Neigiamos patirtys įsiskaičiuoja
Psichologė Vaiva Klimaitė aiškina, kad psichikos ligos atsiradimui tiesioginės įtakos aplinka neturi, tačiau joje esantys stresoriai, pavyzdžiui, aplinkinių nepalaikymas, kritiškas vertinimas, traumuojanti patirtis, gali būti užuominos, paskatinančios formuotis, būti vadinamąja predispozicija, jomis susirgti.
Ar aplinkiniai gali būti neigiamos įtakos šaltinis psichikos ligoniui, priklauso nuo to, kiek šie turi žinių apie psichologinę bei emocinę sveikatą.
 
„Daugiau šių žinių turintys žmonės nesunkiai randa būdų, kaip palaikyti artimąjį ar suprasti, kas su juo vyksta. Padėti ne tik jam, bet ir sau. Būti šalia sunkesnės formos psichikos liga sergančiojo – taip pat iššūkis“, – įsitikinusi specialistė.
Anot jos, žmonės Lietuvoje žinių apie psichinę ir emocinę sveikatą turi nepakankamai. Dėl nežinojimo netinkami komentarai situaciją gali tik paaštrinti.
 
„Iš pacientų ir klientų dažnai girdžiu, kai šiems artimieji sako, kad tu netingėk ir susiimk“, – sako V.Klimaitė ir įspėja, kad tokie komentarai psichikos ligą ir būseną stigmatizuoja, gali kelti papildomą stresą.
 
Kiek aplinka sergantį toliau traumuos, priklauso ir nuo jo paties. Mat jis taip pat turi imtis veiksmų užkirsti kelią neigiamam vertinimui bei artimiesiems paaiškinti, kas su juo vyksta, kad sugebėtų jo nesmerkti, priimti esamą situaciją, padėti suprasti, jog psichikos ligos yra realios, o ne silpnumo momentas ar nebėjimas susidoroti su gyvenimiškais iššūkiais.
 

„Nėra lengva tai pripažinti. Neretai dėl to tiesiog užsidaroma savyje. Kadangi psichikos ligos nėra vizualiai matomos, pačiam nepatyrus tokios būsenos sunku į ją įsijausti ir suprasti. Kritikuojama iš baimės“, – pastebi psichologė Vaiva Klimaitė.

 
Ji atkreipia dėmesį, jei žmogus, kuris turi įgimtą polinkį susirgti tam tikra psichikos liga, tarkime, šizofrenija, nesusiduria su neigiama aplinka, jis gali ir nesusirgti.
 
„Moksliškai įrodyta, kad jei šizofrenija serga vienas tėvų, rizika susirgti kyla apie 20 procentų. Jei vienas tėvų serga psichikos liga, mokomės reakcijų modelių, kurie gali formuotis į polinkį susirgti. Toliau tokių asmenų emocinei sveikatai įtaką daro aplinkos veiksniai“, – aiškina psichologė.
 
Vis dėlto užsiimti aplinkinių kaltinimais ir paieškomis, kas dėl to kaltas, tėra tik raganų medžiokle. Daug vertingiau pasvarstyti, kuo būti naudingam, kad sergantis artimasis sėkmingai sveiktų.
 
Ypač svarbi aplinkos pagalba
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis pastebi, jog dažnas psichikos liga sergantis asmuo galėtų papasakoti gyvenęs traumuojančioje aplinkoje. Anot jo, Lietuvoje dar nuo sovietinių laikų yra išlikęs neigiamas šešėlis, daręs įtaką gyvenimo būdui.
 
„Mane tėtis jau nuo antros klasės vertė kartu su juo išgerti šimtą gramų. Visos šventės baigdavosi išgertuvėmis“, – tokių istorijų pašnekovas tikina girdėjęs ne vieną. Jis sako pastebintis, kad regionuose gyvenančios šeimos iki šiol neretai griebiasi alkoholio. O vaikai, augę šeimoje, kur vienas tėvų vartojo alkoholį ir turėjo priklausomybę, ateityje yra linkę turėti tokių pat ar sunkesnių problemų.
 
