Rytoj, penktadienį, Vilniuje Inovatyvios medicinos centre Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas, VU profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius kolegas, sveikatos politikus, nevyriausybinių organizacijų atstovus kviečia diskusijos apie tai, kas vyksta sveikatos sistemoje. Medikai sako besijaučiantys kaip nuvaryti arkliai, su kuriais žinome kas daroma, o jauni specialistai vis dažniau dairosi į svečias šalis.
„Kas bus po sausio pirmosios? Problema užgrius eilinius gydytojus, kuriems teks dar daugiau dirbti, daugiau konsultuoti, ilginti darbo laiką. O juk jau šiandien gydytojų krūviai milžiniški“, - teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas, profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius.
- Per pastarąsias kelias dienas tapote socialinio tinko „Facebook“ superherojumi, nes ėmėtės iniciatyvos organizuoti diskusiją, kokia bus sveikatos sistemos ateitis ir koks vaidmuo čia tenka gydytojui. Šiek tiek keista, kad tokią diskusiją rengia profesorius, o ne, tarkim, Gydytojų sąjunga ar kita organizacija. Prieita riba, kai gydytojai nebegali tylėti?
- Man atrodo, kad situacija sveikatos sistemoje primena besiruošiantį užvirti arbatinuką. Mokamas atlygis už darbą nėra toks, kad medikas norėtų likti Lietuvoje. Jau dabar dėl smarkiai išaugusios migracijos beprotiškai sunku rasti slaugytojų dirbti pirminės asmens sveikatos priežiūros sistemoje. Ar slaugytoja, dirbanti su sunkiausiais pacientais, mokėsi tik tam, kad gaudama penkių šimtų eurų atlyginimą negalėtų išsinuomoti kambario sostinėje ir galop išvyktų į Norvegiją?
Gydytojai primena pervargusias bemieges Barbes devyndarbes, plėšosi keliais etatais bandydami sudurti galą su galu. Iš Gydytojų sąjungos kol kas nematome jokių aktyvių veiksmų. Galbūt užkulisiuose vyksta kokios nors derybos, bet mes, gydytojai ir slaugytojos, apie jas nieko nežinome. Diskusijos pakvietėme ir Gydytojų sąjungos vadovus, ir Seimo narius, ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovus. Norime išgirsti, kokia iš tikrųjų yra situacija, kokios perspektyvos ir ko galime tikėtis.
- Bet apie sveikatos sistemos problemas nuolat diskutuojama Seimo Sveikatos reikalų komitete, ministerijoje, ypač dabar, kai pradedamas svarstyti sveikatos apsaugos biudžetas.
- Reikia ne tik kalbėti, kaip aštuoniais ar dešimt procentų padidinsime darbuotojų atlyginimus įstaigų vidinių resursų sąskaita, o nuspręsti, ar mums reikia tvarios sveikatos apsaugos sistemos. Visuomenė nori turėti kokybišką sveikatos paslaugą teikiantį gydytoją. Ar tai įmanoma, kai jis nuolat dirba viršvalandžius, o atlyginimas negarantuoja normalaus gyvenimo? Nors didžioji dalis lėšų sveikatos priežiūros sistemoje išleidžiama atlyginimams, šie, palyginti su aplinkinėmis šalimis, išlieka labai maži.
Galbūt sveikatos apsaugai turėtų būti skiriamas didesnis finansavimas, o gal reikia kokių nors kitų kardinalių sprendimų, idant situacija keistųsi. Galbūt reikalinga Privalomojo sveikatos draudimo fondo struktūros reforma. Pagaliau reikia spręsti ir įkainių formavimo klausimą, nes šiandien jie neatitinka sveikatos sistemos poreikių - ir gydytojai, ir gydymo įstaigos dirba skolon.
Gydytojas, teikiantis kokybišką paslaugą, sukuria problemą gydymo įstaigai, nes išleidžia daugiau pinigų, nei jam leidžiama. Sveikatos sistemos viduje yra daug problemų, kurias reikia spręsti.
- Kokias išskirtumėte kaip vienas aktualiausių?
- Po poros mėnesių įsigalios griežtas eilių reguliavimas, kuriam iš principo daugelis įstaigų nėra pasiruošusios ir net neturi finansinių bei žmogiškųjų resursų, kad šį įstatymą įgyvendintų. Kas bus po sausio pirmosios? Problema užgrius eilinius gydytojus, kuriems teks dar daugiau dirbti, daugiau konsultuoti, ilginti darbo laiką. O juk jau šiandien gydytojų krūviai milžiniški.
