Ką šiandien mokslas žino apie COVID-19?

Ringailė Gvildė
2020-09-24
Kiekviena gyvenimo diena su COVID-19 mokslininkams suteikia vis daugiau žinių apie virusą, jo plitimą, geriausią apsaugą, norint juo neužsikrėsti ir labiausiai pasiteisinančius gydymo metodus. Su VU Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. Aurelija Žvirbliene L.S. kalbasi apie mokslo atradimus ir prevencines priemones kovoje su COVID-19.
Ką šiandien mokslas žino apie COVID-19?
„Tiek tinkamai dėvimos kaukės, tiek atstumas, paviršių dezinfekcija, tinkama higiena yra itin tinkamos priemonės apsaugai nuo šio viruso“, - sako prof. Aurelija Žvirblienė.

- Ką per beveik devynis mėnesius mokslininkams pavyko išsiaiškinti apie COVID-19? 
- Jau per pirmąsias dvi savaites, sužinojus apie šį virusą, pavyko iššifruoti visą COVID-19 genomą. Tai nėra vien mokslinis interesas, nes jo pagrindu buvo galima sukurti diagnostinį viruso nustatymo metodą. Taip pat jau yra išaiškintas viruso patekimo į mūsų ląsteles mechanizmas.
Per pastaruosius mėnesius yra tikslinami duomenys apie mirštamumą nuo šios infekcijos ir kuo daugiau žmonių testuojama, tuo skaičiai tampa tikslesni. Taip pat galima įvertinti ir besimptomių asmenų skaičių. Seniau buvo manoma, kad dauguma atvejų - besimptomiai ir tik vienas iš dešimties žmonių jaučia COVID-19 simptomus. O dabar jau matome, kad besimptomių atvejų yra gerokai mažiau - gal tik pusė užsikrėtusiųjų nejaučia visiškai jokių simptomų. Daug informacijos atsiranda ir apie infekcijos simptomus, kam itin pasitarnauja didelės duomenų bazės, kurias pildo žmonės, o medikai dalijasi audinių pjūvių nuotraukomis ir kitais pastebėjimais apie viruso sukeltus pakitimus organizme. Itin svarbus simptomas – skonio ir uoslės praradimas, jį pajunta beveik visi užsikrėtusieji.

Atsiranda vis daugiau duomenų apie imunitetą. Panašu, kad antikūnų atsakas po kelių mėnesių pradeda kristi, bet tai nereiškia, kad žmogus visiškai praranda atsparumą, nes ląstelinis imunitetas ir susidariusios imuninės atminties ląstelės gali laikytis ilgiau. Antikūnai yra tik vienas imuninio atsako rodiklių. Kitus jų yra sunkiau išmatuoti.
 
- Pradžioje svarstyta, kad šis virusas – sezoninis. Bet vasarą didėjęs susirgimų skaičius rodo, jog šiltuoju metų laiku jis nėra mažiau pavojingas...
- Sezoniškumas yra tiek susijęs su šio viruso plitimu, kiek žmonės turi kontaktų. Lietuviškas vasaros sezonas yra tas laikas, kai mažiau būnama patalpose, nedirba mokyklos, daugeliui atostogos. Mūsų geografinėje platumoje sezoniškumas turi įtakos viruso plitimui, nes tai yra RNR virusas, o RNR molekulė nėra stabili, ji greitai degraduojanti. Tad viruso lašeliai veikiant ultravioletinei šviesai greitai žūsta, ypač vasarą, lauke. Bet štai, grįžome į darbus, mokyklas ir vien dėl išsiplėtusio kontaktų rato virusui plisti atsiranda geresnės sąlygos.
 
Kasdien skaičiuojame dešimtis naujų atvejų, tiek, kiek turėjome ir būdami karantine. Švedijos atvejis tarsi suponuoja, jog drąsi strategija pasiteisina labiau?
- Karantino mums reikėjo, kad laimėtume kuo daugiau laiko. Švedijos pavyzdžiu visada spėsime pasinaudoti. Jau dabar gyvename panašiomis sąlygomis - tik tiek, kad pas mus vis dar rekomenduojamas kaukių dėvėjimas ir atstumo laikymasis. Bet karantine mes išlošėme laiko, per kurį buvo patvirtintas bent dviejų vaistų veiksmingumas gydant COVID-19. Tai yra remdesiviras, kuris tinka ankstyvojoje infekcijos stadijoje ir priešuždegiminis vaistas deksametozonas, skirtas komplikacijoms gydyti. Dabar turime daugiau pranašumų, jeigu sugalvotume sekti Švedijos pavyzdžiu. O pavasario pradžioje turėjome tik vieną sėkmingą pavyzdį, kaip stabdomas virusas. Tai buvo Kinija ir jos griežtas karantinas.

 
Asmens apsaugos priemonės, kaukės, atstumo laikymasis mus tikrai apsaugo nuo COVID-19, tai veikia?
- Tikrai veikia. Juk jeigu sergantysis apčiaudės sveiką žmogų, tikimybė užsikrėsti bus labai didelė, nes tam užtenka įkvėpti kelis tūkstančius viruso dalelių, o čiaudint ar kosint jų pasklinda milijonai. Net liečiant paviršius ir po to perbraukiant sau per veidą yra garantuotas būdas užsikrėsti. Tad tiek tinkamai dėvimos kaukės, tiek atstumas, paviršių dezinfekcija, tinkama higiena yra itin tinkamos priemonės apsaugai nuo šio viruso.   
 
- Kaip koronavirusą tiriate su VU Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus kolegomis? 
- Jau baiginėjame tyrimą nustatant Lietuvoje plintančio koronaviruso izoliatų genomo sekas. Taps aišku, iš kur jis yra atkeliavęs, tarkime, iš Kinijos ar iš Italijos. Sekti viruso genomo pokyčius reikia nuolat. Jo sekas pateiksime į tarptautines duomenų bazes, nes daugelis šalių jau pateikė, o duomenų iš Lietuvos iki šiol nebuvo.
Nemenčinėje atlikome besimptomius ir lengvus simptomus turėjusių žmonių tyrimą vertindami, ar jie turi antikūnų. Paaiškėjo, kad ir dauguma nesimptomiškai prasirgusių žmonių turi antikūnų prieš COVID-19 praėjus bent porai mėnesių po užsikrėtimo. 
Mano kolegos VU mokslininkai turi didžiulį įdirbį kuriant virusų antigenus genų inžinerijos būdu. Jų sukurti virusų antigenai naudojami ne tik virusų tyrimams, bet ir užsienyje gaminamuose diagnostiniuose testuose. Lietuvoje jau sukurti ir koronaviruso antigenai, kurie gali būti naudojami net ir kaip potencialios vakcinos arba kaip diagnostiniai reagentai serologiniams testams. Tuomet nebereikėtų pirkti serologinių testų iš užsienio, nes juos turėtume pasigaminę Lietuvoje.

Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.  
 
  

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Nugalėjo cholesterolio baubą

    Nugalėjo cholesterolio baubą

    Šios istorijos nebūtų, jei penkiasdešimtmetis uteniškis Andrius nebūtų šiek tiek linkęs į hipochondrij...
    Danutė Baliūnienė: pacientus pažįstame iš balso

    Danutė Baliūnienė: pacientus pažįstame iš balso

    Gegužės pradžioje grįžo tradiciniai Nusipelniusio Lietuvos gydytojo apdovanojimai. Tarp garbės ženklu apdovanotųjų – V&scaro...

    Budinti vaistinė


    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti kompensuojamųjų vaistų kainodarą, kuria skatintų pacientus rinktis tik vaistus s...
    Kaukės nebėra privalomos, bet vaistininkai pataria neskubėti jų nusiimti

    Kaukės nebėra privalomos, bet vaistininkai pataria neskubėti jų nusiimti

    Nuo šiandien įsigaliojus tik rekomendacijai, o ne būtinybei viešose vietose dėvėti medicinines kaukes, vaistininkai ...

    Sveika šeima


    Socialinių tinklų magija

    Keli mygtukų paspaudimai ir žiūrėk, ekrane galima pamatyti širdžiai mielą veidą. Šiuolaikiniame pasaulyje, kai laiškai nuo vienos šalies iki kitos nekeliauja kelis mėnesius, galima santykius palaikyti per atstumą. Ir nors socialiniai tinklai įneša į kasdienį gyvenimą nemažai naudos, kartu gali ir pa...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Moterų teisės vyrų politiniame žaidime

    Šiandien Jungtinės Amerikos Valstijos siūbuoja ant lyno, nuo kurio nukritus nukentės pusė šalies populiacijos. Penki šalies teisėjai, iš kurių net keturi vyrai, pareiškė, kad 1973 m. abortus legalizavęs „Roe v. Wade“ Aukščiausiojo teismo sprendimas tikėtina, kad bus panaikintas.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kenedis džiunglėse, Šekspyras Stokholme
    Henrikas Vaitiekūnas Kenedis džiunglėse, Šekspyras Stokholme
    Henrikas Vaitiekūnas Cigarečių istorijos
    Biocheminė meilė
    Henrikas Vaitiekūnas Biocheminė meilė

    Naujas numeris