Sil­pna­re­gys­tei no­sį šluos­to iš­ko­vo­tos per­ga­lės

Greta Vanagienė
2024-07-18
Ak­lų­jų ir sil­pna­re­gių dziu­do im­ty­ni­nin­kė, Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­to (LSU) stu­den­tė Mo­ni­ka Aže­lio­ny­tė va­di­na­ma vie­na per­spek­ty­viau­sių Lie­tu­vos dziu­do spor­ti­nin­kių. Nors šie­met dėl ke­lio trau­mos ji li­ko per žings­nį nuo rug­pjū­tį star­tuo­sian­čių pa­ra­lim­pi­nių žai­dy­nių Pa­ry­žiu­je, jau­na ko­vo­to­ja ryž­ta­si veik­ti to­liau. Mo­ni­ka įsi­ti­ki­nu­si – įgim­ta sil­pna­re­gys­tė ne­at­ima ga­li­my­bių lais­vai ma­nev­ruo­ti spor­ti­nė­je are­no­je, to­dėl šluos­to no­sis prie­ši­nin­kėms už­sie­nio ša­ly­se.
Sil­pna­re­gys­tei no­sį šluos­to iš­ko­vo­tos per­ga­lės
Lietuvos sporto universiteto Fizinio ugdymo ir sporto programos pirmakursė Monika Aželionytė siekia ne tik pedagogės diplomo, bet ir sportinių aukštumų. Ji Lietuvos aklųjų sporto federacijos vadinama viena perspektyviausių Lietuvos dziudo sportininkių.

Vil­tis su­gniuž­dė ke­lio trau­ma
 
Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­to Fi­zi­nio ug­dy­mo ir spor­to pro­gra­mos pir­ma­kur­sė Mo­ni­ka Aže­lio­ny­tė sie­kia ne tik pe­da­go­gės di­plo­mo, bet ir spor­ti­nių aukš­tu­mų. Ji Lie­tu­vos ak­lų­jų spor­to fe­de­ra­ci­jos va­di­na­ma vie­na per­spek­ty­viau­sių Lie­tu­vos dziu­do spor­ti­nin­kių. Sėk­min­gai ko­vą dėl ke­lia­la­pio į Pa­ry­žiaus pa­ra­lim­pi­nes žai­dy­nes pra­si­dė­ju­sią at­le­tę su­stab­dė trau­ma, ta­čiau ją iš­si­gy­džiu­si mer­gi­na kar­tu su tre­ne­rė­mis Lo­li­ta Du­dė­nie­ne ir San­dra Žie­vy­te to­liau pla­nuo­ja siek­ti per­ga­lių.
 
„Jau­čiuo­si stip­riai pa­lai­ko­ma ap­lin­kos – tiek tre­ne­rių, tiek drau­gų, nes jie ma­ni­mi ti­ki. Ir pa­ti ti­kiu sa­vi­mi, ži­nau, kad pa­da­ry­siu, įveik­siu. Spor­tas man su­tei­kė už­si­spy­ri­mo“, – sa­ko nuo aš­tuo­ne­rių me­tų spor­tuo­jan­ti, da­bar jau dvi­de­šimt dve­jų Mo­ni­ka.
 
Spor­ti­nin­kė at­vi­ra: ke­lio trau­ma – ply­šęs prie­ki­nis kryž­mi­nis raiš­tis – ūpą veik­ti nu­mu­šė. Mat tai reiš­kė ir ke­lia­la­pio į pa­ra­lim­pi­nes žai­dy­nes už­kar­dą.
 
„Pas­ta­rą­jį lai­ką dir­bau sva­jo­da­ma apie šias žai­dy­nes. Ma­ni­mi ti­kė­jo ir tre­ne­ris. Ne­pra­lei­dau nė vie­nos tre­ni­ruo­tės. Ne­te­ku­si ga­li­my­bės ir dėl trau­mos pa­si­kei­tu­sių tai­syk­lių, nu­si­vy­liau sa­vo jė­go­mis“, – kal­ba pa­šne­ko­vė ir pri­pa­žįs­ta dėl to me­tams net nu­trau­ku­si ak­ty­vią fi­zi­nę veik­lą – tie­siog pra­ra­do ūpą.

 
Nu­šluos­tė no­sį tai­lan­die­tei
 
No­rą veik­ti grą­ži­no var­žy­bos Vo­kie­ti­jo­je. Nors Mo­ni­ka ten nu­ga­lė­ju­si tai­lan­die­čių prie­ši­nin­kę li­ko penk­to­je vie­to­je iš­ko­vo­da­ma ir šim­tą dvi­de­šimt pa­ra­lim­pi­nių taš­kų ir dėl ke­lia­la­pio į pa­ra­lim­pi­nes žai­dy­nes li­ko sep­tin­to­je vie­to­je, ga­li­my­bė da­ly­vau­ti už­sie­nio var­žy­bo­se – di­de­lė pa­ska­ta.
 
„Į var­žy­bas vy­kau po trau­mos. Jei ne ji, ti­kiu, bū­čiau pa­ki­lu­si ke­liais laip­te­liais aukš­čiau. Bet svar­biau­sias lai­mė­ji­mas – su­grį­žęs no­ras spor­tuo­ti“, – sa­ko dziu­do im­ty­ni­nin­kė.
 
Žvelg­da­ma at­gal Mo­ni­ka sa­ko gai­li­si pra­ras­tų me­tų be spor­to. Mat lai­kas, kai bu­vo nuo jo ati­trū­ku­si, nie­ko įkve­pian­čio ne­at­ne­šė: „Pa­ty­riau, kad be spor­to kas­die­ny­bė yra skur­di. Jei ne­spor­tuo­čiau, ma­no ap­lin­ka tik­rai ne­bū­tų pa­vy­dė­ti­na.“ Nors pus­me­tį dėl trau­mos Mo­ni­ka pa­skirs gy­dy­mui, vi­sai spor­to ap­leis­ti ne­ga­li. „Rei­ka­lin­ga kas­dien stip­rin­ti pil­vo pre­są, da­ry­ti pri­tū­pi­mus, pri­žiū­rė­ti ir mi­ty­bą, kad iš­lik­čiau sa­vo svo­rio ka­te­go­ri­jo­je“, – sa­ko ji.

Sva­jo­ja tap­ti vai­kų tre­ne­re
 
Šiais moks­lo me­tais Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­te pra­dė­ju­si stu­di­jas at­le­tė sa­ko, kad mo­ky­ti vai­kus – vie­na di­džiau­sių jos sva­jo­nių. Re­gos ne­ga­lią tu­rin­ti stu­den­tė sie­kia de­rin­ti in­ten­sy­vų spor­ti­nin­kės ir stu­den­tės gy­ve­ni­mą.
 
„Mo­ni­ka – pa­vyz­din­ga stu­den­tė ir spor­ti­nin­kė. Ji sėk­min­gai run­gia­si ne tik at­le­tų su ne­ga­lia var­žy­bo­se. Ne kar­tą ta­po ša­lies čem­pio­ne, nu­ga­lė­jo įvai­rio­se tur­ny­ruo­se. Kai iš­si­gy­dys trau­mą ir ga­lės spor­tuo­ti, ne­abe­jo­ju, kad nu­džiu­gins pui­kiais re­zul­ta­tais“, – sa­kė Mo­ni­kos tre­ne­rė, LSU dės­ty­to­ja Lo­li­ta Du­dė­nie­nė.

„Nuo vai­kys­tės no­rė­jau bū­ti fi­zi­nio ug­dy­mo mo­ky­to­ja. Džiau­giuo­si, kad pa­vyks­ta su­de­rin­ti stu­di­jas ir spor­tą. Die­ną lan­kau pa­skai­tas, o va­ka­re lau­kia tre­ni­ruo­tės. Jau­čiu dės­ty­to­jų ir kur­so drau­gų pa­lai­ky­mą. La­bai įdo­mios pa­skai­tos, prak­ti­nės pra­ty­bos, jau su­si­pa­ži­nau su leng­vą­ja at­le­ti­ka, gim­nas­ti­ka ir ki­to­mis spor­to ša­ko­mis“, – pa­sa­ko­ja Mo­ni­ka.
 
Ji sa­ko, kad sva­jo­nė ka­da nors star­tuo­ti pa­ra­lim­pi­nė­se žai­dy­nė­se vis dar iš­lie­ka. Per­spek­ty­vi spor­ti­nin­kė pas­ta­ruo­ju me­tu ro­dė pui­kius re­zul­ta­tus: „IBSA Grand Prix“ Hei­del­ber­ge (Vo­kie­ti­ja) var­žy­bo­se va­sa­rį svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 70 kg ji bu­vo penk­ta ir iš­ko­vo­jo 120 pa­ra­lim­pi­nio rei­tin­go taš­kų. Jei ne trau­ma, Mo­ni­kai ne­daug trū­ko, kad pa­tek­tų tarp še­šių spor­ti­nin­kių, ku­rios ga­lė­jo star­tuo­ti žai­dy­nė­se. Šiuo me­tu rei­tin­ge ji už­ima de­šim­tą vie­tą pa­sau­ly­je.

 Komentaras:


Lie­tu­vos ak­lų­jų spor­to fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Ar­nol­das Ja­nuš­ke­vi­čius:
 
- Fe­de­ra­ci­ja rū­pi­na­si ak­lų­jų ir sil­pna­re­gių ak­ty­via fi­zi­ne veik­la, aukš­tu meist­riš­ku­mu. Vai­kai nuo da­rže­lio mo­ki­no­si spe­cia­li­zuo­to­se mo­kyk­lo­se – Ak­lų­jų ir sil­pna­re­gių ug­dy­mo cen­tre, ku­ria­me be pa­grin­di­nių dis­cip­li­nų, ak­ty­viai įtrau­kia­mi spor­tuo­ti, da­ro­mos įvai­rios mankš­tos, po pa­mo­kų lan­ko spor­to bū­re­lius. Taip mo­ki­niai spor­tą pa­mils­ta nuo ma­žų die­nų, jiems su­ku­ria­ma pa­lan­ki ter­pė spor­tuo­ti to­liau.
 
Vai­kai nuo ma­žu­mės spor­tuo­da­mi su ta pa­čia ne­ga­lia tu­rin­čiais drau­gais ne­jau­čia dis­kri­mi­na­ci­jos, o šian­dien vai­kai su ne­ga­lia jau in­teg­ruo­ja­mi į svei­kų­jų gru­pes, spor­to mo­kyk­lo­se yra su­kur­tos žmo­nių su ne­ga­lia gru­pės. Pri­klau­so­mai nuo ne­ga­lios ly­gio, da­lis spor­ti­nin­kų kuo pui­kiau­siai in­teg­ruo­ja­si į svei­kų­jų spor­ti­nin­kų ra­tą.
 
Esu įsi­ti­ki­nęs, kad ne­ga­lią tu­rin­tis as­muo spor­tuo­jan­tis ir da­ly­vau­jantis į­vai­riau­sio ly­gio var­žy­bo­se, kaip Mo­ni­ka Aže­lio­ny­tė, sėk­min­gai in­teg­ruo­ja­si į vi­suo­me­nę. Vė­liau to­kiems as­me­nims leng­viau įsi­dar­bin­ti, at­ras­ti sa­vo vie­tą po sau­le. Pats bai­gęs ak­lų­jų ir sil­pna­re­gių mo­kyk­lą iš­au­gau ne­tu­rė­da­mas bė­dų dėl so­cia­li­za­ci­jos. Ta­pau Lie­tu­vos ak­lų­jų spor­to fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tu.
 
Spor­tas – so­cia­li­nis reiš­ki­nys, vie­ni­jan­tis tam tik­rą žmo­nių gru­pę. Spor­tuo­jan­tis žmo­gus ne tik fi­ziš­kai stip­rė­ja, bet kar­tu ug­do­mos jo dva­si­nės ver­ty­bės – va­lia, są­mo­nin­gas tiks­lo sie­ki­mas. Spor­tuo­jant liū­dė­ti ir gal­vo­ti apie sa­vo ri­bo­tu­mą nė­ra ka­da. Spor­tuo­ji ir da­rai, o ne gal­vo­ji: „Aš ne­įlip­siu, ne­nu­ei­siu“. Tu­rin­čius ne­ga­lią žmo­nes ska­ti­na­me jung­tis į mū­sų ben­druo­me­nę spor­tuo­ti, juos pa­lai­ko­me. Taip iš­si­ple­čia aki­ra­tis.

 
Na, o Mo­ni­ka Aže­lio­ny­tė – dar jau­na spor­ti­nin­kė. Nors šie­met ji tu­rė­jo re­a­lų šan­są pa­kliū­ti į pa­ra­lim­pi­nes žai­dy­nes, ti­ki­me, jai dar pa­vyks tą pa­da­ry­ti ki­ta­me cik­le. Nu­si­vil­ti dėl šių­me­tės ne­sėk­mės ne­ver­ta. 


Tarp kitko:

• Lie­tu­vos ak­lų­jų spor­to fe­de­ra­ci­ja kas­met or­ga­ni­zuo­ja du tarp­tau­ti­nius tur­ny­rus, įgi­ju­sius pa­sau­li­nį po­pu­lia­ru­mą. Tai – tarp­tau­ti­niai gol­bo­lo ir dziu­do tur­ny­rai, ku­riuo­se yra da­ly­va­vę spor­ti­nin­kai iš to­kių ša­lių kaip Al­žy­ras, Bal­ta­ru­si­ja, Bul­ga­ri­ja, Če­ki­ja, Da­ni­ja, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Es­ti­ja, Grai­ki­ja, Ira­nas, Is­pa­ni­ja, JAV, Ka­na­da, Ki­ni­ja, Lat­vi­ja, Len­ki­ja, Mek­si­ka, Olan­di­ja, ru­si­ja, Slo­va­ki­ja, Slo­vė­ni­ja, Suo­mi­ja, Šve­di­ja, Tai­va­nis, Uk­rai­na, Veng­ri­ja, Vo­kie­ti­ja. Kas­met ša­lių, da­ly­vau­jan­čių šiuo­se tur­ny­ruo­se, ge­og­ra­fi­ja ple­čia­si, kas lei­džia ak­lie­siems ir sil­pna­re­giams spor­ti­nin­kams kaup­ti įvai­ria­pu­sę pa­tir­tį, nau­din­gą ruo­šian­tis Eu­ro­pos ir pa­sau­lio čem­pio­na­tams.
 
• Lie­tu­vos ak­lie­ji ir sil­pna­re­giai spor­ti­nin­kai yra pa­ro­lim­pi­nių žai­dy­nių, pa­sau­lio bei Eu­ro­pos čem­pio­na­tų nu­ga­lė­to­jai ir pri­zi­nin­kai gol­bo­lo, dziu­do, leng­vo­sios at­le­ti­kos spor­to ša­ko­se, taip pat yra pel­nę gar­bin­gų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ap­do­va­no­ji­mų už nuo­pel­nus Lie­tu­vai ir spor­tui.


Projektas „Nepasiduodantys negaliai“


Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 8 tūkst. eurų



                                                                                                                                  


 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Psichologas per ekraną: už ir prieš

      Psichologas per ekraną: už ir prieš

      Šiais laikais žmogus psichologo ar psichoterapeuto paslaugas gali gauti ir neiškėlęs kojos iš namų. Visgi spe...
      Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

      Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

      „Pagaliau nebereikės, negražiai kalbant, virti gydytojui kavos“, – ilgai lauktais pokyčiais džiaugiasi Lietuvos ...

      Budinti vaistinė


      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

      razinka


      Sveika šeima


      Kaniterapija onkologinius pacientus įtraukia į gyvenimą

      „Oksidacinis stresas yra daugelio ligų šaltinis. Jeigu organizmas pasirengia tariamai kovai, jis iškart silpnėja. Visgi nors apie pusę pacientų patiria stresą, šunys yra pajėgūs jį sumažinti“, – sakė kaniterapijos specialistas, knygos „Didysis šuns šeimininko vadovas“ a...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Su kiekvienu laipsniu kyla ir savižudybių skaičius

      JAV psichiatrė dr. Narissa Price perspėja, kad ekstremalaus karščio pavojai kur kas didesni nei vien dehidratacija ar šilumos smūgis. „Jei turite psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, nuotaikos, nerimo sutrikimų, sergate depresija ar šizofrenija, ekstremalus karštis situaciją gali dar labiau paa&...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Pagalbos mirti dilemos
      Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
      Pažinti sapioseksualą
      Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą

      Naujas numeris