Steptococus pneumoniae
Šeimos gydytojas Vilius Rajeckas mini šiek tiek mažiau pavojingą, bet užtat dažniau pasitaikančia gripo komplikaciją: pneumokokinę infekciją, sukeliamą bakterijos Streptococus pneumoniae. Sukėlėjas plinta oro lašeliais, kuomet tie patenka į žmogaus apatinės kvėpavimo takų dalis, dauginasi, dėl to formuojasi kvėpavimo takų uždegimas. Didesnę riziką susirgti turi žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, su nusilpusiu imunitetu. Susergama ir dėl nepalankių išorinių veiksnių: peršalimo, pervargimo, stresinės situacijos, virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir kita. Tad, ir nusilpus imunitetui po gripo.
 
„Užklupus virusui, – apie ligos simptomus pasakoja gydytojas, – pirmosiomis dienomis karščiuojama, kamuoja kosulys, gerklės skausmas, sloga, kaulų „laužymas“, tada savijauta arba pradeda gerėti, arba temperatūra vėl pakyla. Vieni simptomai gali palengvėti, tačiau gali atsirasti naujų: tai – ausų arba galvos skausmas, dažnas kvėpavimas. Toks būklės pablogėjimas dažniausiai rodo momentą, kai virusinė infekcija komplikuojasi į bakterinę. Tuomet būtina skubiai kreiptis į gydytoją.“
 

Pneumokokinė infekcija, anot šeimos gydytojo Viliaus Rajecko, nėra ta, kurią vertėtų pražiūrėti. „Ji labai sunki, ypač invazinė jos forma, kuri gali išplisti žaibiškai, – pabrėžia jis. – Pneumokokas gali sukelti meningitą ar sepsį, o jie savo ruožtu gali baigtis tragiškai net ir laiku suteikus gydymą.“
 

Gydoma antibiotikais, tačiau jie irgi ne visagaliai, nes pastaruoju metu registruojama vis daugiau atsparumo jiems atvejų. Nors persirgus išsivysto imunitetas, jis pernelyg specifinis ir nutaikytas tik į vieną tam tikrą pneumokokų serogrupę, tad išlieka rizika užsikrėsti kitais pneumokokais.
 
Šeimos gydytojas primena, kad ir pačios pneumokokinės infekcijos, ir jos sukeltų meningito bei sepsio galima išvengti laiku pasiskiepijus – šiuo metu vakcinos egzistuoja ir nuo paties pneumokoko, ir nuo gripo, po kurio jis dažnai seka.
 
Širdies raumens uždegimas
Nelygu koks paties viruso gripo štamas – kai kurie labiau linkę žaloti nervinius audinius ir grasinti meningitu ar encefalitu, o kai kurie tiesiogiai grasina širdies raumens uždegimu (miokarditu). Šis paprastai pasireiškia klastingai, paties gripo simptomams jau išnykus ir buvusiam ligoniui ramiai mėgaujantis gera savijauta bei grįžusiu darbingumu.
 

„Miokardito, – sugrąžina mus prie baisiosios gripo komplikacijos gydytoja kardiologė Greta Radauskaitė, – priežastys gali būti įvairios, ir pagal jas miokarditas skirstomas į infekcinį ir neinfekcinį. Infekcinį miokarditą kaip tik dažniausiai ir sukelia gripas, herpeso virusas, adenovirusai, ŽIV, borelijos, mikoplazmos ir pan. Jis gali būti net švelnios formos, besimptomis, ir žmogus sužino juo sergąs tik atlikus tyrimus.

 
Gydytoja pasakoja, kad visgi dažniausiai liga pasireiškia tokiais nespecifiniais simptomais, kaip bendras silpnumas, nuovargis, pakilusi temperatūra, sąnarių skausmai bei širdies nepakankamumo požymiai: širdies ritmo sutrikimai, dusulys, blauzdų tinimas, kritęs kraujospūdis ir skausmai krūtinėje. „Žaibinio miokardito pirmoji išraiška gali būti kardiogeninis šokas ar net staigi mirtis“, – neslepia ji.
 
Neaptikus kad ir besimptomio miokardito ir jo laiku nepagydžius, širdies ertmės gali pradėti plėstis ir pradeda formuotis lėtinis širdies nepakankamumas. „O tokiems pacientams laikui bėgant gali prireikti širdies transplantacijos“, – pabrėžia G.Radauskaitė.
 
Pirmiausią miokardito profilaktikos priemonę ji įvardija garsiai ir aiškiai – tai savalaikis infekcijų gydymas. O užvis geriau – tomis infekcijomis nesusirgti arba sirgti kuo mažiau, kuo lengvesne forma. Daugeliu atveju gali pagelbėti vėlgi tie patys skiepai.
 
Neisseria meningitidis
Trečioji baisioji gripo komplikacija – virusinis arba bakterinis meningitas, infekcinė nervų sistemos liga, labiausiai pažeidžianti minkštuosius smegenų dangalus ir sąlygojanti jų uždegimą bei smegenų skysčio infekcinius ir uždegiminius pakitimus. Galima rimta virusinio meningito komplikacija – encefalitas (galvos smegenų uždegimas).
 
Prieš antibiotikų atradimą ši infekcija visada būdavo mirtina, bet ir šiais laikais, nors ir taikomas gydymas, dažnai pasitaiko sunkių komplikacijų bei mirčių (miršta apie 5-40 proc., o persirgus neurologinių deficitų lieka 10-60 proc. pacientų). Bakterinio meningito sukėlėjai – Neisseria meningitidis bakterija, turinti daug tipų: A, B, C, X, Y, Z, W-135, 29E, H, I ir kt., o taip pat pneumokokai, H. Influenze, leptospiros, tuberkuliozės lazdelės. Dažniausi virusinių meningitų sukėlėjai – enterovirusai (Koksaki, Echo grupės virusai) bei gripas. Šia infekcija suserga įvairaus amžiaus žmonės, vaikams bei senyviems asmenims ji pavojingesnė, o kūdikiams – pavojingiausia. Pagrindinis infekcijos šaltinis – sergantys nosies ir gerklės infekcija (rinitu, farnigitu, laringitu, bronchitu) bei bakterijų nešiotojai. Dažniausiai meningitas visgi neišsivysto, nes būna nuslopinamas žmogaus imuninės sistemos, tačiau to tikimybė didėja, jei imunitetas būna susilpnintas prieš tai sirgto užkrato.
 
Bakterinis meningitas gydomas penicilinu, vietoj jo galimas cefuroksimas, ceftriaksonas, chloramfenikolis. Skiriami gliukokortikoidai, dehidracija furozemidu ar manitoliu. Lašinami skysčiai, jei reikia, skiriami ir prieštraukuliniai vaistai. Virusinio meningito atveju gydymas panašus, tik vietoje antibiotikų naudojami priešvirusiniai vaistai. Lietuvoje šiuo metu, statistikos duomenimis, dažniausiai nustatomas B tipo meningokoko tipas, ir visai neseniai šalyje pasirodė skiepai nuo būtent šio štamo.

Projektas „Pagalbos tiltai“ (9230 Eur)