- Neseniai Londone vykusio Tarptautinės universiteto kolorektalinių chirurgų draugijos pasaulinio suvažiavimo metu buvote išrinktas būsimuoju šios prestižinės organizacijos prezidentu. Kaip pelnėte visos valdybos pasitikėjimą? 
- Į šią draugiją įstojau prieš keturiolika metų, dalyvaudamas kartą per dvejus metus vykstančiame pasauliniame draugijos suvažiavime Budapešte, Vengrijoje. Jau prieš dvylika metų buvau pastebėtas ir pakviestas į draugijos valdybą, tad teko nemažai dirbti pateisinant pasitikėjimą, o kartu užimant vis svarbesnes pareigas. Ne visuomet buvo lengva suderinti kasdienį nelengvą chirurgo darbą Lietuvoje su tarptautiniais įsipareigojimais, kurie reikalavo nemažai laiko. Džiaugiuosi, kad visi kartu ilgus metus dirbę kolegos vieningai mane palaikė ir taip aukštai įvertino ilgametę veiklą. Juk išties tai – ne vien mano, bet ir Lietuvos įvertinimas...
 
- Kokiomis aktualijomis šiandien gyvena draugija?
- Viską išvardyti tikrai užimtų laiko. Bet, pavyzdžiui, lankydamiesi įvairiuose pasaulio kampeliuose pastebėjome, kad mūsų specialybės chirurgijoje kartais ir mažai technologiškai išsivysčiusiose šalyse yra inovacijų, pažangių metodų, novatoriškų diagnostikos ir gydymo strategijų, apie kurias nežinome ar žinome mažai, nes to regiono specialistų mokslo darbai dėl įvairių priežasčių sunkiau patenka į aukštą kartelę turinčius tarptautinius periodinius leidinius. Norėdami būti pasaulio kolorektinės chirurgijos pažangos katalizatoriumi, įkūrėme pasaulio kolorektinės chirurgijos žurnalą. Kita vertus, nepaisant šiuolaikiškos ir, atrodytų, visiems prieinamos informacinės sklaidos, neretoje pasaulio šalyje susiduriame su menkesniu chirurgijos lygiu, kuris priklauso ne vien tik nuo finansinių išteklių. Todėl šiemet ėmėmės organizuoti internetines konferencijas, kurios reikalauja labai nedaug resursų, ir gali pasiekti tolimoje šalyje esančius gydytojus. Taip pat vykstame į kitas šalis atlikti parodomąsias operacijas, vedame praktikos darbus bei skaitome paskaitas, mokome jaunus gydytojus bei patyrusius specialistus.
 
- Sakoma, kad civilizacijos patogumai tik augina sergančiųjų gaubtinės storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu ir kitų proktologinių susirgimų skaičių. Stebite kokių pokyčių?
- Deja, storosios žarnos vėžio atvejų Lietuvoje daugėja, kasmet diagnozuojame per 1600 naujų atvejų. Panašios yra ir globalios tendencijos. Neabejotina, kad civilizacijos sukeliami padariniai čia yra labai svarbūs. Norint užbėgti ligoms už akių turime propaguoti sveiką gyvenseną, kartu taikyti žinomas efektyvias kovos su šia liga priemones. Labai svarbu, kad Lietuvoje jau visuotinai prieinama storosios žarnos vėžio ankstyvos diagnostikos programa. Turime gerinti diagnostinių priemonių prieinamumą kiekvienam, taip pat labai svarbu neatsilikti ir diegti visas naujas metodikas ir technologijas, kurios gerina storosios žarnos vėžio gydymo rezultatus. Iš šiuo metu vykstančių tyrimų galima tikėtis, jog robotinė tiesiosios žarnos vėžio chirurgija gali tapti, įrodymais paremtos medicinos duomenimis, pranašesnė už kitas esamas metodikas, tad turime ruoštis mūsų šalyje ir šiam šuoliui.
 
- Neretai tokių nusiskundimų turintys žmonės delsia kreiptis į specialistus ir šias ligas laiko gėdingomis. Ką jau kalbėti apie profilaktinius tyrimus...
- Situacija iš tiesų keičiasi į gerąją pusę. Šią tendenciją ypač pastebėjau tarp jaunesnių žmonių. Jie linkę įsiklausyti į save, ateiti pasitarti net esant nežymiems simptomams, neretai jie apskritai daug dėmesio skiria ir sveikai gyvensenai. Daug svarbesnis tampa noras būti sveikiems, o proktologinių ligų (ar skundų) subtilumas tarsi tampa jau ir nebe toks svarbus ar gėdingas.
 
- Nuo kitų metų šie ligoniai pagalbos sulaukti galės tik keliose gydymo įstaigose. Tai – į gerą?
- Taip, jau nuo sausio pirmosios įsigalios naujas storosios žarnos vėžio gydymo reglamentas, kuris leis šią ligą gydyti tik keliose Lietuvos gydymo įstaigose, kurios turi visus šiam kompleksiniam ligos gydymui reikalingus komponentus. Storosios žarnos vėžio gydymo centralizacija kitose pasaulio šalyse visiškai pasiteisino, gydymo kokybė ir rezultatai pagerėjo. Beje, chirurgijos skyrių respublikoje yra kiek daugiau, nei reikalinga. O tuose, kur darbo apimtys mažos, gydant ir nepiktybiniu chirurginius susirgimus rezultatai gerokai menkesni.
 
- Nemažai laiko praleidžiate užsienyje. Stipriai skiriasi mūsų ir kitų valstybių chirurgų darbo kasdienybė?
- Kuomet pradėjau savo chirurginę karjerą, skirtumai tarp Lietuvos ir Vakarų šalių medicinos buvo dideli. Per tris dešimtmečius šios atskirties praktiškai neliko. Tai nereiškia, kad nėra į ką lygiuotis, bet bendrame kontekste atrodome tikrai visaverčiai. Lyginant su kai kuriomis šalimis, pavyzdžiui, Jungtine Karalyste, Airija – diagnostikos ir gydymo paslaugų prieinamumas Lietuvoje yra žymiai geresnis. Tad gal kartais tiesiog neįvertiname to, ką turime.
 
- Ką pasakytumėte jaunam specialistui, kuris svarsto, ar verta likti tėvynėje?
- Kiekvienam jaunam medikui, besidairančiam į užsienį, norėčiau priminti, kad viskas gyvenime mūsų specialybėje pasiekiama sunkiu darbu ir pasiaukojimu. Ir šie komponentai neišvengiami, kur bebūtum. Bet, man regis, bet kuriuo atveju Lietuva yra geriausias pasirinkimas šios šalies piliečiui.

---

 
Dosjė
Vilniaus universiteto profesorius Narimantas Evaldas Samalavičius turi 28 metų gydytojo praktiką. Yra dirbęs Vilniaus Universitetinėje „Raudonojo Kryžiaus" ligoninėje, Nacionaliniame Vėžio Institute Vilniuje ir jam kelis metus vadovavęs, o šiuo metu dirba chirurgijos departamento vadovu Klaipėdos Universitetinėje ligoninėje.
Nuo 2002 metų yra Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentas. Už nuopelnus savo specialybėje yra pelnęs keletą tarptautinių įvertinimų. Nuo 1994 metų Lietuvoje surengė 35 tarptautines konferencijas įvairiais pilvo chirurgijos klausimais, jau penki metai iš eilės Karališkajame Koledže Londone rengia mokymo kursus storosios žarnos chirurginių ligų diagnostikos ir gydymo klausimais. Daugiau nei 30 tarptautinių konferencijų kviestinis lektorius, keleto tarptautinių medicininių mokslinių žurnalų redakcinės kolegijos narys, žurnalo „Lietuvos Chirurgija“ vyriausias redaktorius.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!