Liekamieji COVID-19 reiškiniai nepalieka ramybėje

Aneta Vaitkienė
2023-03-06
COVID-19 pamažėli nuslūgo ir tapo panašus į tegu ir ganėtinai piktą, bet paprastą gripą. Tačiau galutinai į jį numoti ranka pavojinga: persirgtos ligos poveikis organizmui gali būti ilgalaikis.
Liekamieji COVID-19 reiškiniai nepalieka ramybėje
mėnesius ar net pusę metų po persirgimo jaučia bent pusė pasveikusiųjų.

Įvairius negalavimus, susijusius su persirgta COVID-19 infekcija, kelis mėnesius ar net pusę metų po persirgimo jaučia bent pusė pasveikusiųjų. Persirgusieji dažnai skundžiasi nuovargiu, o jo priežastimi gali būti įvairių organų sutrikimai. Taip pat gali varginti kosulys, nosies užgulimas, silpnumas, karščiavimas ar šaltkrėtis, galvos, krūtines, pilvo, sąnarių, raumenų skausmai, įprastinio fizinio krūvio netoleravimas, nuotaikų kaita, nepaaiškinami bėrimai, gali slinkti plaukai, sutrikti menstruacijos ir kt.
 
JAV Veteranų ligoninės Sent Luise specialistų gauti duomenys parodė, kad net tie ligoniai, kurių susirgimas COVID-19 buvo palyginti lengvas ir ligoninėje gydytis neteko, per metus beveik 40 proc. dažniau susidūrė su širdies nepakankamumo, kai ši nebepajėgia tinkamai cirkuliuoti kraujo, tikimybe. Gerai žinoma, kad COVID-19 liga gali lemti ir skydliaukės funkcijų sutrikimus: mokslininkų patirtis rodo, kad šios viso organizmo veiklą reguliuojančios endokrininės liaukos funkcija sutrinka 15-30 proc. hospitalizuotų COVID-19 pacientų.
 

„Veikiantys mechanizmai yra keli, – išvardija šeimos gydytoja Kristina Grigaliūnaitė, – tai tiesioginis viruso poveikis įvairiems organams, ypač plaučiams; paties viruso sukeltos imuninės reakcijos, kurios gali turėti neigiamų padarinių; taip pat reiškiniai, kurie lieka po ilgalaikio intensyvaus gydymo ligoninėje. Iš esmės yra taip, kad kuo sunkiau žmogus serga, kuo daugiau intervencinių procedūrų buvo atlikta, tuo šansas turėti liekamųjų reiškinių yra didesnis. Svarbu žinoti, kad liekamieji reiškiniai gali pasireikšti ir lengva forma sergantiems žmonėms, nes liga yra klastinga bei pavojinga visų amžiaus grupių pacientams.“
 
Iš savo patirties gydant COVID-19 pacientus ji teigia, kad dažniausias liekamasis reiškinys yra nuovargis. Taip pat gali būti dusulys, skonio ir kvapo sutrikimai arba jų išnykimas, sąnarių ir kaulų skausmai. Gali likti apetito sutrikimai, galvos svaigimas. Svarbu išskirti ir psichikos sveikatos sutrikimus, kurie ligos metu gali paūmėti ar atsirasti naujai. „Kadangi šia liga sunkiai sirgti gali prieš tai visiškai sveiki buvę žmonės, – pabrėžia gydytoja, – persirgti sunkios formos COVID-19 liga gali būti didelė trauminė patirtis – buvusios ir esamos sveikatos kontrastas, ypač jeigu tenka pabūti ligoninėje, o paskui kovoti su liekamaisiais reiškiniais, tai žmogaus psichikai gali palikti savo pėdsaką.“
 
Komplikacijos perauga į simptomą
Užsitęsusiems liekamiesiems reiškiniams medikai sugalvojo pavadinimą „post-covid“, arba pokovidinis sindromas. „Jam būdingi ilgiau nei 3 mėnesius trunkantys simptomai, atsiradę susirgus COVID-19 liga, kurių negalima paaiškinti kitaip, – sako K.Grigaliūnaitė. – Jei simptomai trunka trumpiau nei 3 mėnesius, „post-covid“ sindromą taip pat galima įtarti atmetus kitas galimas simptomų priežastis. Tokiems pacientams rekomenduojama susisiekti su šeimos gydytoju ir pasitarus atlikti kraujo tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą, taip pat, priklausomai nuo simptomų, konsultuotis su specialistais – gydytojais pulmonologais, infektologais, reabilitologais ir kitais.“
 
„Kaip gastroenterologas pastebiu, kad persirgus COVID-19 paūmėja funkcinės ligos, tokios kaip gastroezofaginis refliuksas ar dirgliosios žarnos sindromas. Jeigu anksčiau pacientai apsiedavo be vaistų arba juos vartodavo rečiau, persirgus koronavirusine infekcija, liga gerokai paaštrėja“, – pasakoja Klaipėdos jūrininkų ligoninės Diagnostikos skyriaus vedėjas Giedrius Šimulionis. Pasak jo, infekcija persirgusius pacientus būtų galima padalinti į dvi dalis: vieniems COVID-19 ligos poveikis būna tiesioginis – tyrimų rezultatai parodo paveiktus organus, o kiti labiau jaučia psichologines pasekmes.
 
Iš savo praktikos bei pokalbių su kolegomis gydytojas taip pat pastebi, kad pacientai dažnai skundžiasi lėtiniu nuovargiu, sutrikusia dėmesio koncentracija, nemiga, fizinio krūvio netoleravimu: „Šiuos simptomus dažniau priskiriame gyvenimo būdui, stresui, įtampai, tačiau žmogus pastebi, kad darbo krūvis ar kitos aplinkybės nepasikeitė, o šie negalavimai atsirado būtent persirgus koronavirusine infekcija.“

 
Daugybė iššūkių senjorams
Nors vakcinacijos kampanija kone iš kiekvieno lygintuvo šaukė ir kvietė vyresniojo amžiaus lietuvius skiepytis, ne visi išsyk pasiryžo – daugelį sustabdė vakcinacijos priešininkų skleidžiama dezinformacija. Tad ir susirgimų, ir mirčių tarp senjorų buvo nemažai. Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, aukštą Lietuvos senjorų mirtingumo nuo COVID-19 rodiklį nulėmė ne tik mažas vakcinuotų rizikos grupėje esančių žmonių kiekis, bet ir tai, kad lietuviai savo sveikata rūpinasi ne taip preciziškai, kaip reikėtų. Jiems – ypač sergantiems viena ir daugiau lėtinių ligų – buvo skiriamas ypatingas dėmesys.
 

Reaguojant į pandemijos sukeltas ilgalaikes neigiamas pasekmes ne tik visuomenės fizinei, bet ir psichikos sveikatai, Vyriausybė parengė ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą, kuriame numatomos priemonės, padedančios mažinti neigiamas COVID-19 pandemijos ir susijusių socialinių-ekonominių reiškinių pasekmes gyventojų psichikos sveikatai. Pagrindinis jo tikslas – didinti psichologinės pagalbos ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, užtikrinant pagalbą asmenims, kurie patiria didesnę psichikos ir elgesio sutrikimų riziką dėl COVID-19 pandemijos.
 
Deja, didelė dalis persirgusiųjų COVID-19 infekcija buvo priversti pripažinti, kad jų sveikatos būklė pablogėjo ir negrįžo į pradinę padėtį. „Tik mažiau nei pusė atliktoje apklausoje dalyvavusių asmenų teigia, kad jų sveikata šiek tiek pablogėjo lyginant su buvusiąją. Apie 38 proc. apklaustųjų pastebėjo apribojimus tiek fizinei, tiek darbinei veiklai, – aiškina gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius. – Ir beveik pusė apklaustųjų, kuriems nustatytas pokovidinis sindromas, mano, kad reabilitacinis gydymas jiems reikalingas ir atneštų naudos“.

 
Tarp kitko
Teisės aktai reglamentuoja, kad fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos COVID-19 liga persirgusiems pacientams gali būti skiriamos ne vėliau nei praėjus 3 mėnesiams po ligos, kai kuriais atvejais – praėjus ir 6 mėnesiams po ligos. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas įvertina paciento somatinę būklę, kaip liekamieji reiškiniai trikdo paciento kasdienę veiklą, socialinę adaptaciją.
 
Tais atvejais, kai pacientas dėl sunkios COVID-19 ligos eigos buvo gydomas stacionare, jam buvo diagnozuotas plaučių uždegimas, išleistą iš ligoninės pacientą vargina dusulys, nuovargis, įvairios lokalizacijos skausmai, nepraėjus 3 mėnesiams po stacionaro, gali būti nukreipiamas stacionarinei arba ambulatorinei medicininei reabilitacijai. Jei pacientas nukreipiamas stacionarinei medicininei reabilitacijai, ji trunka 20 kalendorinių dienų, jei ambulatorinei – ji trunka 14 darbo dienų.

Projektas „Pagalbos tiltai“ (9230 Eur)                      

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Sėklidžių vėžys išlieka labai aktuali tema, svarbi tai amžiaus grupei, kai tikrai dar negalvojama apie jokias ligas, juo la...
    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    „Vilniaus narkotinių medžiagų rinkos tendencijos panašios į Europos rinkos. Vyrauja sintetiniai kanabinoidai ir sinte...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...
    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuo...

    razinka


    Sveika šeima


    Kai terapeutas – miškas

    Sąmoningas buvimas miške mažina stresą, gerina nuotaiką ir atkuria psichologinę būseną, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriai, vieninteliai Lietuvoje siūlantys podiplomines Miško terapijos studijas. Tuo metu Miško terapijos seansų dalyviai kviečiami visais sensoriniais pojūčiais – r...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Stop internetui ar „skrolinam“ toliau?

    Antraštėse paprastai internetas piešiamas neigiama spalva: kelia depresiją, nerimą, trikdo miegą. Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad viskas gali būti priešingai, o asmenų, besinaudojančių internetu, gerovės lygis aukštesnis už tų, kurie internetu nesinaudoja.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Henrikas Vaitiekūnas Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Sparnuotieji spąstai
    Henrikas Vaitiekūnas Sparnuotieji spąstai

    Naujas numeris