Kalba ekspertai: koronavirusai, kas jie tokie?

Ringailė Gvildė
2020-10-02
COVID-19 nėra nei pirmas, nei antras pasauliui žinomas koronavirusas. Gydytojas infektologas biomedicinos mokslų habil. dr., profesorius Alvydas Laiškonis sako, jog pirmąsyk koronavirusai buvo pradėti tirti prieš beveik šešiasdešimt metų. Tačiau iki COVID-19 ligos atsiradimo nė vienas koronavirusas tiek nesupurtė pasaulio, kad mokslininkai rimtai imtųsi užkirsti kelią jo plitimui.
Kalba ekspertai: koronavirusai, kas jie tokie?
„Vienas COVID-19 užsikrėtęs žmogus gali užkrėsti net apie penkis šešis naujus asmenis. Koronavirusas plinta aštuonis kartus greičiau nei gripo virusas“, - profesorius Alvydas Laiškonis.

- Mokslui koronavirusai žinomi seniai, tačiau iki šiol tokio masto pandemijos nesukėlė nė vienas...
- Pasaulyje koronavirusų skaičiuojama apie septyniasdešimt rūšių. Jie pradėti ieškoti ir tirti apie 1962-1966 metus. Pirmiausia juos tyrė tarp kupranugarių, šikšnosparnių, civečių, pangolinų (skujuočių), graužikų, paplitusių tik Kinijoje. Didžiausias susidomėjimas koronavirusu kilo 2002-aisiais, kai jis, geriau visuomenei žinomas kaip SARS, iš Honkongo atkeliavo į Europą. 2003-aisiais man teko dalyvauti Prancūzijoje, Lilio universiteto infekcinių ir keliautojų ligų klinikoje, mokytis, kaip reikia kovoti su koronavirusu SARS-CoV-1, kuris sukelia sunkų, ūmų respiracinį sindromą. Tuo metu mirštamumas siekė apie devynis procentus iš visų užsikrėtusiųjų. Jis pasikartojo 2012 m., kaip Artimųjų Rytų respiracinis sindromas, geriau žinomas trumpiniu MERS. Tačiau šių virusų paplitimą pavyko gana greitai likviduoti. Mokslininkai gailisi, kad nuo to laiko daugiau neatkreipė dėmesio ir koronavirusų netyrinėjo. O nuo pirmosios koronaviruso grėsmės pasauliui praėjo jau septyniolika metų. Per tiek laiko mokslininkai būtų tikrai suspėję pagaminti vakciną arba sukurti vaistus. Ir tokios pandemijos dabar neturėtume.
 

- Kodėl šis koronavirusas tapo tokia grėsme žmonijai?
- Per aštuoniolika metų koronavirusai mutavo apie 30 procentų, supanašėjo su žmonių koronavirusais. Pasklidus dabartiniam virusui paaiškėjo, kad žmonių, šikšnosparnių ir pangolinų (skujuočių) virusas sutampa 92 procentais. Vadinasi, Kinijoje, Azijos šalyse, kur žmonės itin glaudžiai gyvena, bendrauja su šiais gyvūnais ir juos naudoja maistui, atsiranda kryžminės virusų kombinacijos. Tad žmones užkrečiantys koronavirusai turi ir gyvūnų koronavirusų sudedamųjų dalių. Šis koronavirusas turi medžiagą, vadinamą glikoproteidą, kuris tvirtinasi prie kvėpavimo takų ląstelių receptorių, yra lengvai užkrečiamas, greitai plinta, dėl to kelia itin didelį pavojų.
 
- Kiek laiko pasaulį išgąsdinęs koronavirusas (COVID-19) išsilaiko gyvas uždaroje patalpoje?
- Kambaryje, kitoje uždaroje patalpoje jis išlieka net apie dvi keturias dienas. Manau, būtent dėl to dabar ir prasidėjo naujų atvejų pakilimas. Juk visi grįžo po atostogų dirbti į biurus, mokymosi įstaigas, kur daug žmonių, kontaktų vienoje vietoje. Visos koronavirusinės ligos dažniausiai prasideda mokyklose, nes ten glaudžiausias žmonių kontaktas.
Tad norint pasisaugoti, sumažinti užsikrėtimo tikimybę reikia patalpas itin gerai vėdinti bent kelis kartus per dieną. Ant nelygių paviršių nusėdęs virusas net ir vėdinant pasišalina sunkiau, tad būtinas drėgnas valymas su dezinfekcinėmis priemonėmis.
Beje, ore ir aplinkoje virusas nesidaugina, tik gyvoje ląstelėje, žmogaus organizme.

