Per­nai ki­lę ty­mų, šių me­tų pra­džio­je - kok­liu­šo pro­trū­kiai dau­ge­liui už­mi­nė mįs­lę, iš kur šie at­si­ra­do, jei iš­nai­kin­ti bu­vo prieš dau­ge­lį me­tų? Spe­cia­lis­tai tei­gia, jog vi­ru­sų su­kel­toms li­goms ke­lio už­kirs­ti ne­lei­džia vi­suo­me­nė­je vis dar ga­jūs mi­tai dėl skie­pų. Kaip at­skir­ti pe­lus nuo grū­dų ir ne­už­kib­ti ant an­ti­vak­ci­ni­nin­kų ju­dė­ji­mo kab­liu­ko, kal­ba­mės su gy­dy­to­ju in­fek­to­lo­gu prof. Ar­vy­du Amb­ro­zai­čiu.
 
- Mi­tų apie skie­pus yra vi­so­kių. Ko­kie po­pu­lia­riau­si? Pa­nei­ki­te juos.
- Pra­dė­ki­me nuo gri­po. Tei­gia­ma, kad tai - vi­so la­bo per­ša­li­mas, nuo jo esą ne­mirš­ta­ma. Ta­čiau PSO nu­ro­do, jog gri­po pan­de­mi­jos grės­mė at­si­dū­rė tre­čio­je vie­to­je tarp di­džiau­sių grės­mių vi­suo­me­nės svei­ka­tai. Prieš ją sto­ja tik oro tar­ša ir ne­in­fek­ci­nės li­gos.
Vy­rau­ja mi­tas esą vak­ci­na nuo gri­po ne tik ne­ap­sau­go, o prie­šin­gai – li­gą su­ke­lia. Iš tie­sų vak­ci­no­je nė­ra vi­ru­so, to­dėl gri­po su­kel­ti skie­pas ne­ga­li. Ji ima veik­ti po ke­lių sa­vai­čių, to­dėl įma­no­ma su­sirg­ti gri­pu ir per šį lai­ko tar­pą.
Ven­gia­ma skie­py­tis vy­res­nia­me am­žiu­je esą vak­ci­na nė­ra veiks­min­ga. Taip, vak­ci­na yra veiks­min­ges­nė ir ge­riau ap­sau­go skie­pi­jan­tis jau­na­me am­žiu­je nei se­nat­vė­je, ta­čiau se­nat­vė­je vak­ci­na yra ypač efek­ty­vi nuo kom­pli­ka­ci­jų ir mir­ties, su­ser­ga­ma žen­kliai sil­pnes­ne li­gos for­ma.
Dar klai­din­gai sa­ko­ma, jog skie­py­tis nuo gri­po be­pras­miš­ka, nes jo vi­ru­sai kas­met kei­čia­si, to­dėl ne­įma­no­ma nu­spė­ti, koks jis bus šie­met. Anaip­tol - vak­ci­na kas­met nu­spė­ja­ma ir kei­čia­ma.
Taip pat vy­rau­ja mi­tas esą vak­ci­na su­ke­lia rim­tų kom­pli­ka­ci­jų, bet su­in­te­re­suo­ti gy­dy­to­jai ir far­ma­ci­jos kom­pa­ni­jos nuo žmo­nių tai sle­pia.
Ven­gia­ma skie­py­tis ir ma­nant, jog vak­ci­ną ga­li pa­keis­ti spor­tas, svei­kas gy­ve­ni­mo bū­das, čes­na­kas, ho­me­o­pa­ti­niai vais­tai.
 
- Iš kur at­si­ran­da tiek ne­pa­grįs­tų bai­mių skie­py­tis?
- Esa­ma kal­bų, esą skie­pi­jan­tis re­mia­mos far­ma­ci­jos kam­pa­ni­jos, kaž­kas iš to pra­lobs­ta. Be to, la­bai di­de­lę įta­ką da­ro an­ti­vak­ci­ni­nin­kų ju­dė­ji­mas. Ta­čiau jų tei­gi­niai ne­tu­ri jo­kio moks­li­nio pa­grin­di­mo. Žmo­nes ban­do­ma pa­veik­ti tik per emo­ci­jas - taip įti­kin­ti leng­viau­sia. Mes, me­di­kų ben­druo­me­nė, ne­sa­me taip ge­rai kaip šio ju­dė­ji­mo ša­li­nin­kai įval­dę in­for­ma­ci­nės sklai­dos, to­dėl mums tam­pa žen­kliai sun­kiau įti­kin­ti skie­py­tis.
Per­nai Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja įvar­di­jo de­šimt di­džiau­sių grės­mių vi­suo­me­nės svei­ka­tai – tarp jų at­si­dū­rė ir abe­jo­nės vak­ci­noms.

