- Ar tiek naujų koronaviruso atvejų, kiek matome šiomis dienomis, galime vadinti antrąja sergamumo Covid-19 banga Lietuvoje?
- Norint kalbėti apie sergamumo virusinėmis infekcijomis bangas, derėtų prisiminti apibrėžimą. Antroji sergamumo banga yra tuomet, kai po pirmosios būna bent dviejų savaičių šviesusis periodas, kurio metu nefiksuojamas nė vienas naujas atvejis, nė vienas susirgimas. Tai, ką matome dabar, aš vadinčiau pirmosios bangos antruoju piku, nes vasarą buvo ramiau, tačiau nebuvo nė vienos savaitės, kad būtų registruojamas nulinis sirgimas.
 
- Pasaulio žiniasklaida praneša, jog dėl didėjančio užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiaus, šalys ketina griežtinti ribojimus. Ar tai reiškia, jog šis pikas bus stipresnis?
- Visiškai nesvarbu, antras ar trečias tai pikas. Jis buvo lauktas ir kovos priemonių arsenalas lieka tas pats kaip ir pirmojo piko metu. Dabar ruduo, mokiniai ir studentai grįžo į ugdymo ir mokymo įstaigas, žmonės po atostogų grįžo, visi darbuose, prasidėjo ir peršalimo ligų sezonas (kurias sukelia apie du šimtai virusų), žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose. Taigi nestebina, kad ir COVID-19 perdavimo keliai suintensyvėjo bei padidėjo sergamumas. Taip nutikdavo kiekvieną rudenį su virusinėmis peršalimo ligomis, net ir iki koronaviruso pandemijos.
Sakyčiau, mūsų sveikatos apsaugos sistema puikiai susitvarkė pirmosios koronaviruso bangos piko metu ir palyginti nedaug žmonių mirė. Tiesa, kelia nerimą, kad pastaruoju metu mirtingumas padidėjo. Pavasarį apie dvidešimt procentų sudarė vyresni nei septyniasdešimt metų sergantieji. Dabar serga nuo keturių iki septynių procentų senjorų. Jeigu šis skaičius didės, kils ir mirštamumo rodikliai. O kad serga mobilūs, dirbantys žmonės iki penkiasdešimties, problema tik ta, kad jie gali užkrėsti senyvus žmones, kurie priklauso rizikos grupėms ir turi gretutinių ligų. Jau dabartinis pikas yra didesnis, nei buvęs, tačiau serga jaunesni asmenys, kuriems liga pasireiškia lengvesne forma.
 
- Jūsų nuomone, Lietuvos sveikatos sistemą nuo kolapso išgelbėtų vėl įvestas griežtas karantinas? 
- Nemanau, kad mūsuose bus tūkstančiai ligonių ir tokiu mastu, kokį patyrė balandžio mėnesį Italija. Vis dėlto mums jau derėtų imtis rimtesnių ribojimų ir tikrai uždaryti naktiniu barus, pasilinksminimo įstaigas, kurie nėra tokia jau gyvenimo būtinybė ir juose dažnai nesilaikoma individualios apsaugos reikalavimų. Galima būtų uždaryti kuriam laikui ir sporto klubus, šokių studijas, chorus, nes ten virusui plisti itin palankios sąlygos.
Žmonės turėtų būti labiau disciplinuoti ir laikytis epidemiologų rekomendacijų, kurios tikrai nėra sudėtingos. Gaila, kad nemažai žmonių vis dar netiki nei viruso pavojingumu, nei apskritai jo egzistavimu. Kai stokojama disciplinos, solidarumo jausmo, kai dar neturime pakankamai pilietiškos visuomenės, situacija tampa išties pavojinga. Bus karantinas ar ne, priklausys nuo mūsų pačių. Bet po kiekvieno piko, ateina ramesnis laikas. Manau, kad realu lapkritį pasiekti naujų atvejų piką, o gruodį galbūt jau stebėsime jų mažėjimą.
 
- Vadinasi, mums Švedijos scenarijus tikriausiai nepasiteisintų?
- Tikrai nepasiteisintų. Mums dar sunku lygintis su skandinaviško mentaliteto šalimis, kur žmonės yra atsakingi vieni kitų atžvilgiu, pilietiški.  Jų mentalitetui tinka tik rekomendacijos, jeigu būtų nurodymai ar reikalavimai, piliečiai įsižeistų, kad jais nepasitikima. Nemaža dalis mūsų visuomenės, deja, nesilaiko rekomendacijų, yra pratę paisyti tik draudimų ir baudų. Tikriausiai turės užaugti nauja, laisvų žmonių karta, kuri nematė totalitarinio režimo, kad rekomendacijų paistytų sąžiningai, disciplinuotai ir jų nekvestionuotų. O kol kas mūsų mentalitetas ir gali mums pakišti koją, sukeliant vis didesnį sergamumą.

---

 
Tarp kitko
Kol nėra vakcinos nuo COVID-19, labai svarbu stiprinti įgimtą imuninę sistemą. Kodėl? Juk įgimta imuninė sistema nusprendžia, ar užsikrėtęs virusu žmogus pateks į 80 proc. ligonių grupę, kurie serga lengva ligos forma, be nepalankių ligos pasekmių, ar pateks į tų 20 proc. ligonių grupę, kurie serga sunkia ligos forma, kai būtina hospitalizacija, dažnai reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose, kai būtina oksigenoterapija, dirbtinė plaučių ventiliacija ir kai gali grėsti letalinė išeitis.
Vartodami pramoniniu būdu apdorotą ir itin apdorotą maistą, taip pat “greitą” maistą, mes gauname pakankame kalorijų, kad sukelti sotumo jausmą bet, deja, tokiame maiste yra labai nedaug mūsų ląstelių, įskaitant ir imuninės sistemos ląsteles, pilnaverčiam funkcionavimui būtinų tokių biologiškai aktyvių medžiagų kaip polifenoliai, vitaminai, mineralai, mielių beta-gliukanai, omega-3 ir prebiotinės skaidulos. Todėl vertėtų visą pandemijos laikotarpį vartoti atitinkamus biologiškai aktyvių medžiagų preparatus, kurie galėtų kompensuoti gyvybiškai svarbių fitonutrientų deficitą šiuolaikiniame mūsų maiste.

Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.