Sil­pna­re­gys­tei no­sį šluos­to iš­ko­vo­tos per­ga­lės

Greta Vanagienė
2024-07-18
Ak­lų­jų ir sil­pna­re­gių dziu­do im­ty­ni­nin­kė, Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­to (LSU) stu­den­tė Mo­ni­ka Aže­lio­ny­tė va­di­na­ma vie­na per­spek­ty­viau­sių Lie­tu­vos dziu­do spor­ti­nin­kių. Nors šie­met dėl ke­lio trau­mos ji li­ko per žings­nį nuo rug­pjū­tį star­tuo­sian­čių pa­ra­lim­pi­nių žai­dy­nių Pa­ry­žiu­je, jau­na ko­vo­to­ja ryž­ta­si veik­ti to­liau. Mo­ni­ka įsi­ti­ki­nu­si – įgim­ta sil­pna­re­gys­tė ne­at­ima ga­li­my­bių lais­vai ma­nev­ruo­ti spor­ti­nė­je are­no­je, to­dėl šluos­to no­sis prie­ši­nin­kėms už­sie­nio ša­ly­se.
Sil­pna­re­gys­tei no­sį šluos­to iš­ko­vo­tos per­ga­lės
Lietuvos sporto universiteto Fizinio ugdymo ir sporto programos pirmakursė Monika Aželionytė siekia ne tik pedagogės diplomo, bet ir sportinių aukštumų. Ji Lietuvos aklųjų sporto federacijos vadinama viena perspektyviausių Lietuvos dziudo sportininkių.

Vil­tis su­gniuž­dė ke­lio trau­ma
 
Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­to Fi­zi­nio ug­dy­mo ir spor­to pro­gra­mos pir­ma­kur­sė Mo­ni­ka Aže­lio­ny­tė sie­kia ne tik pe­da­go­gės di­plo­mo, bet ir spor­ti­nių aukš­tu­mų. Ji Lie­tu­vos ak­lų­jų spor­to fe­de­ra­ci­jos va­di­na­ma vie­na per­spek­ty­viau­sių Lie­tu­vos dziu­do spor­ti­nin­kių. Sėk­min­gai ko­vą dėl ke­lia­la­pio į Pa­ry­žiaus pa­ra­lim­pi­nes žai­dy­nes pra­si­dė­ju­sią at­le­tę su­stab­dė trau­ma, ta­čiau ją iš­si­gy­džiu­si mer­gi­na kar­tu su tre­ne­rė­mis Lo­li­ta Du­dė­nie­ne ir San­dra Žie­vy­te to­liau pla­nuo­ja siek­ti per­ga­lių.
 
„Jau­čiuo­si stip­riai pa­lai­ko­ma ap­lin­kos – tiek tre­ne­rių, tiek drau­gų, nes jie ma­ni­mi ti­ki. Ir pa­ti ti­kiu sa­vi­mi, ži­nau, kad pa­da­ry­siu, įveik­siu. Spor­tas man su­tei­kė už­si­spy­ri­mo“, – sa­ko nuo aš­tuo­ne­rių me­tų spor­tuo­jan­ti, da­bar jau dvi­de­šimt dve­jų Mo­ni­ka.
 
Spor­ti­nin­kė at­vi­ra: ke­lio trau­ma – ply­šęs prie­ki­nis kryž­mi­nis raiš­tis – ūpą veik­ti nu­mu­šė. Mat tai reiš­kė ir ke­lia­la­pio į pa­ra­lim­pi­nes žai­dy­nes už­kar­dą.
 
„Pas­ta­rą­jį lai­ką dir­bau sva­jo­da­ma apie šias žai­dy­nes. Ma­ni­mi ti­kė­jo ir tre­ne­ris. Ne­pra­lei­dau nė vie­nos tre­ni­ruo­tės. Ne­te­ku­si ga­li­my­bės ir dėl trau­mos pa­si­kei­tu­sių tai­syk­lių, nu­si­vy­liau sa­vo jė­go­mis“, – kal­ba pa­šne­ko­vė ir pri­pa­žįs­ta dėl to me­tams net nu­trau­ku­si ak­ty­vią fi­zi­nę veik­lą – tie­siog pra­ra­do ūpą.

