Aukščiausios kvalifikacijos biomedicinos studentus rengiantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) išlieka tarp šalies paklausiausių aukštųjų mokyklų. Tai rodo trečdaliu išaugęs studentų skaičius, populiariausiųjų dešimtuko neapleidžiančios studijų programos, gausėjantis užsienio studentų būrys, itin aukšti specialistų įsidarbinamumo rodikliai. Puikų parengimą LSMU užtikrina praktika grįstos studijos ir pažangūs, unikalūs mokymo metodai.
Probleminis mokymasis
LSMU – vienintelė šalies mokslo įstaiga, Medicinos studijų programoje taikanti pažangaus probleminio mokymosi metodą. Bendradarbiaujant su Ženevos universitetu sukurtas ir nuo 2003 m. universitete įdiegtas metodas išplėtotas bei pamažu įdiegtas ir kitose studijų programose. Šiuo metu probleminiu būdu studentams dėstomos ne tik Medicinos, Farmacijos, bet ir Visuomenės sveikatos, Sveikatinimo ir reabilitacijos fiziniais pratimais, Socialinio darbo medicinoje, Ergoterapijos, Slaugos, Sveikatos psichologijos studijų programos.
„Probleminis mokymasis – specifine mokymosi technika grįstas metodas. Kuo šis mokymasis skiriasi nuo tradicinio? Pirmame kurse studentai įgauna pagrindinių mokslų, kurie bus reikalingi tolesnėse studijose, pagrindus. Antrame, trečiame kurse prasideda vadinamieji probleminio mokymosi moduliai, kurie sudaryti pagal vieną organų sistemą. Užsiėmimų metu viskas sukasi apie vieną organų sistemą, jos funkcijas, nes viskas žmogaus organizme yra „surišta“. Tokiu būdu studentas gali geriau - „nuo iki“ - išgvildenti tarpusavyje susijusią patologiją“, – aiškino LSMU Medicinos akademijos Medicinos fakulteto prodekanė prof. Asta Baranauskaitė.
Susirinkę į pirmą tutorinį užsiėmimą studentai sugalvoja studijų objektus, po savaitės ateina jau išstudijavę, išklausę paskaitas, atlikę praktikos, laboratorinius, savarankiškus darbus. Ta pati grupė išsitraukia planą, kurį buvo sudarę problemai spręsti. Jį arba patvirtina, arba atmeta, įvertina pagilintomis žiniomis, aptaria iš naujo. Taip susidaro problemos nagrinėjimo, diskusijos, grupinio aptarimo, bendravimo, mąstymo, vienas kito koregavimo, pasiūlymų grupė.
Prodekanė pabrėžė, kad taip ugdomas medikui būtinas klinikinis mąstymas. Šio mokymosi metodo privalumus pastebi ir patys studentai.
„Kaip vieną svarbiausių dalykų ir įvardija tai, kad nėra sesijinių mėnesio laiko egzaminų laikymo, o atsiskaitoma po kiekvieno modulio. Toks mokymosi būdas leidžia studentams susikoncentruoti ir įsigilinti į vieną dalyką, o ne plačiau nagrinėti įvairius dalykus. Probleminio mokymosi užsiėmimai skatina mokytis, bendrauti, būti aktyviems. Tai nėra vien paskaitų lankymas ar praktinių darbų darymas. Tutorius – dėstytojas daugiau tik stebi diskusijos eigą. Studentų grupelė išsirenka lyderį, kuris veda diskusiją, viską fiksuoja. Studentams patinka, kad tai – interaktyvūs užsiėmimai, kurie juos motyvuoja. Taip sudaromos sąlygos jų savarankiškumui skatinti ir atsakingam savęs kontroliavimui“, – dėstė A.Baranauskaitė.
Probleminio mokymosi metodo privalumus pabrėžė ir LSMU absolventas, Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas: „Probleminis mokymasis – tai hibridinis metodas tarp cikliniais aprašais ir kompetencijomis grįsto mokymo. Šis modelis leidžia žiūrėti į organizmą kaip į visumą. Pirmus trejus metus mokaisi ne atskiras disciplinas, o modulius. Pavyzdžiui, judėjimo modulis: vieną dažniausių problemų – osteoporozę – vertini biochemijos, anatomijos, fiziologijos ir panašiai atžvilgiu. Probleminis mokymasis teoriškai daug atsakomybės perkelia studentui. Taip sumažėja kontaktinio darbo, beveik išnyksta paskaitos ir turėtų būti skatinamas komandinis darbas.“
M.Gedminas pabrėžė, kad pagrindinis siekis pasaulyje turėtų būti pereiti nuo cikliniais aprašais grįsto į kompetencijų mokymosi metodą. „Tai – pranašiausias metodas, nors ir reikalaujantis daug investicijų. Galiu pasidžiaugti, kad LSMU pradedama eiti prie kompetencijomis grįsto mokymosi metodo medicinoje, tai bus daroma rezidentūroje. Aišku, ikidiplominėse studijose yra vis dar taikomas cikliniais aprašais grįstas metodas, – sakė jis. – Probleminio mokymosi modelis, kaip ir etapinės kompetencijos, teoriškai yra labai geras dalykas, bet kaip tai veikia realiai, priklauso nuo investicijų, žmonių. Todėl valstybė, norėdama parengti gerus medicinos specialistus, turi žiūrėti į tai kaip į brangų dalyką, reikia daug investuoti į mokytojus.
LSMU – universitetas, kuris pirmas pradėjo kalbėti apie medicininę edukaciją, ne apie pulmonologiją, kardiologiją ir kitas disciplinas, bet bendrai, kaip reikia mokyti mokytojus, kad jie galėtų rengti gerus specialistus. Šiais metais vyks jau trečia konferencija apie medicininę edukaciją. Aišku, dirbti dar yra daug kur.
LSMU stiprioji pusė – sutelktas sveikatos mokslų fundamentas. Universitetas turi ligoninę, kur studentai gali praktiškai pritaikyti įgūdžius. Galimybių išvažiuoti pastudijuoti svetur tikrai daug. Visiems rekomenduoju pamatyti pavyzdžius, kad galėtų palyginti situaciją.“
Interviu
Apie tai, kodėl verta rinktis LSMU ir kokios įsidarbinimo galimybes jį baigus, kalbamės su Universiteto prorektoriumi studijoms prof. Kęstučiu Petrikoniu:
- Per pastaruosius septynerius metus stojančiųjų į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą skaičius išaugo kone trečdaliu. Kuo universitetas patrauklus būsimiesiems medikams?
- Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetas yra specializuotas, galintis pasiūlyti platų specialybių spektrą. Ruošiame ne tik medikus, bet ir gydytojus odontologus, farmacininkus, slaugytojus, akušerius, ergoterapeutus, kineziterapeutus, sveikatos psichologus, veterinarinės ir medicininės genetikos, taip pat biochemijos, laboratorinės diagnostikos, maisto saugos bei mokslo ir veterinarijos specialistus. Taigi išsirinkti programą, kuriai esi gabiausias ir kuri tau skirta, nėra sudėtinga.
Esame tarptautiškas universitetas, studentams sudaromos sąlygos pagal mainų programą išvykti pasimokyti svetur, nuolat ieškome tam naujų galimybių. Studentai net kelis kartus gali išvykti studijuoti pagal „Erasmus“ programą, taip pat turime rezidentūros bazes Vokietijos, Didžiosios Britanijos ligoninėse. Lietuvoje sulaukiame daugiausiai studentų iš užsienio. Dažniausiai jie renkasi medicinos studijų programą, odontologiją, kur vyksta studijos anglų kalba. Sulaukiame studentų daugiau nei iš 40-ies šalių, daugiausiai – Izraelio, Švedijos, Vokietijos, Ispanijos.
Tarptautiškumui ugdyti nuo šių metų yra mišrios grupės, lietuviai gali ateiti į užsieniečių grupes. Taip pat turime dėstytojų atvykimo programą, universitetas kiekvienam fakultetui finansuoja tam tikrą pinigų sumą.
Universitete daug dėmesio skiriama studijų kokybei, tai didžiąja dalimi yra siejama su absolvento pasirengimu praktikai. Siekiame užtikrinti, kad specialistai galėtų būti konkurencingi tarptautiniu lygiu.
- Kaip jūsų paruošiamus specialistus vertina darbdaviai?
- Atsiliepimai puikūs. Darbdaviai vis aktyviau įsitraukia į mūsų veiklas, komitetus, kuriuos turi kiekviena programa, išsako pastebėjimus. Džiaugiamės, kad mūsų požiūris, tai, ką siekiame diegti ir ugdyti studentams, labai gerai atliepia darbo rinkos poreikius. Skaičiai kalba patys už save – aštuoniasdešimt procentų studentų sėkmingai įsidarbina kvalifikaciją atitinkančiose įstaigose. Tai – vienas didžiausių įsidarbinamumo rodiklių iš visų universitetų ir, be abejo, – vienas rodiklių, patvirtinančių aukštą studijų kokybę.
- Kaip universitetui pavyksta išlaikyti aukštą studijų kokybės kartelę?
- Pastaraisiais metais stipriai suaktyvėjo studijų programų komitetų veikla, greitai reaguojama į apklausas, nuomones, darbdavių atsiliepimus, kolegų pastebėjimus. Ieškome galimybių, kad ir dėstytojai būtų įvertinti, ir būtų atsiliepta į studentų pageidavimus. Aktyvi šių komitetų veikla – vidinis studijų kokybės užtikrinimo garantas. Daugelis mūsų svarbiausių programų išorinių ekspertų yra akredituoti maksimaliam laikotarpiui.
Mūsų universitetas vienas iš kelių, kurie laikėsi Mokslo studijų įstatymo ir pernai vykdė rotaciją, kad valstybės nefinansuojamose vietose studijuojantieji turėtų galimybę pereiti į finansuojamą vietą. Taip studentai skatinami siekti rezultatų, tad valstybės finansavimą turintis studentas gali jį prarasti, jei yra nemotyvuotas. Medicinos mokslai nelengvi, tačiau kai jau baigi studijas, tampi specialistas. Taip pat nuolat keliama priėmimo į studijas kartelė: minimalus konkursinis balas (šiemet šis „slenkstis“ bus ne mažesnis nei 4) įtakos stojančiųjų skaičiui neturi. Studijuoti čia renkasi motyvuoti, gerai pasirengę jaunuoliai: bemaž septyniasdešimt procentų įstojusiųjų konkursinis balas viršija septynis.
- Didžiausias dėmesys universitete skiriamas kompetencijoms ugdyti. Kokios sąlygos tam sudarytos?
- Visose programose studentai mokosi dirbti su naujausiomis technologijomis ir taikyti jas praktiškai. Universitete veikia itin pažangus medicininės simuliacijos centras, kuriame mokoma imituojant sudėtingas klinikines situacijas: naudojami dirbtiniai realius pacientus ar atskiras kūno dalis imituojantys muliažai, manekenai, tad praktinius įgūdžius mediciną ir slaugą studijuojantieji įgyja drąsiau ir saugiau. Čia būsimieji medikai išmoksta naujų metodų, bendravimo ir komandinio darbo. Universitete taip pat veikia kelios hibridinio mokymo auditorijos, kuriose praktinius įgūdžius studentai pagal tam tikrą metodiką gali lavinti 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę.
Toliau tobuliname probleminio mokymosi metodą. Tai – medicinos studijų programos standartas ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Kaip vienas metodų probleminis mokymasis sudaro kiekvienos studijų programos didesnę ar mažesnę dalį. Dar viena naujovė, kuri bus per artimiausius metus įdiegta šalia probleminio mokymo, – kompetencijų įgijimu grįstų studijų modelis iš rezidentūros perkeltas į ikidiplomines studijas, kad etapinės kompetencijos būtų įgyjamos ir įvertinamos dar iki diplomo gavimo.
Studijų programos
Visuomenės sveikatos fakultetas
LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. Ramunė Kalėdienė:
- Visuomenės sveikata – ateities profesija. Lietuvos gyventojai vis labiau senėja, daugėja lėtinių ligų, kurios susijusios su žalingais gyvensenos veiksniais. O šiandien pasaulyje pripažįstama, kad labiausiai valdyti ligas galime keisdami žmogaus aplinką, gyvenseną, įpročius. Bendraudama su moksleiviais pabrėžiu, kad tai – didelių galimybių fakultetas, kiekvienas gali rasti sau tinkančią studijų pakraipą. Visuomenės sveikatos fakultetas išsiskiria socialine bei humanitarine pakraipa, integruotų žinių apie sveikatą suteikimu bei galimybe įgyti sveikatos vadybos, socialinio darbo medicinoje ar sveikatos psichologo specialybę. Tai atveria dideles įsidarbinimo galimybes reformuojamoje Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje.
Visuomenės sveikatos fakultete rengiami specialistai, gebantys vertinti visuomenės sveikatą ir jai įtaką darančius veiksnius, stebėti ir vertinti gyventojų sveikatos pokyčius. Šie specialistai bendruomenėse diegia sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos priemones, sveikatos programas, kontroliuoja ligas ir sveikatą žalojančius veiksnius, dalyvauja formuojant sveikatos politiką, vadovauja sveikatos priežiūros įstaigoms.
Socialinis darbas medicinoje – vienintelė Lietuvoje tiesiogiai į sveikatos priežiūrą orientuota socialinio darbo studijų programa. Studijuojant suteikiama ne tik socialinio darbo, bet ir medicininių žinių bei gebėjimų, tad baigę specialistai gali dirbti visų lygių sveikatos priežiūros įstaigose, socialinės paramos ir globos įstaigose, bendruomenių centruose ir kt.
Socialinių darbuotojų poreikis Lietuvoje ne mažėja, o auga. Darbo galimybės plačios, darbą absolventai randa nesunkiai. Studentams darbas neretai pasiūlomas jau praktikos metu.
Sveikatos psichologijos studijų programa suteikia galimybę įgyti tvirtus psichologijos ir jai artimų socialinių bei gamtos mokslų pagrindus bei gerai pasirengti darbui su žmonėmis. Turėsite galimybę tiesiogiai susipažinti su sveikatos priežiūros įstaigų veikla ir tinkamai pasirengti darbui. Mokysitės dirbti komandoje su sveikatos specialistais. Atliksite praktiką didžiausioje klinikinėje bazėje Lietuvoje. Šios studijos skirtos tiems, kurie savo veiklą ir karjerą norėtų sieti su sveikatos sritimi. Baigusiems šią studijų programą suteikiama psichologo bakalauro kvalifikacija, todėl šios programos absolventai gali tęsti studijas ar profesinę karjerą ir kitose psichologijos ar jai artimų mokslų srityse.
Sveikatos informatika – vienintelė Lietuvoje tokio pobūdžio tarpkryptinė ir tarpuniversitetinė (jungtinės studijos su Kauno technologijos universitetu) programa. Skirtingai nuo kitų informatikos programų, absolventai papildomai sužino apie visuomenės sveikatą, jos priežiūrą ir valdymą, sveikatos politiką ir planavimą, biomedicininę inžineriją ir biomedicininius procesus, biofiziką ir fiziologiją, išmoksta taikyti informatikos žinias medicinos ir visuomenės sveikatos srityse. Šios programos absolventai galės kurti, diegti ir prižiūrėti inovatyvius sveikatos priežiūrai bei stiprinimui skirtus IT produktus, dirbti analitinį darbą, tvarkant ir apdorojant su sveikata susijusią informaciją, dirbti valstybinėse bei privačiose informacinių technologijų, sveikatos priežiūros įstaigose, universitetuose. Be to, baigusieji šią studijų kryptį turi platų magistrantūros pasirinkimą.
Itin patraukli sritis, kurią siūlome vieninteliai, – gyvensenos medicinos magistrantūros studijos. Pirmieji Europoje rengiame tokius gyvensenos medicinos specialistus, jie užsiima ne profilaktika, o ligų gydymu keičiant žmogaus gyvenseną. Vyriausybės programoje numatyta, kad nuo šių metų tokie specialistai turi būti įdarbinti šeimos gydytojo komandose.
Slaugos fakultetas
LSMU Medicinos akademijos Slaugos fakulteto dekanė prof. Jūratė Macijauskienė:
- Slaugos fakultete rengiami dviejų paklausių ir perspektyvių specialybių – kineziterapijos ir ergoterapijos – specialistai. Pernai Jungtinėse Amerikos Valstijose abi šios specialybės buvo perspektyviausių profesijų dešimtuke. Visame pasaulyje ir Lietuvoje šių specialistų poreikis auga visuomenei senstant, ilgėjant gyvenimo trukmei.