„Nuo ankstyvosios vaikystės ar paauglystės pradėjus vartoti psichotropinius dalykus, pavyzdžiui, alkoholį, tai nulemia tolesnį santykį su šia priklausomybe. Suaugęs ir į gyvenimą išėjęs žmogus neretai susiduria su heroino vartojimu ir kitomis psichotropinėmis medžiagomis, – slogiomis tendencijomis dalinasi V.Nikžentaitis. – Tiesa, nežinau, ar dėl to reikėtų kaltinti šeimą, jog taip susiklostė aplinkybės. Kažkada buvo atliktas tyrimas, kad tėvai savo vaikams per dieną skiria vos septynias minutes dėmesio. Su vaikais net nesugebame praleisti laiko.“ Anot jo, šiai ydai formuotis leidžia aplaidus visuomenės institucijų, kurių rūpestis – pastebėti sunkumus ir padėti iš jų laiku išbristi, požiūris.
 
„Moteris naujagimį įmetė į kūdrą. Aplinkinių ji vadinama vaikžude. Jokiais būdais taip vadinti negalima. Pasigilinus paaiškėjo, kad moteris yra iš gilios provincijos, iki artimiausio psichikos sveikatos centro – penkiasdešimt kilometrų. Socialinis darbuotojas moterį aplanko vos kartą per mėnesį, ji gyvena su sugyventiniu, kuris ją traumuoja, abu vartoja alkoholį, vėliau prasiveržia neadekvatūs veiksmai. Sužinojus aplinkybes, nestebina, kad susiklosto tokios pasekmės. Klausimas, kur yra tarnybos ir kur paslaugų prieinamumas?“ – retoriškai klausia pašnekovas, nelinkęs tiesiogiai kaltinti asmenų, patekusių į nemalones.
 

„Niekada nekaltinčiau šeimų. Gyvenime gali būti visokių dalykų. Tėvai galbūt buvo kamuojami psichologinių problemų, streso. Kartais, atrodo, buvusi tvarkinga šeima, auginusi psichikos liga sergantį vaiką, patyrė netektį – žuvo žmona. Ėmėsi priklausomybių, gyvenimas po truputį griuvo. Jei laiku sulaukia tinkamos pagalbos, reabilitacijos, atsistoja vėl ant kojų“, – sako Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis.

 
Specialistas siūlo atkreipti visuomenės dėmesį, kiek sergantiesiems psichikos ligomis ir šeimoms, atsidūrusioms krizinėje situacijoje, suteikiama pagalbos, informacijos, žinių iš aplinkos, t.y. už tai atsakingų institucijų atstovų.
 
Supergloba – žingsnis regreso link
Specialistas siūlo atkreipti dėmesį ir į vadinamąją superglobą. Sergant psichikos ligomis, anot jo, neretai persistengiama siekiant žmogų neva apsaugoti nuo išorinių veiksnių, tačiau taip tik neleidžiama ugdyti savarankiškumo, gebėjimo pačiam integruotis į aplinką.
Taigi globoti ir padėti žmogui susidoroti su psichikos liga – ne tas pats. Anot specialisto, sergančiajam svarbu leisti turėti erdvę egzistuoti pačiam.
 
„Asmeniui, šeimoje augusiam iki pilnametystės ir vėliau susirgusiam psichikos liga, specialistai ar tarnybos siūlo apsaugotą būstą. O tėvai įpratę, kad vaikas augo su jais ir buvo jų įtakos zonoje, supergloboje, nesupranta, jog suteikus tam tikras paslaugas ir sąlygas, jau suaugęs asmuo gali pasirūpinti savimi ir pats. Pastebiu, kad jauni žmonės, kuriems suteikiamas apsaugotas būstas, nori atsiskirti ir gyventi savarankiškai, tėvai gi nenori jo išleisti ir dėl jiems mokamų išmokų“, – pasakoja globos bendrijos vadovas, sulaukiantis iš prieštaringai nusiteikusių artimųjų ir grasinimų.
„Gyvenant savarankiškai žmogus išmoksta gamintis maistą, tvarkytis finansus, valdyti savo ligą“, – atkreipia dėmesį pašnekovas ir ragina psichikos liga sergančiam asmeniui padėti tokiu būdu integruotis į gyvenimą.

Projektas „(Ne)galiu keistis“ (7000 Eur)