Faktai
2017 m. startavo komandos „Kurk Lietuvai“ programėlė „Pagalba Sau“. Projektą globojo Sveikatos apsaugos ministerija ir LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota kampanija „Už saugią Lietuvą“.
Nuo 2017 m. pavasario iš viso programėlė buvo atsiųsta daugiau nei 7 tūkst. kartų. Šiemet programėlę atsisiuntė 1090 naujų vartotojų. Programėlės įvertinimas – 4,2 iš 5.

---

 
Psichinė sveikata – trapi
Lietuvių psichikos sveikatos rodikliai yra vieni žemiausių Europoje. Vis dar kenčiame nuo smurto artimoje aplinkoje, patyčių, niekur nedingo priklausomybės problemos, savižudybės, o greitėjant gyvenimo tempui, auga ir stresas.
Pasak specialistų, šiukštu negalima į emocinę būseną numoti ranka. Psichologas Edvardas Šidlauskas konstatuoja: psichinės sveikatos taisyti lietuviai neskuba, o bendros tendencijos - ne pačios geriausios. „Kaip psichologas pastebiu, kad psichinė visuomenės būklė yra pažeista. Daug žmonių serga depresija ir to paprasčiausiai nesupranta. Gal net kas antras turi lengvą depresijos formą... yra ir kitų problemų. Taigi visos savipagalbos priemonės Lietuvoje yra laukiamos, kad tik žmonės norėtų jomis naudotis“, - sakė jis.
 

Anot medicinos psichologės Donatos Gintalaitės, ir liūdėti reikia išmokti, tačiau jeigu bloga nuotaika nesitraukia, verta sunerimti: „Juk bloga nuotaika, jeigu ją sukelia realios priežastys – nesėkmės, netektys, – po kurio laiko praeina. Visgi ūmus arba ilgalaikis stresas gali prišaukti ir depresiją.“ 
 

Dažniausiai pagalbos paprašyti ryžtasi ir inovacijas lengviau priima jaunimas. O vyresniems gyventojams savipagalbos griebtis vis dar sudėtinga. „Pensininkų karta, deja, jau atitrūkusi, į psichologinius dalykus žiūri kitaip. Vidurinioji karta psichinę sveikatą prižiūri gana įvairiai. Tai - švietimo ir reklamos klausimas. Vienas nepasitiki, antras nesupranta, o trečias jau išbandys, pavyzdžiui, emocijas gerinančią naujovę“, - pasakojo E.Šidlauskas. 
 
Nuo liūdesio išgelbės programėlės
Nors sveikatos rodikliai dar neramina, palikti užburtą liūdesio ratą vis lengviau. Pagalba iš gydytojo kabineto persikelia į virtualią erdvę. Į Lietuvą Vakarų pavyzdžiu atkeliauja išmaniosios programėlės psichinei sveikatai stebėti ir gerinti. „Telefoninės“ psichologijos pioniere Lietuvoje tapo programėlė „Pagalba Sau“. Šią prevencijos priemonę drauge kūrė įvairių sričių mokslininkai. Programėlė ne tik moko stebėti savo emocinę būseną, bet ir informuoja, kur kreiptis prireikus rimtos pagalbos. Programėlėje vartotojų laukia emocijų stebėjimo mechanizmas, savipagalbos pratimai, interaktyvus pagalbos žemėlapis bei edukacinė medžiaga.
 
Išmaniąją pagalbos priemonę jau atsisiuntė ir teigiamai įvertino tūkstančiai vartotojų. Tiesa, „Pagalba Sau“ ant laurų neužsisėdi: informacija atnaujinama, papildoma vis gausesniais specialistų komentarais. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Joana Zasimavičienė teigia, kad šiuo metu planuojami programėlės naujinimo, tobulinimo darbai, kurie turėtų būti įgyvendinami kaip nacionalinės internetinės platformos apie psichikos sveikatą dalis.
Programėlės kūrėjai džiaugiasi, kad „Pagalbos Sau“ pavyzdžiu Lietuvoje kuriasi vis daugiau sveikata rūpintis skatinančių internetinių platformų. Prieš pora mėnesių startavo programėlė, teikianti pagalbą nerimo atakas patiriantiems pacientams.
 
Psichinė higiena - kaip dantų valymas
Specialistai neabejoja: ateityje psichologams pilnomis apsukomis talkins virtualūs pagalbininkai. „Savipagalbos programėlių ateitis šviesi. Jos paplitusios užsienyje, vis daugiau žmonių apie tokį pagalbos būdą išgirsta ir Lietuvoje. Psichinės sveikatos sutrikimai būna skirtingų lygių. Pirmojo lygio bėdos išsprendžiamos savarankiškai. Būtent čia ir gelbsti programėlės. Ateityje lengvoms problemoms spręsti programėlės pakeis psichoterapeutus“, - teigė E.Šidlauskas.
Žinoma, programėlės problemų neišspręs, jos – tik gudrus pagalbininkas. „Pagalba Sau“ kūrėjai tikina, kad pagrindinė jų misija – paskatinti savarankiškai rūpintis psichikos higiena. Juk emocinė švara svarba nenusileidžia dantų valymui.
 
Psichologė D.Gintalaitė tikina, kad didelę įtaką mūsų emocijoms turi išorės veiksniai. Nuo smulkių nesėkmių darbe iki didelių nusivylimų, artimųjų netekčių. Užklupus negandoms tenka kovoti su stresinėmis emocijomis, tad psichinė higiena – reikalas rimtas. „Tai - medicininės psichologijos šaka, tirianti aplinkos poveikį žmogaus psichikai. Ši sritis apima psichinių ligų profilaktiką. Paprastai tariant, ieško būdų, kaip patirti džiaugsmą, ištverti sunkius jausmus, emocinį skausmą, nusivylimą, liūdesį, aiškinasi, kaip be kompleksų būti savimi bei išreikšti save pozityviai, - sako psichologė ir priduria, kad emocine higiena rūpintis padeda mentalizacijos gebėjimas. - Tai yra jausmų bei jų priežasčių supratimas, įsigilinimas į vidinius procesus. Kilus emocijai kūne, svarbu jos neignoruoti, neslopinti, bet pabandyti suprasti, koks tai jausmas, kodėl jis kilo būtent šiuo metu.“.

---

 
Apklausa
Loreta, 53 m.

- Kai liūdna, sportuoju. Emocinė sveikata man yra gyvas reikalas, programėlėmis šiuo tikslu nesinaudoju. Tačiau kilus emocinėms problemoms, manau, skambinčiau į pagalbos liniją.
 

Lukas, 23 m.

- Kai liūdna, šoku, medituoju arba susitinku su draugais. Bet manau, nuotaiką taisyti virtualiai galima. Kai jaučiu, kad ji prastėja, pažiūriu linksmą youtube filmuką, stebiu motyvuojančias konferencijas, paklausau prancūziškų dainų. Dar nesu išbandęs programėlės, bet kodėl ne? Išmėginčiau.
 

Augustė, 18 m.

- Tikrai susiduriu su bloga nuotaika. Turiu gerą sprendimą. Kiekvieną vakarą į užrašų knygutę surašau tą dieną nutikusius gerus dalykus. Domėjausi išmaniųjų programėlėmis nuotaikai sekti, tačiau tam reikėtų skirti daug laiko, o ar nauda būtų apčiuopiama, nežinau. Visgi išbandyti būtų įdomu.

---

 
Komentaras
Programėlės „Pagalba Sau“ iniciatorė Kristina Medžiaušytė:

- Kartu su kolegomis iš komandos „Kurk Lietuvai“ užsimojome parodyti, kad informacinės technologijos gali prisidėti prie emocinės higienos ir raštingumo skatinimo. Programėlė gimė darant mokslinius tyrimus ir analizes. Rėmėmės Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Prie turinio prisidėjo psichiatrai, psichoterapeutai, mokslininkai, akademikai. Atgalinis ryšys buvo geras – žmonės susirado mano numerį, skambino ir dalijosi įspūdžiais. Kartu su jais net spręsdavau ir technines problemas: su išmaniaisiais telefonais jų kartais kildavo. Girdėjome gražių atsiliepimų. Kai kurie žmonės rašė, kad mūsų programėlė juos išgelbėjo net nuo savižudybių. Teko girdėti ašaras spaudžiančių istorijų. Norime pasakyti, kad viskas prasideda nuo savęs. Pirmiausia žmogus turi pats išmokti atpažinti simptomus, problemas. Pagalbos šaltinių yra labai daug ir žmonės, stebėdami save, gali sau padėti.
 



Pagalbos institucijų sąrašą galima rasti:
http://vpsc.lrv.lt/lt/informacine-medziaga/informacija-psichikos-sveikatos-klausimais. 
 
                  
                       
 
Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.