Įsigaliojus naujiems reikalavimams turėsime problemas, kurių tiesiog negalėsime išspręsti ir susidursime su sveikatos sistemos profanacija. Eiles mažinsime ne suteikdami kokybiškesnes paslaugas, bet didindami jų kiekybę. Tai nėra sprendimo kelias. Antra problema - e.sveikatos sistema, kurios veikimas mūsų netenkina. Elektroninė sistema turi būti vieta, kur keičiamasi informacija tiek tarp gydymo įstaigų, tiek ir tarp gydytojų ir pacientų. Dabar tiesiog kaupiami duomenys nežinia kam. Norime pokyčių, kurie būtų naudingi ir pacientams, ir gydytojams.
- Pasakius A reikia nepamiršti ir B. Problemas išvardinote, turite pasiūlymų, kaip jas spręsti?
- Nesu siūlytojas. Noriu išgirsti specialistų, kurie yra arčiau sveikatos sistemos valdymo, nuomonę. Gali būti, kad esu neteisus, tačiau gydytojai, kurie kasdien dirba praktikinį darbą, įsitikinę, kad sistema neveikia taip, kaip turėtų. Estija tiek krašto gynybai, tiek sveikatos apsaugai skiria gerokai daugiau ir medikams moka gerokai didesnius atlyginimus. Nors devyniasdešimtaisiais buvome panašaus ekonominio lygio, estams pavyko užtikrinti ir geresnę sveikatos priežiūrą, ir ekonominę gerovę sveikatos priežiūros specialistams. Klausimas, kas Lietuvoje trukdo spręsti šias problemas?
- Susidaro įspūdis, kad didžioji dauguma politinių sprendimų sveikatos apsaugos sistemoje nukreipti į gydytojus. Tiesa, ne visuomet pasidomima, kaip šie galėtų visa tai įgyvendinti. Ar jums taip neatrodo?
- Ir jaučiam, ir matom, kad kol kas visos problemos deleguojamos žemiausiai grandžiai, o sprendimai formuojami komandiniu administraciniu metodu. Keista, kad ta perdegusi sistema vis dar gali dirbti. Daugelis gydytojų kalba atvirai – nuvarytus arklius nušauna.
Norisi, kad ir sveikatos apsaugos sistemos vadovai imtų suvokti, jog pasiekiame ribą. Tačiau kiekviena valdanti dauguma vis atideda reikiamus sprendimus ir taip kasmet keliaujame toliau.
O juk esame pasiekę ribą, kai sistema nebegali būti efektyvi. Ji netenkina nei pacientų, nei slaugytojų, nei gydytojų, nei tų pačių sveikatos apsaugos sistemos vadovų. Ir išeities turime ieškoti visi kartu.
Be to, reikia grįžti prie pacientų ir gydytojų santykių bei ne vienerius metus rengto žalos atlyginimo be kaltės projekto. Turime visi galvoti, kaip sukurti tokią sistemą, kad medikai ir gydymo įstaigos neslėptų klaidų, būtų suinteresuoti kalbėti ir spręsti jas, o pacientai ir gydytojai netaptų advokatų aukomis.
- Akivaizdu, kad valdžios sprendimai medikų bendruomenės netenkina. Kaip tai pakeisti?
- Turime kalbėtis ir ieškoti sprendimų kartu, o ne pasakyti – spręskite problemas, o mes jų jums dar sukursime . Negalime sakyti, jog yra problemos atskirtos pavyzdžiui, atlyginimai, paslaugų įkainiai,teisinis reguliavimas,bendras sveikatos sistemos finansavimas. Visos šios susidedamosios dalys yra svarbios vienodai. Nuoširdžiai, manau, kad sveikatos sistema, palyginti su kitomis, yra tiesiog pamiršta. Suprantu, kad mūsų šalis nėra turtinga ir visų pinigų sveikatos apsaugai skirti negalime. Tačiau norisi, kad keistųsi ir valstybės vadovų, ir tų, kurie formuoja finansų politiką, požiūris. Mano nuomone, sveikatos sistema nusipelno išskirtinio ir jautraus požiūrio, nes mes kalbame apie žmogaus gyvybę ir sveikatą
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: