Pirma pamoka: testavimas
„Niekas Europoje nebuvo pasiruošęs tam, kas įvyko. Niekas, – griežtai savo metu pabrėžė europarlamentarė Rasa Juknevičienė. – Dauguma, įskaitant ir mane, į pranešimus iš Kinijos žiūrėjome kaip į pranešimus iš Kinijos. Įprastai, nesureikšmindami. Tačiau apokalipsė, kurią skelbė Eurazijos apologetas Aleksandras Duginas, Europos Sąjungai neatėjo.“
 
Rimčiausia, jos manymu, pamoka Lietuvoje turėjo būti išmokta iš rimčiausios klaidos. „SAM pandemijos pradžioje turėjo visą informaciją, kai prieš dvi savaites tapo aišku, kad sugrįžusieji iš židinių nebuvo sukontroliuoti, virusas pasklido, o karščiuojantys pradėjo eiti pas gydytojus, šie neturėjo nei apsaugos priemonių, nei galimybės ištirti dėl COVID-19. Kovo 21 d., BNS duomenimis, Latvijoje buvo atliktas 1241 testas, t.y. beveik tiek, kiek A.Veryga leido atlikti nuo epidemijos pradžios.
 
Ministras geras dvi savaites aiškino, kad tyrimai nėra taip svarbu, laikė viską vienose rankose, mėgavosi keliais nustatytais atvejais, net gyrėsi geriausiu darbu Europoje. Tačiau juk buvome kare, o kova su priešu be žvalgybos – didžiausia nesąmonė, tai pasakytų kiekvienas. Testai – vienintelė ir svarbiausia žvalgybos priemonė“, – negailėjo priekaištų prieš dvejus metus Lietuvoje priimtiems sprendimams R.Juknevičienė.
 
Antra pamoka: netikrumas
 

TSPMI docentas Vytautas Kuokštis įvardija kitą svarbią pamoką: „...tai poreikis atsižvelgti į netikrumą, – kalba jis. – Mes negalime būti tikri dėl to, kokie pavojai ir iššūkiai mūsų laukia ateityje, todėl nepakanka vien rizikų prevencija grįsto pasiruošimo ateities krizėms. Taip pat reikalingos investicijos ir gebėjimų stiprinimas, didinantys viešojo valdymo sistemos atsparumą. Tai leistų lanksčiau prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, pateikiančios netikrumo staigmenų.“

 
Jo nuomone, COVID-19 pandemija mums priminė netikrumo svarbą ir gerai iliustravo Nielso Bohro pasakymą, kad „prognozės yra itin sudėtingos, ypač prognozės apie ateitį“. „Jau pats viruso išplitimas buvo milžiniška nemaloni staigmena, – pasakoja V.Kuokštis. – Pandemijos faktas nebuvo visiškai nelauktas dalykas, kadangi daugelis ekspertų seniai prognozavo, kad anksčiau ar vėliau pasaulis susidurs su panašaus pobūdžio iššūkiu. Bet niekas negalėjo nuspėti, koks tai bus virusas ir kada jis išplis.
 
Daugelis apžvalgininkų prognozavo, kad Vidurio ir Rytų Europos valstybės susidurs su didžiuliais iššūkiais per pirmąją viruso bangą, tačiau tai neįvyko – šio regiono šalys pavasarį kaip tik buvo daug mažiau paliestos pandemijos nei Pietų ir Vakarų Europa. Ir atvirkščiai, nors antroji banga buvo prognozuota, daugelis Europos valstybių (ypač Vidurio ir Rytų Europos šalys) rudenį patyrė daug stipresnį viruso protrūkį, nei buvo laukta, o „lokalizavimo“ strategija pasirodė neveiksminga. Todėl dauguma valstybių vėl sugriežtino pandemijos valdymo priemones.“
 
Būtent nepakankami duomenų analizės gebėjimai ir nepakankamas skaitmenizavimo lygis Lietuvos valdžios institucijose, V.Kuokščio teigimu, buvo veiksniai, apsunkinę pandemijos valdymą. „Daugiau ir geresnių duomenų būtų pravertę, ypač bandant įgyvendinti lokalizuotą, sumanesnę pandemijos valdymo strategiją“, – įvertina jis.
 
Trečia pamoka: infekcinių ligų klasteris
Daugelis specialistų minėjo pandemiją parodžius, kad Lietuvos turima infekcinių ligų gydymo infrastruktūra nepajėgi susidoroti su tokia susirgimų apimtimi, kokią lėmė COVID-19 pandemija. Sistemai teko adaptuotis teikti pagalbą COVID-19 pacientams, tuo pat metu atidedant planines paslaugas kitomis ligomis sergantiems, tikintis, kad pandeminė situacija ilgai netruks ir bus galima grįžti prie įprasto darbo organizavimo.
 
Todėl dar 2020 m. lapkričio 5 d. buvo patvirtinta Infekcinių ligų valdymo ir kontrolės 2020–2025 m. koncepcija, kurioje buvo suplanuotas infekcinių ligų klasteris. Infekcinių ligų gydymo centrai buvo suplanuoti penkiuose didžiausiuose Lietuvos regionuose, o Vilniaus ir Kauno klasteriams Vyriausybė buvo suplanavusi ir paskyrusi pinigus bei davusi pavedimą pradėti projektavimo darbus. Tačiau, Vyriausybei pasikeitus, klasterių likimas tapo nebeaiškus. Infekcinių ligų klasterio projektas Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų Projektų sąraše nenurodytas, finansavimo šaltiniai svarstomi, apie skubos tvarką ir prioritetus kalbos nebėra.
 
„O realybė yra tokia, – tikina buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, – kad reikėjo tiesiog nestabdyti to, kas buvo pradėta dar buvusios Vyriausybės ir jau šiemet būtų buvę galima pradėti infekcinių ligų klasterio rangos darbus. Nieko nebegirdime ir apie valstybės rezervo sandėlius, į kuriuos buvo investuoti nemaži pinigai. Atsižvelgiant į buvusias grėsmes ir paaiškėjusius naujiems poreikiams, sandėliai buvo užpildyti reikiamomis priemonėmis pagal maksimaliai rizikingą scenarijų. Pamoką buvome išmokę.“
 
Ketvirta pamoka: kaukės
Kol kas efektyviausia priemonė sumažinti užsikrėtimo COVID-19 riziką, be vakcinacijos ir visiško užsidarymo namuose (kas, beje, nėra taip jau saugu, turint omenyje, jog patalpų oro kokybė gali būti nekokia), – be abejo, vienkartinės medicininės kaukės. Tačiau, panaikinus griežtą prievolę jas dėvėti, tūli lietuviai neskuba apie jas prisiminti.
 
„COVID-19 susirgimų skaičiai vis tiek išlieka palyginti dideli, – perspėja vaistininkė Laura Mockutė, – tik sergamumo formos lengvesnės, primena paprastą peršalimą be komplikacijų.“ Stebėdama prekių paklausą, ji sako matanti didesnį susidomėjimą visomis dezinfekcijos priemonėmis. „Žmonės ieško tiek dezinfekuojamųjų skysčių rankoms, gelių, taip pat visokiausių dezinfekuojamųjų servetėlių, – vardija ji. – Galime stebėti, kad tokios asmeninės higienos priemonės tikrai tapo populiaresnės. Jei žmogus užsideda medicininę kaukę pajutęs peršalimo simptomus – tai jau nieko nestebina.
 
Prieš kelerius metus tikrai būtų buvę keista matyti peršalusį žmogų gatvėje ar prekybos centre su kauke. Tačiau nors dezinfekuojamųjų skysčių pardavimai išlieka stabilūs, o tai parodo, kad lietuviai įprato rūpintis rankų higiena, vis dar neįprasta saugotis virusų viešose vietose dėvint kaukę. Palyginti su praėjusiais metais, vienkartinių kaukių parduodama 6 kartus mažiau.“

Projektas „COVID-19: kalba ekspertai“ (4000 Eur)