 
- Kiek plačiai paskleisti virusą tarp žmonių gali vienas sergantysis?
- Vienas COVID-19 užsikrėtęs žmogus gali užkrėsti net apie penkis šešis naujus asmenis. Koronavirusas plinta aštuonis kartus greičiau nei gripo virusas. Ir net apie penki procentai žmonių koronavirusu užsikrečia nuo besimptome forma sergančiųjų. Besimptomė forma yra šio koronaviruso ypatybė, kiti koronavirusai – SARS, MERS – buvo simptominiai.
 
- Senjorai, suaugusieji ir vaikai serga nevienodu dažniu ir skirtingo sunkumo formomis, tiesa?
- Vaikai šiuo virusu serga rečiau ir jiems rečiau pasitaiko klinikinių simptomų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tarp nepilnamečių sergamumas registruojamas tik iki 3 procentų. Tačiau tai sudaro apie 29 procentus visų gyventojų.
Pastaruoju metu stebima, jog keičiasi sergamumo kreivė. Pirmosios bangos metu daugiausia buvo stebimas sergamumas tarp rizikos grupėje esančių vyresnio amžiaus asmenų, o dabar daugiau atvejų pasitaiko tarp dvidešimties-penkiasdešimties metų amžiaus asmenų.Tačiau mirštamumo rodikliai yra mažesni, nes jaunesni suaugusieji turi mažiau gretutinių, lėtinių ligų, kurias koronavirusas galėtų aktyvinti.
Koronaviruso pradiniai simptomai yra: kosulys, dusulys, karščiavimas, vėliau visa tai komplikuojasi į plaučių uždegimą. Skaičiuojama, jog bent keturiasdešimt procentų atvejų koronavirusas komplikuojasi įvairiomis kitomis ligomis, deja, dažniausiai būtent tomis lėtinėmis, kuriomis žmogus jau serga. COVID-19 liga kerta per silpniausią žmogaus sveikatos vietą.
 
Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.  
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Jurgita Syminienė: būti autoritetu sau po dešimties metų

      Jurgita Syminienė: būti autoritetu sau po dešimties metų

      Respublikinės Klaipėdos ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus vedėja, vidaus ligų gydytoja Jurgita Syminienė (33 m....
      Pogimdyminė depresija – (ne)išpaikintų mamyčių liga

      Pogimdyminė depresija – (ne)išpaikintų mamyčių liga

      „Atrodė iki pilnos laimės gyvenime trūksta tik vaikelio“, - pokalbį pradeda pogimdyminę depresiją išgyvenusi Di...

      Budinti vaistinė


      Vaistininkai ragina SAM greičiau apsispręsti dėl skiepijimo vaistinėse

      Vaistininkai ragina SAM greičiau apsispręsti dėl skiepijimo vaistinėse

      Lietuvoje prasidėjus gripo sezonui į pacientų skiepijimą vis dar negali įsitraukti šalies vaistinės. Lietuvos vaistinių aso...
      „Camelia“ dar labiau sumažino medicininių kaukių kainą

      „Camelia“ dar labiau sumažino medicininių kaukių kainą

      Vienas didžiausių vaistinių tinklų „Camelia“ ketvirtadienį skelbia, kad visą spalį klientams suteiks galimybę apsaugin...

      Sveika šeima


      „Studentų maistas“ – ne vaistas

      Ne veltui džiovintų vaisių ir riešutų mišinys pramintas „studentų maistu“. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako juose dažnai rasite didelę dozę pridėtinio cukraus (tai, ko reikia kremtant mokslus pernakt). Taigi maišelis riešutų popiet tikrai nėra nekaltas ir sveikuoliškas užkandis, k...

      Sveikatos horoskopas


      Spalio 12 - 18 d.

      Avi­nas
      Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Nobelio medicinos premija paskirta virusologams H. Alteriui, Ch. Rice'ui ir M. Houghtonui

      Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui (Harviui Dž. Alteriui) ir Charlesui M. Rice'ui (Čarlzui M. Raisui), taip pat britui Michaelui Houghtonui (Maiklui Hotonui).

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kiek vorų jau suvalgėte?
      Henrikas Vaitiekūnas Kiek vorų jau suvalgėte?
      Šiuo metu šeimos gydytojai tapę beteisiais raštininkais
      Viktorija Andrejevaitė Šiuo metu šeimos gydytojai tapę beteisiais raštininkais
      Kas nepažįsta laikrodžių?
      Henrikas Vaitiekūnas Kas nepažįsta laikrodžių?

      Naujas numeris






















      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica