Jonas Šurkus: „Didžiausias žmogaus nuodas – pavydas“

Liana Binkauskienė
2018-03-16
Kauno klinikų klinikinės toksikologijos gydytoją Joną Šurkų stebina ne medžiagos, sukeliančios apsinuodijimą, bet žmonių neatsakingumas ir neatsargumas. Patyręs gydytojas didžiausiu žmonių nuodu įvardija pavydą ir negatyvios informacijos gausą. Prieš šiuos nuodus bet kuris gydytojas – bejėgis.
Jonas Šurkus: „Didžiausias žmogaus nuodas – pavydas“

- Kas šiandien yra didžiausias žmonių nuodas?
- Pavydas. Ir negatyvi informacija, kasdieninis didelis srautas pačių įvairiausių blogų naujienų.

- Šią savaitę pranešta apie moterį, kuri mirė, kaip įtariama apsinuodijusi grybais. Sakykite, kuo apsinuodyti yra pavojingiausia? 
- Medžiagos, sukeliančios apsinuodijimus, ir keitėsi, ir nesikeitė. Senokai neteko girdėti apie tetraetilo šviną, atsirado daug naujų vaistų ir narkotikų, keliaujantieji susiduria su kitoms šalims būdingais pavojais, tačiau yra ir daug metų tradicinių apsinuodijimų, pavyzdžiui, nuodingaisiais grybais, alkoholio surogatais, ir, aišku, vaistais.
Nuostabą dėl apsinuodijimo kelia žmonių neatsargumas ir neatsakingumas, nepakankama mažų vaikų priežiūra.

 
- Kasdien susiduriate su tiesioginėmis apsinuodijimo alkoholiu pasekmėmis. Jūsų nuomone, priemonės jo ribojimui yra tinkamos, o gal reikia dar griežtesnių?
- Įstatymus reikia vykdyti neatsižvelgiant į savo požiūrį. Piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, narkotikų vartojimas – neabejotinai didelės mūsų visuomenės problemos, bet dažnai susidaro įspūdis, kad kritikos sulaukia tik žmonės, bandantys pakeisti situaciją. Lengva kritikuoti, sunkiau ką nors padaryti ar bent pasiūlyti pačiam.
Galbūt ne visi priimti sprendimai yra optimalūs, bet jeigu reikėtų pasirinkti vieną iš dviejų alternatyvų, net ir nebūdamas abstinentas, rinkčiausi visiškai alkoholinių gėrimų nevartojantį Edgarą Lubį, bet ne Lietuvai žinomus ir jaunimui galinčius padaryti įtaką žmones, demonstratyviai deklaravusius, kad viešai pasirodys koncertuose su alaus bokalais rankose, ar „profesionaliai“ aiškinančius apie silpnų narkotikų naudą.
 
- Įdomu būtų sužinoti jūsų nuomonę apie kanapes. Jų produktų pasiūla vis didėja, vis labiau propaguojama nauda, tačiau kanapės yra tarp narkotikų.
- Kai kurios narkotinės medžiagos jau yra vartojamos kaip vaistai, bet jos yra tinkamai pagamintos ir registruotos, turi aiškias vartojimo indikacijas ir kontraindikacijas. Tai ir opioidiniai analgetikai (pavyzdžiui, fentanilis, morfinas, tramadolis), ir psichostimuliatoriai (metilfenidatas). Tačiau ir šios medžiagos sukelia priklausomybę bei įvairių nepageidaujamų reiškinių.
Kai kalbama apie kanapių naudą, paprastai nutylima, kad šiuo metu jų vardu paplitę antros ir trečios kartos sintetiniai kanabinoidai nedaug ką bendro teturi su anksčiau rūkyta „žole“.
 
- Esate  Lietuvos aferezių ir klinikinės toksikologijos asociacijos vadovas. Asociacijos susikūrimą nulėmė poreikis tobulinti profesinę kvalifikaciją specialistams, dirbantiems gydomųjų aferezių ir klinikinės toksikologijos srityse. Kokia šiandien situacija šioje srityje, ar užtenka specialistų, ar ši sritis patraukli jauniems medikams? 
- Poreikis tobulinti profesinę kvalifikaciją yra visada, kartais trūksta galimybių, ypač medikams, turintiems siauresnę specializaciją. Tiek gydomosios aferezės, tiek ir klinikinė toksikologija yra tarpdisciplininės sritys, yra daug medikų, susiduriančių su jomis, ir mažai jose tiesiogiai dirbančių specialistų. Atitinkamai skiriasi ir organizuojami renginiai – šiose srityse dirbantiems specialistams reikia daugiau specifinės informacijos ir įgūdžių, kitiems – bendro pobūdžio žinių bei informacijos kur ir kaip galima gauti reikiamą pagalbą.
Mūsų asociacijos veikloje dalyvauja ne tik medikai, bet ir veterinarijos gydytojai, džiaugiamės prisidėję prie veterinarinės hemodializės plėtros.
Sunku spręsti apie specialybės patrauklumą jauniems medikams, kai yra nedaug darbo vietų, tačiau vertinant atlyginimą ir ribotas mokslinio darbo galimybes, situacija šioje srityje nėra pati geriausia.

 
- Kaip Lietuvos aferezės ir klinikinė toksikologija atrodo tarptautinėje erdvėje?  
- Reikia atskirai vertinti gydomąsias aferezes ir klinikinę toksikologiją. Nepaisant nepakankamo finansavimo, universitetinėse ligoninėse (Kauno ir Santaros klinikose) gydomųjų aferezių lygis atitinka Vakarų Europos universitetinių ligoninių lygį, skirtumai susiję tik su atliekamų procedūrų diapazonu ir kiekiu.
Klinikinėje toksikologijoje situacija yra kiek kitokia – turime klinikinės toksikologijos gydytojo specialybę, kvalifikuotų ir patyrusių gydytojų, tačiau galimybės atlikti toksinių medžiagų ir jų koncentracijų nustatymą biologinėse terpėse yra minimalios. Tai dažnai sunkina apsinuodijimų diagnostiką ir gydymą, riboja darbo rezultatų vertinimą.
Keista, bet net mūsų kolegos Minske turi daugiau galimybių.
 

- Esate kelių vadovėlių ir kelių mokomųjų knygų bendraautorius, yra ne vienas jūsų pasisakymas ir spaudoje. Jums svarbu šviesti visuomenę, dalytis įžvalgomis?
- Siekiame sudaryti galimybę studentams ir rezidentams naudotis mokomąja literatūra lietuvių kalba, gydytojams pateikti mūsų sąlygoms pritaikytas diagnostikos ar gydymo gaires.
Informacijos sklaida visuomenėje kartais padeda išvengti apsinuodijimų arba padeda laiku kreiptis pagalbos jau apsinuodijus. Prevencija yra svarbi bet kuriai medicinos sričiai, jos svarba klinikinėje toksikologijoje yra dar didesnė.
Lietuva yra viena tų šalių, kurios trečiąją kovo savaitę organizuoja apsinuodijimo prevencijos renginius. Tačiau mes neapsiribojame tik šia savaite, stengiamės žmonėms suteikti informacijos visais aktualiais klausimais, pavyzdžiui, apie alkoholinius gėrimus ir narkotikus, netinkamą vaistų vartojimą, nuodinguosius grybus ir kt. Beje, mūsų asociacijos internetinėje svetainėje (https://www.apsinuodijimai.lt/visuomenei/interviu/ - aut. past.) galima rasti aktualiausius pastarųjų metų specialistų interviu, informacija yra nuolat atnaujinama.


Trumpa dosjė
LSMU ligoninės Kauno klinikos klinikinės toksikologijos gydytojas
LSMU Medicinos fakulteto Nefrologijos klinikos lektorius
SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centro  Apsinuodijimų informacijos biuro vyriausiasis specialistas
Lietuvos aferezių ir klinikinės toksikologijos asociacijos pirmininkas
Keleto vadovėlių ir kitų knygų sudarytojas ir bendraautoris

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    „Jis taip vaitodavo iš skausmo, kad galvą užsidengdavo pagalve“, – apie sunkiai sergančiųjų kasdienybę pasakoja skausmo specialist...
    A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

    A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

    „Esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes“, – nebesikuklina profesinės stiprybės pripažinti Klaipėdo...

    Budinti vaistinė


    „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

    „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

    Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai priėmė sprendimą panaikinti 2022 m. gruodžio 9 d. Konkurencijos tarybos nutarimą ir j...
    Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

    Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

    Įvairiuose formatuose ne kartą kalbėta, kad gyvybiškai svarbių vaistų kompensavimas Lietuvos pacientams stringa ir dėl itin...

    razinka


    Sveika šeima


    Pogimdyvinės depresijos skyrius? Kodėl gi ne!

    Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) pateikė siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai steigti skyrius, neatskiriančius psichologines problemas patiriančios mamos ir naujagimio. „Sunkiausiose situacijose reikia pritaikytų sąlygų, paruoštų specialistų ir papildomo laiko. Vien skyriaus įsteigimas problemos nei&scaro...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vienas kraujo lašas atskleis, kiek liko gyventi

    Naujas tyrimas rodo, kad paprastas kraujo ar seilių testas gali padėti nustatyti tikėtiną gyvenimo trukmę. „Medical News Today“ skelbia, kad šis tyrimas atveria naujas galimybes ankstyvai diagnostikai ir tikslinėms intervencijoms, padedančioms išlaikyti gerą žmogaus sveikatą amžėjant.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pažinti sapioseksualą
    Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą
    Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Marius Čiurlionis Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją
    Vytautas Mitalas Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją

    Naujas numeris