- Ne­jau pa­si­mo­ko­me tik iš skau­džių pa­tir­čių? Ko­kie dar ar­gu­men­tai pa­ska­tin­tų žmo­nes pre­ven­ciš­kai už­bėg­ti li­gai už akių skie­pi­jan­tis? 
- Skie­pų pa­di­dė­ji­mą ska­ti­na re­zo­nan­si­niai mir­čių ar li­gų at­ve­jai, ku­rių ga­li­ma iš­veng­ti pa­si­skie­pi­jus. Ne­se­niai žmo­nės puo­lė skie­py­tis nuo ty­mų, kai bu­vo be ga­lo daug su­sir­gi­mų. O iki tol vy­ra­vo nuo­mo­nė, kad skie­py­tis nė­ra pras­mės, jei nie­kas ap­lin­kui ir taip ne­ser­ga. Skie­pai ta­po sa­vo sė­mės įkai­tu.
 
- Jei an­ti­vak­ci­ni­nin­kai už me­la­gin­gą in­for­ma­ci­jos sklei­di­mą bū­tų pa­trau­kia­mi bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn, gal­būt abe­jo­nių skie­pais ma­žė­tų...
- Lie­tu­vo­je yra žo­džio lais­vė. Žmo­nės tu­ri lais­vę kal­bė­ti. Net ir tie, ku­rie ne­tu­ri me­di­ci­ni­nio iš­si­la­vi­ni­mo. Taip ir gims­ta mi­tai, kad vak­ci­no­se yra bež­džio­nių ląs­te­lės. In­ter­ne­to ne­už­drau­si - žmo­nės tu­ri tei­sę čia pa­si­sa­ky­ti. Pro­ble­ma, kad ne­su­ge­ba­ma at­skir­ti tei­sin­gos in­for­ma­ci­jos nuo klai­din­gos. Vis dėl­to dar esa­me po­so­vie­ti­nė ša­lis - ne­pa­si­ti­ki­me nei pro­fe­so­riais, nei eks­per­tais. La­biau ti­ki­me in­for­ma­ci­ja in­ter­ne­te ir po­pu­lis­ti­niais svai­čio­ji­mais. Be to, esa­me nu­si­vy­lę ži­niask­lai­da. Ši, kad su­lauk­tų di­des­nio po­pu­lia­ru­mo ir pa­siek­tų di­des­nių rei­tin­gų, re­mia pa­si­sa­kan­čius prieš skie­pus, taip į gais­rą įpūs­da­ma dar dau­giau de­guo­nies.
Tu­rė­tu­me su ži­niask­lai­da dirb­ti iš­vien – švies­ti žmo­nes tei­sin­ga lin­kme, o ne klai­din­ti.
 
- Kad gim­tų mi­tas, rei­kia tu­rė­ti tam aks­ti­ną. Iš kur jų pri­si­gau­do­ma? Kuo grin­džia­ma to­kia in­for­ma­ci­ja? Pa­vyz­džiui, kad vak­ci­na tu­ri vė­žio ge­nų. 
- Ga­liu at­sa­kin­gai pa­sa­ky­ti, kad far­ma­ci­nės ben­dro­vės jų vak­ci­nų ga­my­bo­je tik­rai ne­nau­do­ja. Šiuo­lai­ki­nės vak­ci­nos aukš­to ly­gio, jo­se nė­ra jo­kių me­džia­gų, ku­rios da­ry­tų nei­gia­mą įta­ką žmo­gaus or­ga­niz­mui. Kad iš­ras­tos vak­ci­nos bū­tų pa­lei­džia­mos į apy­var­tą prieš tai yra ti­ria­mos še­še­rius aš­tuo­ne­rius me­tus. Ant­raip pa­sau­lio vais­tų agen­tū­ros vak­ci­nų su ža­lin­go­mis me­džia­go­mis ne­re­gist­ruo­tų.
 
- Ko­kie dar veiks­niai ne­lei­džia di­din­ti skie­pų ap­im­čių mū­sų ša­ly­je?
- Ko­ją pa­ki­ša ir pa­čių gy­dy­to­jų po­žiū­ris į su­au­gu­sių­jų vak­ci­na­ci­ją. Kiek­vie­nais me­tais nuo gri­po pa­si­skie­pi­ja vos treč­da­lis. Dar daug gy­dy­to­jų ne­su­pran­ta gri­po vak­ci­nos reikš­mės tarp su­au­gu­sių­jų. O ko­le­gos tu­rė­tų pa­si­skie­py­ti pir­mie­ji, nes tie­sio­giai ben­drau­ja su ser­gan­čiais pa­cien­tais.
Ap­mau­du, kad bu­vo at­mes­tas Vy­te­nio Po­vi­lo An­driu­kai­čio pa­siū­ly­mas ne­pri­im­ti į iki­mo­kyk­li­nes ug­dy­mo įstai­gas vai­kų, ne­skie­py­tų pa­gal skie­pi­ji­mo ka­len­do­riaus pla­ną. Tai bu­vo įvar­dy­ta kaip žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mas. Bet ne­si­skie­pi­jant pa­žei­džia­mos to vai­ko, ku­ris yra skie­py­tas ir pa­si­rin­ko ne­sirg­ti, tei­sės.

---

 
Nuomonė
In­fek­to­lo­gas prof. Al­vy­das Laiš­ko­nis: 

- Di­de­lė pro­ble­ma, kad mū­sų me­di­kai ne­tu­ri vie­nin­gos nuo­mo­nės apie skie­pus – tai yra mū­sų mo­ky­mo de­fek­tai. To­dėl kaip iš­ei­tis ga­lė­tų bū­ti pa­teik­ti vi­siems vie­nin­gą, moks­lu pa­grįs­tą in­for­ma­ci­ją apie skie­pus. Taip lik­tų ma­žiau vie­tos įvai­riau­sioms in­ter­pre­ta­ci­joms. Kar­tais šei­mos gy­dy­to­jai pa­mirš­ta pri­min­ti, ko­kie svar­būs skie­pai su­au­gu­sie­siems. Iš­skir­čiau tris pa­čius ak­tu­a­liau­sius: nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to – (ypač po šios šil­tos žie­mos er­kės bus su­ak­ty­vė­ju­sios, kaip nie­kad). Taip pat vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms re­ko­men­duo­čiau skie­py­tis nuo plau­čių už­de­gi­mo. Nuo jo pa­si­skie­py­ti svar­bu ser­gan­tiems on­ko­lo­gi­nė­mis ir tam tik­ro­mis lė­ti­nė­mis li­go­mis. Pas­ta­riems šis skie­pas yra vals­ty­bės kom­pen­suo­ja­mas.
Taip pat kas de­šimt me­tų rei­kė­tų pa­si­skie­py­ti nuo dif­te­ri­jos ir stab­li­gės. Ypač tai ak­tu­a­lu dir­ban­tiems su že­me. Šis skie­pas yra vals­ty­bės kom­pen­suo­ja­mas.

---

 
Į vai­kų kom­pen­suo­ja­mų skie­pų ka­len­do­rių yra įtrauk­ti šie skie­pai:
En­ge­rix B - He­pa­ti­to B vak­ci­na;
Pen­ta­xim - Kok­liu­šo, dif­te­ri­jos, stab­li­gės, B ti­po Ha­e­mop­hi­lus in­flu­en­zae in­fek­ci­jos, po­lio­me­ti­to vak­ci­na;
Syn­flo­rix - Pneu­mo­ko­ki­nės in­fek­ci­jos vak­ci­na;
Pri­orix - Ty­mų, epi­de­mi­nio pa­ro­ti­to, rau­do­nu­kės vak­ci­na;
Cer­va­rix - žmo­gaus pa­pi­lo­mos vi­ru­so (16 ir 18 ti­pų) in­fek­ci­jos vak­ci­na (kom­pen­suo­ja­ma mer­gai­tėms gi­mu­sioms  tik nuo 2006.09 mėn.) ;
Bex­se­ro - B ti­po me­nin­go­ko­ki­nės in­fek­ci­jos vak­ci­na (kom­pen­suo­ja­ma gi­mu­siems tik nuo 2018.05 mėn.);
RotaTeq - Ro­ta­vi­ru­si­nės in­fek­ci­jos vak­ci­na (kom­pen­suo­ja­ma gi­mu­siems  tik nuo 2018.09 mėn.);
Te­tra­xim - Kok­liu­šo, dif­te­ri­jos, stab­li­gės, po­lio­mie­li­to vak­ci­na;
Bo­ost­rix - Kok­liu­šo, dif­te­ri­jos, stab­li­gės vak­ci­na. 
 

Pagalbos institucijų sąrašą galima rasti:
http://vpsc.lrv.lt/lt/informacine-medziaga/informacija-psichikos-sveikatos-klausimais. 
 
                  
                       
 
Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.