Maitinimas krūtimi: mitai ir tiesos

Ringailė Gvildė
2020-08-10
Nors Lietuvoje turime prabangiai ilgas vaiko priežiūros atostogas ir atrodo, kad maitinti krūtimi galime kiek panorėjusios, ilgiau nei metus tą darančių yra mažuma, sako Rima Kurtinaitienė, Tarptautinės egzaminuotojų tarybos sertifikuota žindymo konsultantė. Panašu, kad su tuo nemažai susiję įvairiausi mitai ar nepagrįsti įsitikinimai.
Maitinimas krūtimi: mitai ir tiesos
Mamos pienas yra tai, ką vaikas turėtų valgyti ir vienintelis kūdikiui tinkamas maistas iki pusės metų. Jis labiausiai atitinka vaiko poreikius.

Stresas - pieno gamybos priešas

„Kaip žmogus, dirbantis žindymo srityje, galiu pasakyti, kad mitai nuolat kintantys ir tai, ką šiandien vadiname mitu, ryt gali pasirodyti tiesa arba atvirkščiai“, - sako žindymo konsultantė Rima Kurtinaitienė.

 
Vienas dažnesnių mitų, kad kūdikį maitinančiai mamai nevalia jaudintis, neva tai ne tik atsilieps emocinei vaiko sveikatai, bet ir motinos pieno gamybai. O tai jau reikštų, kad mama neužtikrins maisto šaltinio. „Mama jaudinasi, nes pagimdžius vaikelį, o juo labiau pirmąjį, yra normalu jaudintis. Ir kai jai sakoma nesijaudinti, ji dar labiau jaudinasi dėl to, kad jaudinasi. Kiek tai turi įtakos pieno gamybai? Veikiausiai nedaug. Na, nebent tai išskirtinai didelis stresas, artimojo netektis, stiprus emocinis krūvis. Tai gali turėti įtakos lakinam oksitocino išsiskyrimui, tačiau jokiu būdu nereiškia, kad dėl streso mamai baigsis pienas ir jo daugiau nebus“, - mitą paneigia žindymo konsultantė. Pasak jos, svarbiausia yra žindymą tęsti, stebėti, ar vaikas yra pavalgęs, aš pakankamai šlapinasi ir tuštinasi, ar priauga svorio. O esant reikalui, gali tekti primaitinti vaiką. Ir tai nebūtų pasaulio pabaiga.
 

Tačiau kartais vaikai ar mamos gali būti neramios, prastai jaustis dėl sveikatos problemų ir jie atspindi vienas kito emocijas, jas reflektuoja. Tai nėra tapatu stresui, o nejausti jausmų neįmanoma. Nebijoti emocijų, streso ar nerimo skatina ir psichologė Milda Kukulskienė: „Nereikia idealizuoti to visiško atsipalaidavimo. Juk ypač susilaukus pirmojo vaiko motinystė tokia tikrai nebūna. Svarbiau akcentuoti ne pozityvią, bet tikrąją būseną, leidimą sau jausti tai, ką jaučiu ir visų savo jausmų priėmimą. Nemanau, kad teisinga patarti mamai, kad neverktų, nes vaikas jaučia. Geriau neslopinti emocijų ir leisti sau paverkti šalia vaiko, jeigu to norisi. Vaikas jaus emociją, net jeigu ji nebus išreikšta kažkaip kūniškai, fiziškai. O emocijų priėmimas ir išreiškimas kaip tik leis greičiau atsipalaiduoti ir nurimti, ypač, kai kalbama apie krizinius atvejus.“
 
Pasak jos, kaip tik rekomenduojama emocijas spręsti per ryšį su vaiku. Jį glausti, nešioti, būti šalia. Kūniškas kontaktas oda prie odos yra pagrindinis įrankis, padedantis įveikti visus sunkumus tapus mama. Taip elgtis patariama ir kylant žindymo sunkumų: pabūti šalia nuogiems, gulėti šalia, pasidėti vaikelį ant krūtinės, pasnausti. Tai paprastai suveikia ir sumažėja žindymo sunkumų.
 
Nemaitinanti krūtimi - bloga mama
Žinoma, mamos pienas yra tai, ką vaikas turėtų valgyti ir vienintelis kūdikiui tinkamas maistas iki pusės metų. Jis labiausiai atitinka vaiko poreikius. „Būna situacijų, kai mamos pienas nepatenkina vaiko poreikių ir medikai nustato, kad jam trūksta svorio, jis nepavalgo pakankamai, tą reikia spręsti. Sudėtingiausia mamoms atskirti, kai vaikui objektyviai trūksta motinos pieno ir mišinys yra išsigelbėjimas bent kuriam laikui ir tas situacijas, kai mama tik įsivaizduoja, kad vaikui maisto trūksta, nors visi jo sveikatos rodikliai rodo, kad visko pakanka“, - sako R.Kurtinaitienė ir priduria, kad augimui užtikrinti paskirtas mišinys netaps nuosprendžiu natūraliam žindymui.
 
Viena didžiausių problemų, kuomet pradėjus maitinti mišiniu nutraukiamas maitinimas krūtimi ir nebesigilinama, kodėl to mamos pieno trūkumas apskritai atsirado. Žindymo specialistė ragina gilintis - galbūt vaikas blogai žinda, gal silpnas ar prastai apžioja krūtį, gal prisegtas liežuvio pasaitėlis. O galbūt tai kokios nors mamos sveikatos problemos - tarkime, skydliaukės veiklos sulėtėjimas, kuris reguliuojamas hormoniniais vaistais. Tuomet, pasak R.Kurtinaitienės, ir pieno gamyba sugrįžta į savo vėžias ir vėl galima pereiti tik prie maitinimo krūtimi, tiesiog dėl to reikia pasistengti.

 

Psichologė Milda Kukulskienė sako, jog mamos primaitinimo mišiniu bijo ir dėl to, kad nukentės jų kontaktas ir ryšys su vaiku: „Reikia nebarti savęs už nesėkmes ir nesklandumus, bet išmokti pastebėti ir įvertinti pastangas, stebuklus. Juk yra didelis stebuklas, kad žindant vaikas gali gauti tai, kas jam svarbiausia, per buvimą ir ryšį su mama. Žindymo metu suteikiamas ir visiškas saugumo jausmas, o mamos pienas vaikui visuomet yra prioritetas.“

 
„Paprastai tie vaikai, kurie yra žindomi pagal poreikį, pas mamą ant rankų praleidžia kur kas daugiau laiko. Vaikutis gauna gerokai daugiau dėmesio ir sukuria tvirtesnį ryšį. Bet žindymas yra vienas momentas – fizinis, to galbūt nepakeisi taip lengvai. Bet ryšio su vaiku momentas priklauso nuo mūsų ir mes galime jį pakeisti. Galima ir maitinant iš buteliuko vaiką dažniau glausti, nešioti, myluoti. Tai jam yra saugumo ir savivertės pagrindas ir turi didelę reikšmę vėlesniame vaiko gyvenime“, - sako psichologė bei priduria, jog net ir žindymo nesėkmės atveju mes savo vaikams netampame blogomis mamomis, ypač, jeigu užtikriname bazinį saugumo poreikį ir kuriame prieraišumą.
 
Iki metų ir ne daugiau
„Neseniai buvo paskelbtas tyrimas apie žindymo trukmę ir paaiškėjo, jog Lietuvoje nuo šešių iki dvylikos mėnesių laikotarpiu labai daug mamų nustoja žindyti vaikus. O žindymo tęsimas antrais ar trečiais gyvenimo metais yra gana retas atvejis. Tą renkasi apie dešimt procentų mamų, nors motinystės atostogos tikrai ilgos. PSO gi rekomenduoja žindyti bent iki dvejų metų ir, jei įmanoma, dar ilgiau“, - sako žindymo specialistė.
 
Tačiau, tiek psichologė M.Kukulskienė, tiek žindymo specialistė R.Kurtinaitienė mano, jog žindant vaikus ilgiau nei metus, mamos neretai susiduria su visuomenės spaudimu. „Moterys dažnai palaiko vaiko žindymą tiek, kiek pačios savo vaikus žindė. O Lietuvoje mes turime trumpo žindymo kultūrą, kai močiutės, mamos anksti išeidavo į darbus. Tai natūralu, kad jos neskatina žindyti ilgiau nei pusę metų ar kelis mėnesius“, - sako R.Kurtinaitienė ir priduria, jog gajus požiūris, kad po metų pienas praranda savo vertę, nors tyrimai rodo, kad pienas vertės nepraranda, tik kalorijų ir riebalų koncentracija didėja tame pačiame pieno kiekyje.
 
„Labai svarbu savęs nelyginti su kitomis mamomis, nors dažniausiai pasirenkama būtent tai. Jeigu vienai puikiai sekėsi žindyti ilgai, ta, kuriai taip lengvai nesisekė pradeda save graužti. Reikia galvoti apie unikalų šeimos santykį, nes nėra kito tokio kaip mūsų, ir jį stiprinti. Taip pat svarbu sulaukti palaikymo namų aplinkoje, iš partnerio, kitų artimųjų“, - sako psichologė ir pataria koncentruotis į tai, kokia dovana šeimai yra vaikelio gimimas ir jo buvimas šeimos gyvenime, o ne į tai, kiek ilgai ir kam atrodo derama žindyti kūdikį. Svarbiausia surasti tai, kad tinka mamai ir jos vaikui.


Pagalbos institucijų sąrašą galima rasti:
http://vpsc.lrv.lt/lt/informacine-medziaga/informacija-psichikos-sveikatos-klausimais
 
                  
                       
 
Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.  
 
         

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica