Socialiniuose tinkluose pasidalinus žiniai, jog Kanados Kvebeko provincijos medikai valdžiai siunčia peticiją, kad šiemet jiems nebūtų didinami atlyginimai, mūsų medikai ėmė juokauti, jog šalies premjeras Saulius Skvernelis turėtų rašyti prašymą, gal kanadiečiai norėtų paremti kolegas iš Lietuvos.
„Patiriu daug įtampos, turiu problemų su nugara, jaučiu skausmą, kuris bent jau neleidžia man užmigti darbo metu. Esu pervargusi, nenoriu eiti į darbą, nes kasdien žinau, kas manęs laukia – 70 pacientų ir nė viena diena nebus lengvesnė. Vienintelė mintis, kuri kirba mano galvoje po darbo, tiesiog griūti į lovą ir verkti“, - socialiniame tinkle „Facebook“ rašė jauna slaugytoja Émilie Ricard.
Faktas
800 Kvebeko provincijos gydytojų tris kartus kreipėsi į valdžios atstovus prašydami numatytus 700 mln. Kanados dolerių skirti ne jų atlyginimams didinti, bet svarbesnėms problemoms spręsti.
Kolegiškas solidarumas
„Man nemalonu, kai žinau, jog man, kaip gydytojai, bus didinamas atlyginimas, o slaugytojoms ir pagalbiniam medicinos personalui tai nenumatyta. Turime paradoksalią situaciją: gydytojų specialistų atlygimai yra dideli, o slaugytojos ar kitas medicininis personalas atsidūrė gana sudėtingoje finansinėje padėtyje. Mes, gydytojai, be slaugytojų pagalbos kalnų nenuversim. Todėl tai tiesiog neteisinga.
Jau dabar daugelis ligoninių susiduria su slaugytojų trūkumu, pastebimos tendencijos, jog dalis jų vyksta dirbti į privačias klinikas JAV. Manome, jog būtų teisinga numatytus pinigus skirti ne gydytojų, o slaugytojų atlyginimams didinti“, - „The Telegraph“ teigė viena grupės idėjinių lyderių Isabelle Leblanc. Gydytoja pastebi, kad gydytojų specialistų ir bendrosios praktikos gydytojų vidutinis atlyginimas per metus siekia apie 260 tūkst. Kanados dolerių (apie 163 tūkst. eurų).
Išaugo dvigubai
Medikų pranešime pažymima, kad per pastaruosius metus bendras krūvis visam medicinos personalui Kanadoje išaugo kelis kartus, todėl daugeliui tenka dirbti itin sekinantį darbą. Tuo pat metu Kanados Vyriausybė, anot medikų, tikisi atsipirkti pakeldami atlyginimus tik aukštos kvalifikacijos personalui, o didžiąją dalį likusio medicinos personalo, ant kurio ir krenta didžioji dalis išaugusio krūvio, palikti be darbo užmokesčio augimo.
Prieš savaitę Kvebeko sveikatos ir gerovės komisaro užsakytu nepriklausomu tyrimu nustatyta, kad nuo 2005 metų iki 2015 metų gydytojų atlyginimai išaugo dvigubai, o laikas praleidžiamas su pacientu kelis kartus sutrumpėjo.
Ras kur padėti
Kanadoje veikianti sveikatos apsaugos sistema leidžia žmonėms suteikti dažniausiai nemokamas medicinos paslaugas, ji tikrai nėra tarp blogiausiai vertinamų pasaulyje. Galbūt todėl, kad kokybės kartelė iškelta aukštai.
Tiesa, slaugytojos jau ne pirmus metus kovoja už geresnes darbo sąlygas. Sausį socialiniuose tinkluose lyg virusas ėmė plisti paraudusiomis ir ašarų kupinomis akimis slaugytojos nuotrauka, po ja sekė prierašas: „Šiandien budėjau, man vienai teko septyniasdešimt pacientų“.
„Patiriu daug įtampos, turiu problemų su nugara, jaučiu skausmą, kuris bent jau neleidžia man užmigti darbo metu. Esu pervargusi, nenoriu eiti į darbą, nes kasdien žinau, kas manęs laukia – 70 pacientų ir nė viena diena nebus lengvesnė. Vienintelė mintis, kuri kirba mano galvoje po darbo, tiesiog griūti į lovą ir verkti“, - socialiniame tinkle „Facebook“ rašė jauna slaugytoja Émilie Ricard.
Kvebeko provincijoje iš viso dirba 20 tūkst. medikų. 10 tūkst. provincijos gydytojų algos didėtų 1,4 proc.
Kvebeko sveikatos ministras Gaetanas Barrette'as sakė, kad jei gydytojai nenori pinigų, jie gali būti panaudoti kitaip. „Jei jie jaučiasi gaunantys per didelę algą, tegu jų neima. Garantuoju, kad rasiu, kur juos panaudoti“, - teigė jis.
Gydytojai reikalauja, kad už šias lėšas būtų įdarbinta daugiau slaugytojų ir būtų pagerinta pacientų priežiūra. Turint omenyje slaugos personalo darbo sąlygas ir drastiškus apkarpymus sveikatos priežiūros srityje, algų didinimas šokiruoja, teigiama peticijoje.
Tarp kitko
Londone įsikūręs „Legatum“ institutas, kasmet įvertinantis, kiek toli pažengusios žmonių gerovę užtikrinančios institucijos, įvardina 16 pasaulio valstybių, kuriose sveikatos apsaugos sistema – pažengusi toliausiai.
Kasmet leidžiamame gerovės indekse institutas įvertina valstybes remdamasis 104 rodikliais, tačiau tie, kurie nurodo, kiek sveiki yra šalyje gyvenantys žmonės, vieni svarbiausių, skelbia „Business Insider“. Sveikatos rodiklius institutas matuoja įvertindamas žmonių psichinę ir fizinę sveikatą, taip pat sveikatai skirtą infrastruktūrą ir prevencinės priežiūros prieinamumą.
Kanadai šiame vertinime pernai atiteko 16 vieta. Kanada 1984 m. įteisino teisės aktus, numatančius, kad medicinos paslaugos šalies gyventojams teikiamos nemokamai. Tiesa, sistema nėra itin tobula, mat vis daugiau Kanados piliečių keliauja į JAV ir ten naudojasi privačios medicinos paslaugomis, nes ten laukimo laikas trumpesnis.
Kanadoje Vyriausybė finansuoja sveikatos draudimą, bet privatusis sektorius taip pat teikia daug priežiūros. Daugelis dirbančių kanadiečių turi papildomą asmeninį draudimą, kad tokiu būdu galėtų mokėti už receptinius vaistus, odontologo ir okulisto paslaugas. Vyriausybė apmoka apie 70 proc. visų sveikatos priežiūros išlaidų.
.jpg "Tris kartus pasaulio futbolo čempionato trofėjų į viršų kėlęs Pele, pasak jo sūnaus, gėdijasi savo fizinės būklės. Tuo metu sporto legenda paneigė sergąs depresija, blogėjančią sveikatą jis laiko normalia senėjimo dalimi.")
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
Komentuoti: