COVID-19 infodemija – pagydoma

Aneta Vaitkienė
2022-07-25
COVID-19 pandemija mus užklupo dar 2020 metų pradžioje, o neilgai trukus po to susidūrėme ir su neregėta informacijos krize – infodemija.
COVID-19 infodemija – pagydoma

Infodemijos terminą vartoja ir aprašo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO): „Infodemija tai yra informacijos apie problemą perteklius, kuris apsunkina sprendimo paieškas. Per ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją ji gali reikšti klaidingos informacijos, dezinformacijos ir gandų sklaidą. Infodemija gali trukdyti veiksmingai reaguoti į visuomenės sveikatos problemas, sukelti painiavą ir žmonių nepasitikėjimą.“
 

Kyla iš nežinomybės ir baimės
Infodemiją įvardijo Europos Komisija (EK) komunikate apie COVID-19. „Natūralu, kad pandemijos metu viešoje erdvėje atsirado daug spekuliacijų bei melagienų, – teigiama čia. – Žmonės yra nuolat gąsdinami ir ne tik ligoninių vaizdais, bet ir įvairiomis sąmokslo teorijomis, tokiomis kaip mitai apie COVID-19 skleidžiančius 5G įrenginius ar per vakcinas įmontuojamus čipus.“
 
Anot Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojo dr. Nerijaus Maliukevičiaus, baimės visuomenėje kyla dėl nematomos viruso grėsmės ir informacijos stokos. Būtent dėl to vos prasidėjus pandemijai pradėjo plisti konspiracijos teorijos apie 5G technologiją, kurios teigia, kad virusas gali būti „platinamas elektromagnetinėmis bangomis“.
 
Pasak dėstytojo, konspiracijos teorijos tam tikrų politinių veikėjų dažniausiai paskleidžiamos tikslingai, planuotai ir strategiškai apgalvotai. Ryškiausi to pavyzdžiai yra Kinijos ir Rusijos autoritariniai režimai. Karantino metu oficialūs Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovai socialiniuose tinkluose paskelbė, kad virusą į Kiniją neva atvežė JAV kariai, taip pat buvo galima išgirsti, kad virusas neva buvo sukurtas JAV karinėse laboratorijose.

 
„Panašias teorijas apie virusus, sukurtus JAV laboratorijose, galėjome matyti dar sovietmečiu – tai sovietų KGB aktyvių priemonių skiriamasis ženklas. Iš esmės dabar plintančios teorijos – tai tais laikais parengti ir vėl aktyvuoti „paruoštukai“. Dabar tokios teorijos paskleidžiamos COVID-19 tema, nukreipiant žinutes į JAV ir Europos Sąjungą, taip bandant paveikti žmonių pasitikėjimą vienas kitais, valstybe ir jos institucijomis“, – sako ekspertas.
 

„Krizės metu veikė ir pykčio emocijos – juk mūsų gyvenimas tapo itin apribotas – socialinis gyvenimas, judėjimas, darbo galimybės buvo suvaržyti, todėl natūralu, kad akumuliavosi ir pyktis“, – kalba Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius. Dėl šios priežasties galima pastebėti bandymus ieškoti atpirkimo ožių.

 
Tiksli ir efektyvi komunikacija
Dezinformacijos „sėkmė“ visiškai priklauso nuo žmonių, kurie ja tiki ir dalijasi. Kad nepaskleistume dezinformacijos, ekspertai pataria būti itin atidiems dalijantis žinutėmis, kurios gali išprovokuoti stiprią reakciją, taip pat atrodo pernelyg geros ar blogos, kad būtų tiesa. Paprastas būdas jas patikrinti – atlikti interneto paiešką ir įsitikinti, ar panašią naujieną praneša bent keli patikimi šaltiniai.
 
N.Maliukevičiaus teigimu, pasaulio valstybės visuomet stengiasi užkirsti kelią melagingų naujienų plitimui. „Viena pagrindinių kovos su melagienomis priemonių valstybėms tampa tikslios ir efektyvios strateginės komunikacijos įgyvendinimas. Jeigu ta priemonė veikia, tuomet pasitikėjimas natūraliai didėja ir galimas melagienų efektas mažėja. Tą galime matyti ir Lietuvoje, kur egzistuoja krizės metu išbandyta komunikacijos sistema (pvz. koronastop.lt portalas). Šiuo metu sukurti ir naudojami net internetiniai robotai-pagalbininkai, suteikiantys tikslią informaciją apie COVID-19 virusą. Ekspertinės informacijos poreikis yra itin didelis.“

Projektas „COVID-19: kalba ekspertai“ (4000 Eur)                       

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Elenai susitaikyti su mamos liga buvo sunku

    Elenai susitaikyti su mamos liga buvo sunku

    Asociacijos „Demencija Lietuvoje“ narė Elena Gasiūnienė, globojanti demencija sergančią mamą, stengiasi jai suteikti v...
    Ilona: sūnaus autizmas išmokė lengvai nepasiduoti

    Ilona: sūnaus autizmas išmokė lengvai nepasiduoti

    „Kiekvieną kartą stebiuosi, kaip mano sūnus turėdamas tikslą eina jo link ir nekreipia dėmesio į nieką aplink“, &ndash...

    Budinti vaistinė


    Profsąjunga: farmacijos specialistai yra spaudžiami parduoti kuo daugiau prekių

    Profsąjunga: farmacijos specialistai yra spaudžiami parduoti kuo daugiau prekių

    Farmacijos specialistai yra spaudžiami klientams pasiūlyti kuo daugiau ir konkrečių gamintojų prekių, sako Vaistinių darbuotojų pr...
    Lietuva diskutavo su tarptautine vaistų asociacija

    Lietuva diskutavo su tarptautine vaistų asociacija

    „Medicines for Europe“ generalinio direktoriaus Adriano van den Hoveno teigimu, Lietuvos farmacijos politika dėl gener...

    Sveika šeima


    Ant stalo – užkrėstas laimikis iš miško

    Rudenį prasidėjus medžioklės sezonui žvėriena tampa delikatesu, kuris su pasididžiavimu tiekiamas ne tik ant šeimos, bet ir svečių stalo. Specialistai įspėja, jog vartojant trichinelioze užkrėstą kiaulių, šernų ar bebrų mėsą galima susirgti visam gyvenimui.

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Gamtos stichijos tęsiasi. Kenčia Libija

    Libijos gyventojai išgyvena dėl artimųjų netekties ir prarastų namų. Sugriuvus užtvankai, Dernos mieste kilo potvynis, pareikalavęs mažiausiai 11 tūkst. gyvybių. Nemaža dalis nukentėjusiųjų yra sužeisti. Nepaisant sudėtingo politinio krašto konteksto, vyksta gelbėjimo darbai. Prasidėjo streikai. Protestuotojai ragina va...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kokiu instrumentu groja flatulistas?
    Henrikas Vaitiekūnas Kokiu instrumentu groja flatulistas?
    Parpė, kad net ūsai dulkėjo
    Henrikas Vaitiekūnas Parpė, kad net ūsai dulkėjo
    Apie tetą, kuri nėra dėdės žmona
    Henrikas Vaitiekūnas Apie tetą, kuri nėra dėdės žmona

    Naujas numeris