Svarbi šių studijų ypatybė – net tūkstantis valandų praktikos, kuri atliekama vienoje didžiausių ligoninių Baltijos šalyse – Kauno klinikose bei kitose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose. Įgiję pakankamai sudėtingų atvejų praktikos, absolventai puikiai parengiami savarankiškai dirbti iš karto po studijų.
Kineziterapija – gydymas judesiu bei fiziniais veiksniais sveikstant po traumų ar ligų – visuomenėje žinoma labiau: nemažai LSMU absolventų sėkmingai dirba ligoninėse, poliklinikose, reabilitacijos, sveikatingumo centruose. O štai ergoterapija, kai traumas patyrę, nuo įgytų ar įgimtų ligų kenčiantys pacientai mokomi gerinančių sveikatą, padedančių apsitarnauti veiksmų, – palyginti nauja ir vis dar tebeplėtojama sritis. Pasaulyje ergoterapija mini šimtuosius gyvavimo metus, Lietuvoje skaičiuoja dvidešimtmetį. Šiandien ergoterapeutų reikia šalies ligoninėse – onkologijos, artrologijos ir kituose skyriuose, bet jau auga šių specialistų poreikis bendruomenėje, pacientų reabilitacijai namuose.
Ergoterapijos studijos vyksta išskirtiniu probleminio mokymo metodu: padedami dėstytojo, studentai patys sprendžia problemas, atkartoja galimas situacijas, su kuriomis ateityje susidurs dirbdami. Ergoterapijos studijų programa vienintelė Lietuvoje yra gavusi Pasaulinės ergoterapijos federacijos sertifikatą, yra pripažįstama tarptautiniu mastu: absolventai, įgiję bakalauro kvalifikaciją, gali įsidarbinti daugelyje pasaulio šalių.
Veterinarijos akademija
Gyvulininkystės technologijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Stankevičius:
- Abiturientus, kurie mėgsta gamtą ir gyvūnus, visus, kuriems svarbi gyvūnų gerovė, jų aplinka ir žmonių sveikata, kviečiame rinktis gyvulininkystės technologijų ir gyvūnų mokslo specialistų studijų programas. Tai – išskirtinės studijų programos, tokius specialistus Lietuvoje rengia tik ši aukštoji mokykla. Gyvulininkystės technologijas perspektyvu studijuoti dėl to, kad augant žmonių skaičiui pasaulyje, didėja ir gyvūninės produkcijos poreikis. Gyvulininkystės technologijų studijos – itin perspektyvios, o šioje srityje dirbantys žmonės – graibstomi. Skaičiuojama, jog per artimiausius trejus metus gyvulininkystės specialistų Lietuvoje reikės apie bent tris kartus daugiau, nei parengiama šiandien. Tokį poreikį lemia ne tik augantis šių specialistų poreikis rinkoje, bet ir plati jų galimos profesinės veiklos sritis. Mūsų absolventai gali dirbti ne tik ūkyje. Jie darbuojasi privačiame sektoriuje, kuria savo įmones, konsultuoja ūkininkus. Durys atviros ir į valstybines įstaigas: daug mūsų absolventų dirba Žemės ūkio ministerijoje. Ganėtinai nauja LSMU yra Gyvūnų mokslo specialybė, kurioje galima rinktis kinologijos, žirgininkystės specializacijas ir tapti žirgų arba šunų augintojais, veisėjais, gyvūnų pritaikymo visuomenėje specialistais.
LSMU Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto dekanė prof. Vita Riškevičienė:
- Veterinarijos fakultetas yra vienintelis Lietuvoje, rengiantis veterinarijos gydytojus, veterinarinės maisto saugos ir maisto mokslo specialistus. Veterinarinės maisto saugos studijų programa rengia būsimuosius kokybės vadovus, inspektorius, maisto ir veterinarinės tarnybos darbuotojus, išmanančius maisto gamybos, higienos, saugos kontrolės reikalavimus. Maisto mokslo studijų programa skirta planuojantiems karjerą maisto žaliavų ir produktų gamybos įmonėse, laboratorijose. Specialistai išmano maisto produktų sudėtį, modernias bei tradicines maisto produktų gamybos technologijas, kokybės reikalavimus, poveikį žmogaus sveikatai.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: