Išsausėja dėl fiziologinių pokyčių

Makšties sausumas, dar vadinamas atrofiniu vaginitu, – ypač dažna vyresnių moterų problema. „Po menopauzės praėjus 3–4 metams makšties sausumas gali varginti net 47 procentų dailiosios lyties atstovių. Reprodukcinio amžiaus moterims – iki 45 metų amžiaus – ši bėda pasitaiko rečiau – kokiems 3 procentams. Kiek dažniau – iki keturių procentų moterų – ji užklumpa pirmaisiais metais po paskutinių mėnesinių. Kuo daugiau laiko praeina po menopauzės, tuo moterims nemalonūs simptomai pasireiškia dažniau“, – pabrėžė VUL Santaros klinikų gydytoja akušerė ginekologė D.Ramašauskaitė.

Vyresnėms moterims natūraliai keičiantis hormonų pusiausvyrai ir artėjant menopauzei organizmas vis mažiau gamina estrogenų, nuo kurių priklauso makšties gleivinės būklė. Natūraliai fiziologiškai makšties sausumas gali varginti po gimdymo, kai moteris žindo, ypač pirmą pusmetį.
Reprodukcinio amžiaus moterims atrofinis vaginitas gali pasireikšti dėl kitokių priežasčių, pavyzdžiui, – jei yra pašalintos abi kiaušidės.
„Pakitimai atsirasti gali ir dėl išankstinės menopauzės esant piktybiniam ar gerybiniam kiaušidžių navikui. Nemalonių pojūčių priežastimi gali būti ir endokrininis susirgimas – ankstyvas kiaušidžių išsekimas. Tai nutikti gali ir dėl kitiems piktybiniams susirgimams (pvz., kraujo vėžiui) gydyti naudojamos spindulinės terapijos ar chemoterapijos, taikant gimdos arterijos embolizaciją, kurios prireikia gydant gimdos miomas“, – vardijo gydytoja akušerė ginekologė D.Ramašauskaitė.
 
Kalta ir per didelė higiena?
Makšties pokyčius gali paskatinti ir odos ligos, kai kurie vaistai – antidepresantai,
kraujospūdį mažinantys ir antihistamininiai preparatai. Makšties sausumas gali atsirasti ir kaip šalutinis vaistų, skirtų endometriozei, nevaisingumui gydyti, poveikis. Kontraceptinės tabletės irgi gali turėti neigiamos įtakos.
„Rečiau panašūs simptomai gali atsirasti ir dėl netinkamos ar perdėtos higienos – per dažno prausimosi, makšties irigacijų, netinkamo apatinio trikotažo, įklotų nešiojimo. Įtakos turi ir stresas, rūkymas. Šis žalingas įprotis sukelia santykinai nedidelį estrogeno trūkumą ir rūkančioms moterims makšties sausumas gali pasireikšti dažniau“, – pridūrė D.Ramašauskaitė.
 
Simptomų rimtai nevertina
Gydytoja pabrėžė, kad nuolat lydintis diskomfortas yra ne tik fiziologinė, bet ir psichologinė problema. „Tai pradeda trukdyti tiek produktyviam darbui, tiek poilsiui. Ilgai negydant atrofinio vaginito lytiniai santykiai tampa skausmingi, gali net atsirasti įtrūkimai, iš jų pakraujuoti, skausmingesnė tampa ir apžiūra per makštį tiriant ginekologiškai, atsiranda šlapinimosi sutrikimų – gali lydėti deginimo jausmas, skausmas“, – aiškino akušerė ginekologė.
 
Taip pat atsiranda didesnė pH, bakterinės pusiausvyros pakitimų, provokuojančių bakterinės, grybelinės kilmės ligas, rizika. Visgi, specialistės pastebėjimu, dailiosios lyties atstovės dar nelinkusios kalbėti apie šią problemą. „Atėjusios profilaktinei apžiūrai pomenopauzinio amžiaus moterys tik primygtinai klausiamos išsako tokį skundą. Galbūt kitos kreipia mažiau dėmesio, nesusieja simptomų su kažkokia bėda. Įpranta gyventi ir galvoja, kad taip ir turi būti. O ši problema pati savaime neišsisprendžia. Pajutus makšties sausumo požymius reikėtų nedelsti pasikonsultuoti su gydytoju, kuris paskirs geriausią gydymą“, – sakė D.Ramašauskaitė.
 
Kokią priemonę rinktis
Gydytoja pabrėžė, kad prieš skiriant gydymą svarbiausia išsiaiškinti priežastį – diferencijuoti, ar pokyčiai nėra susiję su alergine reakcija, tarkim, pakeitus prausiklį, su infekcija, piktybine liga. „Diagnozavus atrofinį vaginitą, pirmiausia rekomenduojama pradėti nuo nehormoninių drėkinančių priemonių – makšties kremų, ovulių (žvakučių)“, – patarė profesorė. Rekomenduojama, kad į jų sudėtį įeitų ir haliurono rūgštis, vitaminas A, E.
 
Lytinių santykių metų taip pat galima naudoti lubrikantų. Tačiau jų paprastai neprireikia, jei moteris naudoja makšties ovules, žvakutes, kurios leidžia pasiekti ilgesnį efektą.
Kitais atvejais, jei minėtosios priemonės negelbsti, yra rekomenduojami vietiniai hormoniniai preparatai, lazerinės procedūros ar haliurono rūgšties injekcijos. Tačiau, pasak profesorės, dar stokojama pakankamai pastarųjų dviejų  metodų naudą ir galimus pašalinius poveikius apibendrinančių mokslinių įrodymų.
Pašnekovė pastebėjo, kad svarbu nepamiršti kompleksinio požiūrio į problemą. Jei nustatomi rizikos veiksniai – rūkymas, netinkamų higienos priemonių naudojimas, būtina jų korekcija. Siekiant atsikratyti makšties sausumo svarbi bendra sveika gyvensena: racionali mityba, reguliarus fizinis krūvis, nerimo ir streso mažinimas.

---

Verta žinoti
Hialurono rūgštis geba prisijungti 200 kartų daugiau vandens, nei pati sveria, tad jos drėkinamoji galia įspūdinga. Be to, ji slopina uždegimą, skatina jungiamojo audinio gamybą. Jos yra kiekvieno žmogaus organizme, bet atsargos su amžiumi senka.
Polikarbofilas pasižymi savybe sugerti 10 kartų daugiau vandens, nei pats sveria,
ir šitaip užtikrina ilgalaikį drėkinamąjį efektą. Be to, polikarbofilas turi savybę išlaikyti kitas
veikliąsias medžiagas gleivinės paviršiuje iki trijų parų ir taip pailginti pačio preparato veikimą.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!