 
Nu­šluos­tė no­sį tai­lan­die­tei
 
No­rą veik­ti grą­ži­no var­žy­bos Vo­kie­ti­jo­je. Nors Mo­ni­ka ten nu­ga­lė­ju­si tai­lan­die­čių prie­ši­nin­kę li­ko penk­to­je vie­to­je iš­ko­vo­da­ma ir šim­tą dvi­de­šimt pa­ra­lim­pi­nių taš­kų ir dėl ke­lia­la­pio į pa­ra­lim­pi­nes žai­dy­nes li­ko sep­tin­to­je vie­to­je, ga­li­my­bė da­ly­vau­ti už­sie­nio var­žy­bo­se – di­de­lė pa­ska­ta.
 
„Į var­žy­bas vy­kau po trau­mos. Jei ne ji, ti­kiu, bū­čiau pa­ki­lu­si ke­liais laip­te­liais aukš­čiau. Bet svar­biau­sias lai­mė­ji­mas – su­grį­žęs no­ras spor­tuo­ti“, – sa­ko dziu­do im­ty­ni­nin­kė.
 
Žvelg­da­ma at­gal Mo­ni­ka sa­ko gai­li­si pra­ras­tų me­tų be spor­to. Mat lai­kas, kai bu­vo nuo jo ati­trū­ku­si, nie­ko įkve­pian­čio ne­at­ne­šė: „Pa­ty­riau, kad be spor­to kas­die­ny­bė yra skur­di. Jei ne­spor­tuo­čiau, ma­no ap­lin­ka tik­rai ne­bū­tų pa­vy­dė­ti­na.“ Nors pus­me­tį dėl trau­mos Mo­ni­ka pa­skirs gy­dy­mui, vi­sai spor­to ap­leis­ti ne­ga­li. „Rei­ka­lin­ga kas­dien stip­rin­ti pil­vo pre­są, da­ry­ti pri­tū­pi­mus, pri­žiū­rė­ti ir mi­ty­bą, kad iš­lik­čiau sa­vo svo­rio ka­te­go­ri­jo­je“, – sa­ko ji.

Sva­jo­ja tap­ti vai­kų tre­ne­re
 
Šiais moks­lo me­tais Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­te pra­dė­ju­si stu­di­jas at­le­tė sa­ko, kad mo­ky­ti vai­kus – vie­na di­džiau­sių jos sva­jo­nių. Re­gos ne­ga­lią tu­rin­ti stu­den­tė sie­kia de­rin­ti in­ten­sy­vų spor­ti­nin­kės ir stu­den­tės gy­ve­ni­mą.
 
„Mo­ni­ka – pa­vyz­din­ga stu­den­tė ir spor­ti­nin­kė. Ji sėk­min­gai run­gia­si ne tik at­le­tų su ne­ga­lia var­žy­bo­se. Ne kar­tą ta­po ša­lies čem­pio­ne, nu­ga­lė­jo įvai­rio­se tur­ny­ruo­se. Kai iš­si­gy­dys trau­mą ir ga­lės spor­tuo­ti, ne­abe­jo­ju, kad nu­džiu­gins pui­kiais re­zul­ta­tais“, – sa­kė Mo­ni­kos tre­ne­rė, LSU dės­ty­to­ja Lo­li­ta Du­dė­nie­nė.

„Nuo vai­kys­tės no­rė­jau bū­ti fi­zi­nio ug­dy­mo mo­ky­to­ja. Džiau­giuo­si, kad pa­vyks­ta su­de­rin­ti stu­di­jas ir spor­tą. Die­ną lan­kau pa­skai­tas, o va­ka­re lau­kia tre­ni­ruo­tės. Jau­čiu dės­ty­to­jų ir kur­so drau­gų pa­lai­ky­mą. La­bai įdo­mios pa­skai­tos, prak­ti­nės pra­ty­bos, jau su­si­pa­ži­nau su leng­vą­ja at­le­ti­ka, gim­nas­ti­ka ir ki­to­mis spor­to ša­ko­mis“, – pa­sa­ko­ja Mo­ni­ka.
 
Ji sa­ko, kad sva­jo­nė ka­da nors star­tuo­ti pa­ra­lim­pi­nė­se žai­dy­nė­se vis dar iš­lie­ka. Per­spek­ty­vi spor­ti­nin­kė pas­ta­ruo­ju me­tu ro­dė pui­kius re­zul­ta­tus: „IBSA Grand Prix“ Hei­del­ber­ge (Vo­kie­ti­ja) var­žy­bo­se va­sa­rį svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 70 kg ji bu­vo penk­ta ir iš­ko­vo­jo 120 pa­ra­lim­pi­nio rei­tin­go taš­kų. Jei ne trau­ma, Mo­ni­kai ne­daug trū­ko, kad pa­tek­tų tarp še­šių spor­ti­nin­kių, ku­rios ga­lė­jo star­tuo­ti žai­dy­nė­se. Šiuo me­tu rei­tin­ge ji už­ima de­šim­tą vie­tą pa­sau­ly­je.

 Komentaras:


Lie­tu­vos ak­lų­jų spor­to fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Ar­nol­das Ja­nuš­ke­vi­čius:
 
- Fe­de­ra­ci­ja rū­pi­na­si ak­lų­jų ir sil­pna­re­gių ak­ty­via fi­zi­ne veik­la, aukš­tu meist­riš­ku­mu. Vai­kai nuo da­rže­lio mo­ki­no­si spe­cia­li­zuo­to­se mo­kyk­lo­se – Ak­lų­jų ir sil­pna­re­gių ug­dy­mo cen­tre, ku­ria­me be pa­grin­di­nių dis­cip­li­nų, ak­ty­viai įtrau­kia­mi spor­tuo­ti, da­ro­mos įvai­rios mankš­tos, po pa­mo­kų lan­ko spor­to bū­re­lius. Taip mo­ki­niai spor­tą pa­mils­ta nuo ma­žų die­nų, jiems su­ku­ria­ma pa­lan­ki ter­pė spor­tuo­ti to­liau.
 
Vai­kai nuo ma­žu­mės spor­tuo­da­mi su ta pa­čia ne­ga­lia tu­rin­čiais drau­gais ne­jau­čia dis­kri­mi­na­ci­jos, o šian­dien vai­kai su ne­ga­lia jau in­teg­ruo­ja­mi į svei­kų­jų gru­pes, spor­to mo­kyk­lo­se yra su­kur­tos žmo­nių su ne­ga­lia gru­pės. Pri­klau­so­mai nuo ne­ga­lios ly­gio, da­lis spor­ti­nin­kų kuo pui­kiau­siai in­teg­ruo­ja­si į svei­kų­jų spor­ti­nin­kų ra­tą.
 
Esu įsi­ti­ki­nęs, kad ne­ga­lią tu­rin­tis as­muo spor­tuo­jan­tis ir da­ly­vau­jantis į­vai­riau­sio ly­gio var­žy­bo­se, kaip Mo­ni­ka Aže­lio­ny­tė, sėk­min­gai in­teg­ruo­ja­si į vi­suo­me­nę. Vė­liau to­kiems as­me­nims leng­viau įsi­dar­bin­ti, at­ras­ti sa­vo vie­tą po sau­le. Pats bai­gęs ak­lų­jų ir sil­pna­re­gių mo­kyk­lą iš­au­gau ne­tu­rė­da­mas bė­dų dėl so­cia­li­za­ci­jos. Ta­pau Lie­tu­vos ak­lų­jų spor­to fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tu.
 
Spor­tas – so­cia­li­nis reiš­ki­nys, vie­ni­jan­tis tam tik­rą žmo­nių gru­pę. Spor­tuo­jan­tis žmo­gus ne tik fi­ziš­kai stip­rė­ja, bet kar­tu ug­do­mos jo dva­si­nės ver­ty­bės – va­lia, są­mo­nin­gas tiks­lo sie­ki­mas. Spor­tuo­jant liū­dė­ti ir gal­vo­ti apie sa­vo ri­bo­tu­mą nė­ra ka­da. Spor­tuo­ji ir da­rai, o ne gal­vo­ji: „Aš ne­įlip­siu, ne­nu­ei­siu“. Tu­rin­čius ne­ga­lią žmo­nes ska­ti­na­me jung­tis į mū­sų ben­druo­me­nę spor­tuo­ti, juos pa­lai­ko­me. Taip iš­si­ple­čia aki­ra­tis.

 
Na, o Mo­ni­ka Aže­lio­ny­tė – dar jau­na spor­ti­nin­kė. Nors šie­met ji tu­rė­jo re­a­lų šan­są pa­kliū­ti į pa­ra­lim­pi­nes žai­dy­nes, ti­ki­me, jai dar pa­vyks tą pa­da­ry­ti ki­ta­me cik­le. Nu­si­vil­ti dėl šių­me­tės ne­sėk­mės ne­ver­ta. 


Tarp kitko:

• Lie­tu­vos ak­lų­jų spor­to fe­de­ra­ci­ja kas­met or­ga­ni­zuo­ja du tarp­tau­ti­nius tur­ny­rus, įgi­ju­sius pa­sau­li­nį po­pu­lia­ru­mą. Tai – tarp­tau­ti­niai gol­bo­lo ir dziu­do tur­ny­rai, ku­riuo­se yra da­ly­va­vę spor­ti­nin­kai iš to­kių ša­lių kaip Al­žy­ras, Bal­ta­ru­si­ja, Bul­ga­ri­ja, Če­ki­ja, Da­ni­ja, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Es­ti­ja, Grai­ki­ja, Ira­nas, Is­pa­ni­ja, JAV, Ka­na­da, Ki­ni­ja, Lat­vi­ja, Len­ki­ja, Mek­si­ka, Olan­di­ja, ru­si­ja, Slo­va­ki­ja, Slo­vė­ni­ja, Suo­mi­ja, Šve­di­ja, Tai­va­nis, Uk­rai­na, Veng­ri­ja, Vo­kie­ti­ja. Kas­met ša­lių, da­ly­vau­jan­čių šiuo­se tur­ny­ruo­se, ge­og­ra­fi­ja ple­čia­si, kas lei­džia ak­lie­siems ir sil­pna­re­giams spor­ti­nin­kams kaup­ti įvai­ria­pu­sę pa­tir­tį, nau­din­gą ruo­šian­tis Eu­ro­pos ir pa­sau­lio čem­pio­na­tams.
 
• Lie­tu­vos ak­lie­ji ir sil­pna­re­giai spor­ti­nin­kai yra pa­ro­lim­pi­nių žai­dy­nių, pa­sau­lio bei Eu­ro­pos čem­pio­na­tų nu­ga­lė­to­jai ir pri­zi­nin­kai gol­bo­lo, dziu­do, leng­vo­sios at­le­ti­kos spor­to ša­ko­se, taip pat yra pel­nę gar­bin­gų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ap­do­va­no­ji­mų už nuo­pel­nus Lie­tu­vai ir spor­tui.


Projektas „Nepasiduodantys negaliai“


Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 8 tūkst. eurų



                                                                                                                                  


 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Dirbau iki išsekimo: kodėl perdega Lietuvos gydytojai

      Dirbau iki išsekimo: kodėl perdega Lietuvos gydytojai

      Dvylika metų privačioje klinikoje dirbanti odontologė Evelina nėra turėjusi atostogų. Sustoti ją privertė sveikata. Kai prie&scaro...
      Karo chirurgas: negalime sau leisti būti bejėgiai

      Karo chirurgas: negalime sau leisti būti bejėgiai

      Jau ketvirti metai, kai tęsiasi rusijos invazija į Ukrainą. Kol dalis pasaulio mokosi gyventi šalia karo, kiti jame gyvena ...

      Budinti vaistinė


      Neregistruotų vaistų reklama: atsakomybė gali grėsti ne tik pardavėjams

      Neregistruotų vaistų reklama: atsakomybė gali grėsti ne tik pardavėjams

      Neseniai viešojoje erdvėje nuskambėjus atvejui, kuomet sveikatos priežiūros specialistas socialiniuose tinkluose galimai sk...
      Skaitmeninius vaistų kodus farmacininkai vertina skeptiškai

      Skaitmeninius vaistų kodus farmacininkai vertina skeptiškai

      Nuo šiol vaistų pakuočių kodus galima nuskenuoti tiesiog mobiliuoju telefonu. „GS1“ ir „Google“ suk...

      razinka


      Sveika šeima


      Epilepsijos gydymo galimybių Lietuvoje nepakanka

      „Važinėjame į Lenkiją pirkti vaistų savo lėšomis ir darbo metu. Vaistai nuo 2008 metų prieinami visoje Europoje. Tik pas mus iki šiol negalima gauti“, – Seime vykusioje konferencijoje „Epilepsija. Matoma, suprasta, gydoma“ pasakojo sergančio vaiko tėvas. Pasak medikų ir pacientų atstovų, ko...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Ispanės atvejis atgaivino svarstymus apie eutanaziją

      Eutanazija visada buvo audringų diskusijų objektas. Ispanijoje jaunai merginai atlikus šią kontroversišką procedūrą, polemika dar labiau paaštrėjo. Pasaulyje – ne išimtis ir Lietuva – vėl pradėta svarstyti, ar reikėtų įteisinti savižudybę su pagalba.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Koks tikrasis vienišų moterų pagalbinio apvaisinimo tikslas?
      Aurelijus Veryga Koks tikrasis vienišų moterų pagalbinio apvaisinimo tikslas?
      Kai sistema auga – ar ji pajėgi atlaikyti ateities iššūkius?
      Saulius Čaplinskas Kai sistema auga – ar ji pajėgi atlaikyti ateities iššūkius?
      Didžiojo penktadienio badas
      Henrikas Vaitiekūnas Didžiojo penktadienio badas

      Naujas numeris