Faktai
Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre 2022-aisiais buvo 8960 asmenų, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje. Visiškai neveiksnių asmenų 2022 m. buvo 191. Neveiksnių arba ribotai veiksnių žmonių būklės kasmet peržiūrimos savivaldybių komisijose.

---

 
Pasekmės rimtos
 
Neveiksniais paskelbti asmenys negali balsuoti, įsidarbinti, priimti sprendimų dėl savo sveikatos, tvarkyti pinigų. Sudaroma galimybė neatsižvelgti į žmogaus valią, norus, interesus. Deja, neturintis veiksnumo žmogus praktiškai negali apsiginti. „Pavyzdžiui, kreiptis pagalbos, jei globėjas neatstovauja jo interesų ar net smurtauja. Turimas omenyje tiek fizinis, tiek emocinis, ekonominis smurtas, tiek priverstinė intervencija sveikatos srityje, pavyzdžiui, sterilizacija“, – pasakojo I.Širvinskaitė.
 
Ji pabrėžia: žmonės su negalia ir jų artimieji dažnai nėra išsamiai supažindinami su rimtomis neveiksnumo nustatymo pasekmėmis jų tolesniam gyvenimui. Deja, atsukti ratą atgal ir atgauti veiksnumą – sudėtingas kelias, reikalaujantis didelių finansinių, socialinių ir emocinių resursų. 
 
Pasitaiko nepagrįstų atvejų
 
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vedėja Lina Gulbinė pabrėžia, kad neveiksnumas prie tam tikrų diagnozių, pavyzdžiui, intelektinės negalios, kartais patvirtinimas ne visada iki galo pagrįstai. Ir net ne iš piktos valios, o dėl to, kad būtų paprasčiau tvarkyti su žmogumi susijusius reikalus, dokumentus, disponuoti finansais.
 
„Pasitaiko, kad paaiškėja, jog teikiant žmogui pagalbą dėl sprendimų priėmimo, jam iš viso galėjo ir nebūti apribotas veiksnumas. Kaip tik dabar dirbame su keliomis tokiomis bylomis“, – pasakojo L.Gulbinė.
 
Ji pabrėžia, kad į veiksnumo ribojimą žmonėms su intelekto negalia turi būti žiūrima atsargiai, nors mūsų visuomenėje tai vis dar atrodo savaime suprantama.
 
„Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių konvencija pabrėžia, kad negali būti ribojamos asmens su negalia teisės ir laisvės. Tai apima ir asmenis su intelekto negalia, nors esame įsitikinę, kad turėtume priimti sprendimus už juos“, – teigia pašnekovė.
 
Sistema nėra palanki
 
Kauno „Arkos“ bendruomenės narė Edita Daugėlaitė veiksnumo neteko būdama dvidešimt penkerių. Tačiau moteriai pavyko jį susigrąžinti. Tiesa, tam prireikė ne vienerių metų ir pavyko tik iš trečio karto. Jos istorija – įkvepianti žinutė, kad galbūt ateityje tokių žmonių daugės.
 
Kauno „Arkos“ bendruomenės metodinio centro vadovė Indrė Jaugėlaitė – žmogus, kuris padėjo Editai šiame kelyje. „Jis buvo nelengvas, reikėjo daug užsispyrimo, noro nepasiduoti. Tačiau komandinis darbas, „Arkos“ bendruomenės palaikymas padėjo įrodyti, ką Edita gali“, – džiaugėsi I.Jaugėlaitė.
 
„Proceso metu teko sutikti specialistų, kurie priešiškai vertino mūsų veiksmus ir to neslėpė. Tačiau buvo ir tokių, kurie matė mūsų pastangose prasmę. Vis dėlto svarbu pastebėti, kad net ir pastarieji žmonės yra ribojami pačios sistemos, keliamų reikalavimų. Visa dokumentacija, vertinimas nėra palankus siekiant atgauti veiksnumą. Kaip pavyzdį galiu paminėti, kad Edita buvo prašoma išvardinti visus dabartinius ministrus...“ – užduotį, kurią atliktų ir retas rinkėjas, prisiminė I.Jaugėlaitė.
 
Veiksnumo bylose dalyvauja įvairios grandys – teisėjai, advokatai, socialiniai darbuotojai, atliekantys gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimą. L.Gulbinė pastebi, kad visos šios grandys norėdamos apsidrausti, vengdamos padaryti žalos, ant ribos esančius atvejus linksta vertinti į neveiksnumo pusę. „Bet mes negalime pamiršti apie ką sukasi visas šis procesas – žmogų, kuris kaip ir bet kuris kitas skausmingai jaučia laisvės suvaržymą, nori dalyvauti sprendimuose, spręsti savo likimą...“ – kalbėjo ji.
 
Nurašyti žmonės
 
„Man atrodo, per anksti darome išvadą, kad žmonės su intelektine negalia nieko negali, – sako Kauno „Arkos“ bendruomenės vadovė Rūta Lašaitė. – Kad tinkamai funkcionuočiau visuomenėje, buvau ruošiama nuo vaikystės. Mane mokė elgtis su pinigais, gavau visą reikalingą švietimą. O ką gauna asmenys su intelekto negalia?
 
Dažnai jie nuo pat pradžių nurašomi, kaip nieko nesugebantys. Natūralu, kad sulaukus aštuoniolikos jų įgūdžiai nelabai kokie. Bet prieš sakant, kad jie negali, paklauskime, ar bandėme, kad galėtų? Kokį paslaugų, auklėjimo paketą gavau aš, o kokį žmogus, kuris užaugo globos institucijoje? Kuris nėra matęs tikrų pinigų, nebuvęs parduotuvėje? Tikėtis iš jo apsipirkimo įgūdžių sunku. Viskas prasideda nuo to, kokias paslaugas suteikiame šiems žmonėms – įtraukaus ugdymo, švietimo, pagalbos...“
 
Kaip padėti gyventi?
 
L.Gulbinė teigia, kad sprendžiant dilemą, kaip pasirūpinti žmogumi su intelekto negalia ir išvengti neveiksnumo, į pagalbą ateina nauja Lietuvoje priemonė – pagalba priimant sprendimus. Parengtas specialistas padeda išsiaiškinti asmens su negalia poreikius, valią, padeda jam priimti sprendimus. „Esant šiam įrankiui, būtų galima neriboti veiksnumo arba sumažinti sričių, kur žmogus nustatomas neveiksniu, skaičių“, – sakė L.Gulbinė.
 
I.Širvinskaitė antrina: „Žmonės su intelektine negalia gali priimti sprendimus gavę tinkamai pateiktą informaciją ir reikiamą pagalbą. Tai vadinama pagalbiniu sprendimų priėmimo modeliu, kuris atitinka žmogaus teisių standartus.“
 
L.Gulbinė teigė, kad pagalbos priimant sprendimus specialistus projektinių lėšų dėka kol kas turi tik Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra. Teisinės bazės, infrastruktūros, kad šie specialistai įsilietų į bendrą paslaugų sistemą, nėra. „Teisingumo ministerija parengė reikalingus teisės aktų pakeitimus, kad ši paslauga atsirastų, bet kol kas jie tobulinami, gavus institucijų pastabas“, – pažymi L.Gulbinė.
 
Pagalbos priimant sprendimus specialistai padeda ir atgaunant veiksnumą. „Jei organizacijos mato asmenis, kuriems to reikėtų, gali kreiptis į mus“, – informavo pašnekovė ir pridūrė, kad tokia pagalba suteikta ir Editos atveju.
 
Globėjas už šimtų kilometrų
 

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vedėja Lina Gulbinė atkreipia dėmesį: žmogus turi turėti galimybę priimti net ir klaidingus sprendimus, nes taip jis mokosi. „Pagalbininkas priimant sprendimus gali paaiškinti, dėl ko žiemą nereikėtų pirkti basučių, bet negali drausti to daryti, net jei tai – paskutiniai pinigai. Negalima atimti iš žmogaus teisės klysti ir iš klaidų mokytis“, – aiškino L.Gulbinė.

 
Neveiksniais asmenimis dabar rūpinasi globėjai, tačiau čia esama problemų. „Turime ne situaciją, kai žmogaus veiksnumas tam tikros srityse apribotas, o globėjas gyvena toli. Vienu atveju, net kitoje šalyje – Lenkijoje, – pasakojo L.Gulbinė. – Be jo neina gauti nei socialinių, nei sveikatos priežiūros paslaugų, disponuoti pinigais, prireikus vaistų ar mokamų tyrimų.“ Būtų išeitis keisti globėją, bet kiti šios pareigos nenori.
 
„Kyla klausimas, kiek asmeniui tikslinga turėti neveiksnumą, jei jis šiaip ar taip gyvena vienas. Galbūt galima finansinių įgūdžių stoką spręsti kitomis priemonėmis?“ – svarstė L.Gulbinė.
 
Laisvė – prigimtinė teisė
 
R.Lašaitė prisimena, kad vienas jų narys rankose nebuvo laikęs peilio, nes globėjas norėjo jį apsaugoti, kad nesusižalotų: „Davėme jam peilį, išmokėme naudotis, dabar šis žmogus puikiausiai pjausto, ruošia valgyti...
 
Tačiau noriu pabrėžti vieną svarbų dalyką. Mes neturėtume koncentruotis į šių žmonių sugebėjimus spręsdami dėl veiksnumo. Turime įsisąmoninti, jog žmogaus teisės ir laisvės nepriklauso nuo jo gebėjimų, nes jos – prigimtinė duotybė. Negalima mąstyti, kad jei jis gali suskaičiuoti pinigus, duokim veiksnumą, jei ne – apribokime. Ką žmogus gali ir kokios pagalbos jam reikia – tai jau tolesni, įtraukties, švietimo, pagalbos klausimai“, – kalbėjo R.Lašaitė.
 
„Visada bus dalis, kuriems reikės pagalbos, asmeninio asistento, kuris padėtų priimti sprendimus, suprasti informaciją. Atgavus veiksnumą automatiškai neišmoksi skaičiuoti pinigų. Ir Editos bylos esmė – ne ko ji išmoko, ne ką sugeba, kad tapo veiksni, bet kad gebėjimai nėra pagrindas riboti žmogaus teises“, – pabrėžė pašnekovė.
 
I.Širvinskaitė džiaugiasi, kad „Arkos“ bendruomenės nariai, kuriems nustatytas neveiksnumas, nori dirbti ir būti aktyvūs visuomenės nariai. „Žmonės su intelekto ir psichosocialine negalia nori aktyviai įsitraukti į savo teisių advokaciją ir patys kalbėti apie patirtis. Sutarėme toliau kartu siekti, kad jų balsas skambėtų garsiai“, – apibendrino ji.
 

Projektas „Nepasiduodantys negaliai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 8 tūkst. eurų