Vis dažniau kuria šeimas
 
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2025 m. pabaigoje šalyje gyveno apie 268,7 tūkst. asmenų su negalia, t. y. 9,3 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2024 m., asmenų su negalia skaičius padidėjo apie 16,25 proc. Nieko nuostabaus, kad augant asmenų su negalia skaičiui, daugėja ir šeimų, kuriose vienas ar abu turi vienokią ar kitokią negalią.
 

„Žmonės su negalia Lietuvoje vis dažniau kuria šeimas, sudaro santuokas, gyvena visavertį šeiminį gyvenimą. Negalia savaime nėra kliūtis santuokai ar partnerystei. Tai kiekvieno žmogaus asmeninė teisė, užtikrinta Lietuvos įstatymų ir tarptautinių teisės aktų. Visuomenėje daugėja suvokimo, kad šeimos kūrimas yra natūralus procesas, kurio dalimi yra ir žmonės su negalia“, – sako Lietuvos asmenų su negalia draugijos teisininkė Agnė Klemanskienė.

 
Su ja iš esmės sutinka „Pokyčių ambasados“ įkūrėja ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Žmonių su negalia teisių komisijos narė Klementina Gruzdienė. Kita vertus, ji atkreipia dėmesį į tai, kad negalios laipsnis gali būti skirtingas.
 
„Negaliu sakyti, kad negalia nėra kliūtis. Tam tikrais atvejais, be abejo, yra, pavyzdžiui, kai nėra savarankiškumo. Atsakymas priklauso nuo to, apie kokią negalią kalbame: ar vegetatyvinę būseną ar žmones, kurie gali patys arba su pagalba priimti savarankiškus sprendimus“, – pažymi K.Gruzdienė.
 
„Manau, kad mūsų, kaip socialinių būtybių, poreikiai yra panašūs. Mes norime, nepriklausomai nuo to, turime ar neturime negalią, patirti artumą, šilumą, saugumą. Negalia nekeičia esminio žmogaus poreikio būti ne vieniems. Svarbiausia tai, ar yra tos galimybės, ar yra pagalba, ar yra paskatinimas, priėmimas, palaikanti aplinka“, – akcentuoja K.Gruzdienė.
 
Laukiantys iššūkiai
 
Poroms, kuriose bent vienas asmuo turi negalią, tenka susidurti su įvairiomis kliūtimis. Bene didžiausia jų yra vis dar gajūs stereotipai ir išankstinės nuostatos apie tai, jog negalia pati savaime yra kliūtis.
 
„Lietuva 2015 metais pasirašiusi Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvenciją įsipareigojo aktyviais veiksmais šviesti visuomenę ir keisti tas nuostatas, bet jų vis tiek yra“, – pastebi K.Gruzdienė, pridurdama, kad iš principo negalia neturėtų būti kliūtis nei santuokai, nei mokslui, nei savarankiškam gyvenimui.
 
Dar viena kliūtis, su kuria dažnai susiduria šeimą kurti nusprendusios poros su negalia, yra būsto nepritaikymas. „Lietuvoje iki šiol nėra galimybių asmenims su negalia nuomotis arba įsigyti su nuosavybės teise jų poreikiams pritaikyto būsto“, – teigia A.Klemanskienė, atkreipdama dėmesį, kad sukūrus šeimą ypač padidėja ir paslaugų prieinamumo poreikis.
 
Intelekto negalia ne visada yra kliūtis
 
Sutrikusio intelekto asmenys gali sudaryti santuokas, nebent asmuo teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu.
 
„Jeigu tokio teismo sprendimo nėra, tada jie laikytini galintys priimti sprendimus, įskaitant ir teisinį sprendimą turėti savo nuomonę bei sudaryti santuoką arba kitokios formos partnerystę, kuri pagal teisės aktus yra galiojanti Lietuvoje“, – akcentuoja A.Klemanskienė.
 
Sutrikusio intelekto asmenys gali tuoktis, jeigu jie gali suvokti savo veiksmų prasmę. Kita vertus, tokiu atveju jiems greičiausiai prireiks valstybės ir artimųjų pagalbos.
 
Asmeninis pasirinkimas
 
„Asmuo su negalia neturėtų būti diskriminuojamos dėl turimos negalios, gebėjimo orientuotis aplinkoje, gauti tam tikras paslaugas, įgyvendinti savo teises, pavyzdžiui, mokytis, dirbti, keliauti“, – teigia A.Klemanskienė.
 
„Kiekvienas žmogus, nepaisant tam tikrų jo poreikių, yra unikalus ir individualus. Svarbi paties žmogaus nuomonė ir jo pasirinkimas. Jis, kaip ir bet kuris kitas žmogus, turėtų įsivertinti, ar galės būti su konkrečiu žmogumi, kurti su juo santykius, dalytis buities rūpesčiais. Tik pats žmogus gali nuspręsti, ar jis tai gali ir to nori“, – kalbėjo ji.
 
„Pašalinių žmonių nuomonė nėra tokia svarbi ir turinti reikšmingą įtaką. Asmens su negalia pasirinkimas iš esmės turėtų būti gerbiamas, lygiai taip pat kaip ir visų kitų“, – pažymi Lietuvos asmenų su negalia draugijos teisininkė. 
„Artimųjų raginimas nekurti šeimos ar aplinkos spaudimas nesituokti gali būti įvardinamas vienu žodžiu – eiblizmas“, – sako K.Gruzdienė ir paaiškina, kas tai yra.
 
Eiblizmas yra slapta diskriminacijos forma, kai į asmenį, turintį negalią, žvelgiame kaip į tam tikrą kliūtį, mažiau vertingą žmogų. Pasak K.Gruzdienės, eiblizmas pasireiškia tada, kai kalbame apie tai, jog bus daug sunkumų, bet ne apie tai, kad su atitinkama pagalba tos kliūtys gali būti visiškai lengvai išsprendžiamos. Jei asmuo su negalia turės atitinkamą pagalbą arba jam reikalingų techninių priemonių, jis galės įveikti kasdieniame šeimos gyvenime pasitaikančius iššūkius.
 
Moterys patiria daug stigmos
 
2024 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakytas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad moterys, kurios apsisprendžia turėti vaikų, nors turi negalią, patiria daugiau stigmos.
 
„Motinystė ir negalia yra papildomas iššūkis patiems asmenims su negalia vien dėl visuomenės spaudimo bei raginimo neiti tuo keliu, neturėti vaikų“, – sako K.Gruzdienė, pažymėdama, kad kartais šeimos skatinamos neturėti vaikų ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, finansinės padėties, amžiaus, net kitos partnerio tautybės.
 
„Vis dar egzistuoja iš seniau atėjęs medicininis požiūris į negalią, kada žiūrima į žmogų iš kūniškumo pusės, ką jis gali, ko negali, bet pamirštama, kad negalia nėra tik medicininė būklė, kad yra ir kompensacinės pagalbos priemonės. Jas tinkamai pritaikius, pavyzdžiui, vežimėlį, klausos aparatus, atitinkamai sumažėja ir negalios lygis“, – akcentuoja K.Gruzdienė.

---

 
Patirtis

Žurnalistė Laura Korickė, turinti judėjimo negalią, laimingai ištekėjo beveik prieš dvejus metus. „Santykius puoselėti sekasi gerai. Esame pažįstami jau 20 metų, iš jų kokius 19 esame geriausi draugai, tad niekas po santuokos ir nepasikeitė“, – sako ji. Anot jos, negalia nėra kliūtis šeimai, nes žmonės su negalia yra lygiai tokie patys žmonės, kaip ir visi kiti, gebantys mylėti. „Visi mes esame žmonės, nepaisant savo spalvos, orientacijos, lytinės tapatybės, negalios ar dar kažko, žmogaus vidus dėl to nesikeičia. Dėl to man nesuprantama Lietuvoje vis dar neužtikrinta santuokos lygybė.“
 
„Daliai visuomenės atrodo, kad žmonės su negalia yra tarsi kažkokie belyčiai, bejausmiai, kad jų negalia yra visas jų gyvenimas. Norisi visuotinio supratimo, kad mūsų negalia yra kaip jūsų akių ar plaukų spalva – jokios įtakos dalykams, kurių ji neveikia tiesiogiai“, – akcentuoja ji. 
 
„Nesijaučiu turinti pakankamai daug laiko, kad kreipčiau dėmesį, ką apie mano santuoką galvoja kiti. O keli trolių komentarai, kuriuos teko matyti po mano vestuvių, neturi jokios vertės ir nemanau, kad jie turėtų man daryti kokią nors įtaką“, – šypsosi pašnekovė.
„Mums iš tiesų brangūs žmonės, kurių nuomonę vertiname, reagavo su džiaugsmu ir pozityviai“, – teigia ji.


Projektas „Nepasiduodantys negaliai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 9 tūkst. eurų



Partneriai: