
    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti kompensuojamųjų vaistų kainodarą, kuria skatintų pacientus rinktis tik vaistus s...

    Sveika šeima


    Aktyvių pramogų priešas – mėšlungis

    Karštos vasaros dienos, aktyvus sportas ar mėgavimasis vandens telkinių teikiamais malonumais gali pasižymėti ne tik smagiomis akimirkomis, bet taip pat ir veriančiu raumenų skausmu – mėšlungiu. Jis gali surakinti šlaunis, blauzdas, pėdas, kaklą, rankas, plaštakas, pilvą ir net raumenis ties šonkauliais. BENU vaistinės ekspert...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Narkotikai karo lauke: visi kaltina visus

    Dar gegužės mėnesį Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė perėmusi intriguojantį rusų kario skambutį namo, kuriame jis prašė atsiųsti narkotikų. Tiesa, visomis įmanomomis nuodėmėmis priešus kaltina abiejų kovojančių šalių propagandos.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Diena, nepanaši į kitas
    Henrikas Vaitiekūnas Diena, nepanaši į kitas
    Egzistencija, pagrindžianti realybę
    Henrikas Vaitiekūnas Egzistencija, pagrindžianti realybę

    Naujas numeris