Negalia leidžia daug
 
„Visi gali svajoti, pavyzdžiui, nukeliauti, kur patys nori. Svarbu galėti pačiam nuspręsti“, – sako Nedas, pagalbos priimant sprendimus žmonėms su intelekto negalia ambasadorius.
 
Vaikinas kartu su dar dviem draugais tapo šią savaitę prasidedančios socialinės kampanijos „Kaip gera galėti galėti“, siekiančios keisti požiūrį į žmones su intelekto negalia ir parodančios svarbą leisti priimti sprendimus savarankiškai, herojais. Nedas prisipažįsta, jog jam svarbu, kad pats gali tikėti savimi, kitu žmogumi. Pats gali pažiūrėti filmą apie Lietuvą ar įsijungti ir paklausyti dainos. Pats gali rūpintis savimi, savo sveikata. 
 
„Svarbu, kada galiu atsikelti, kada eiti miegoti, kada tingėti. Norėčiau dažniau galėti nusipirkti bilietą į koncertą arba į „Žalgirio“ varžybas“, – gera nuotaika dalinasi vaikinas, socialinės kampanijos vaizdo klipo filmavime susidraugavęs su visa komanda.
 
Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena apie 10 tūkst. žmonių su intelekto negalia. Jeigu apribojamas jų teisinis veiksnumas, žmogus negali priimti sprendimų dėl finansų, sveikatos, įsidarbinimo, negali balsuoti rinkimuose. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre 2022-aisiais buvo beveik 9 tūkst. asmenų, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje, dauguma jų yra asmenys su intelekto negalia. 
 
Žmogaus teisių specialistai įsitikinę, turėdami tinkamą pagalbą ir prieinamą informaciją žmonės su intelekto negalia gali įvertinti pasekmes, priimti sprendimus ir gyventi savarankiškiau. Ypač svarbus šeimos, socialinių darbuotojų, visuomenės palaikymas. Lietuvoje jau prieinama ir nauja nemokama paslauga, palaikanti žmonių su intelekto negalia savarankiškumą bei veiksnumą – pagalba priimti sprendimus.
 
Gajūs stereotipai
 

„Žmonės su intelekto negalia iki šiol laikomi negebančiais „protingai“ pasirinkti, todėl artimieji, globėjai, socialiniai darbuotojai dažnai viską nusprendžia už juos. Inicijuodami kampaniją „Kaip gera galėti galėti“ siekiame ne tik atkreipti dėmesį į šios mūsų visuomenės dalies diskriminaciją, jų valios nepaisymą, bet ir pristatyti pagalbos priimti sprendimus paslaugą, kuri padės žmonėms su intelekto negalia geriau pažinti įvairias situacijas ir priimti informuotus sprendimus“,– sako Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovė Eglė Čaplikienė.

 
Socialinės kampanijos „Kaip gera galėti galėti“ kūrėjai neabejoja, kad kiekvieno žmogaus svarbiausia teisė – galėti pasirinkti.
 
Pagalba priimant sprendimus yra asmeninė ilgalaikė paslauga, kurios metu skiriamas dėmesys atpažinti žmogaus, turinčio negalią, poreikius ir norus bei skatinti jį (ją) išreikšti savo valią. Drauge su pagalbos priimti sprendimus specialistu mokomasi įveikti sunkumus, susijusius su kasdieniame gyvenime reikalingos ir svarbios informacijos suvokimu.
 
Susipažinus su žmogaus galimybėmis, informacija yra individualiai pritaikoma ir pateikiama suprantamiausiais būdais: lengvai suprantama kalba, paveikslėliais ir kitais būdais. Mokomasi ne tik priimti sprendimą, bet ir suprasti galimas pasekmes bei atsakomybę.
 
„Net ir kasdienybėje galvojant, kaip apsirengti, kaip susišukuoti ar kokią muziką klausytis, žmonės turi teisę rinktis. Pabendravus su visais klipo herojais – Nedu, Sibile ir Mantu, iš karto pastebėjau, kad jie žino, ko nori. Svarbu, kad jie turėtų galimybę pasirinkti“, – sako klipo režisierė Marija Kavtaradzė. 
 
Filmų „Tu man nieko neprimeni“ ir „Išgyventi vasarą“ autorė prisipažįsta, kad neturėjo daug patirties bendraudama su žmonėmis, turinčiais intelekto negalią.  
 

„Norėtųsi, kad iššūkių, su kuriais jie susiduria, būtų kuo mažiau. Mane nuoširdžiai nustebino, kokie klipo herojai buvo darbštūs, motyvuoti, energingi. Bendraujant tapo akivaizdu, kad jų galimybės yra kur kas platesnės, nei manoma. Be to, tiek Nedą, tiek Sibilę itin palaikė filmavime dalyvavę tėvai, tai taip pat pridėjo daugiau pasitikėjimo“, – pastebi klipo režisierė Marija Kavtaradzė.

 
Privalu išklausyti
 
„Prisipažinsiu, kad buvo ir nerimo, ir išankstinių nuostatų, tačiau prisimenu, kaip gerai jaučiausi po susitikimo – mes ir pasikalbėjome, ir meilės reikalus aptarėme. O kas gi formuoja tas nuostatas, kad žmogus negali priimti sprendimų, jeigu ne visuomenė?“ – sako socialinės kampanijos pristatymą moderavusi kūrybininkė Dovilė Filmanavičiūtė.
 
Jos nuomone, reikia stengtis pagelbėti žmonėms, kai kasdieniame gyvenime jie susiduria su problemomis, o ne nubraukti juos tarsi nesugebančius priimti sprendimų: „Gal laikas kartu ieškoti pagalbos būdų žmonėms su intelekto negalia. Žmogaus teisių klausimais reikia kalbėti garsiai, juk apsisprendimo laisvė – pati svarbiausia.“
 
Pagalbos priimant sprendimus ambasadorės ir vaizdo klipo herojės Sibilės mama Elada pastebi, kad žmonės su negalia žadina gerumą.  
 
„Blogis, egoizmas skleidžiasi natūraliai, o gėriui reikia pastangų. Jis atsiranda, kai matai, kam reikia padėti. Aišku, turi padėti subtiliai, kad nepažeistum orumo, nes kartais jie nori pagalbos, kartais – ne. Dažniausiai Sibilė sako: „aš pati, aš pati.“ Ir kartais tai nervina, galvoji: „na, kokia čia pati, aš greičiau padaryt galiu“, bet reikia kantrybės“, – atvirauja moteris.
 
Laimei, požiūris keičiasi. Su tinkama pagalba ir prieinama informacija žmonės su intelekto negalia gali įvertinti pasekmes, priimti sprendimus ir gyventi savarankiškiau. Žinoma, jiems reikia palaikymo, kurį teikia šeima, mokytojai, socialiniai darbuotojai. Tokį palaikymą – pagalbą priimant sprendimus (PPS) – jau keletą metų teikia ir Lietuvos valstybė.
 
Socialinė kampanija „Kaip gera galėti galėti“ yra bendras žmonių su intelekto negalia, kūrybinės agentūros „autoriai“ bei menininkų kūrinys, kurį inicijavo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įgyvendindama Institucinės globos pertvarką. 

---

 
Skaičiai
Nacionalinio sveikatos statistikos centro duomenimis, 2019-2021 m. bet kokio diagnozuoto vaikų raidos sutrikimo paplitimas 3-17 metų amžiaus kategorijoje išaugo nuo 7,4 proc. iki 8,56 proc. Diagnozuoto kito vystymosi vėlavimo paplitimas padidėjo nuo 5,08 proc. 2019 metais iki 6,06 proc. 2021 metais.
 
Bet kokio vystymosi sutrikimo paplitimas buvo didesnis tarp berniukų (10,76 proc.) nei mergaičių (5,31 proc.).

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!