Pro­ble­mi­nis mo­ky­ma­sis
LSMU – vie­nin­te­lė ša­lies moks­lo įstai­ga, Me­di­ci­nos stu­di­jų pro­gra­mo­je tai­kan­ti pa­žan­gaus pro­ble­mi­nio mo­ky­mo­si me­to­dą. Ben­dra­dar­biau­jant su Že­ne­vos uni­ver­si­te­tu su­kur­tas ir nuo 2003 m. uni­ver­si­te­te įdieg­tas me­to­das iš­plė­to­tas bei pa­ma­žu įdieg­tas ir ki­to­se stu­di­jų pro­gra­mo­se. Šiuo me­tu pro­ble­mi­niu bū­du stu­den­tams dės­to­mos ne tik Me­di­ci­nos, Far­ma­ci­jos, bet ir Vi­suo­me­nės svei­ka­tos, Svei­ka­ti­ni­mo ir re­a­bi­li­ta­ci­jos fi­zi­niais pra­ti­mais, So­cia­li­nio dar­bo me­di­ci­no­je, Er­go­te­ra­pi­jos, Slau­gos, Svei­ka­tos psi­cho­lo­gi­jos stu­di­jų pro­gra­mos.

„Pro­ble­mi­nis mo­ky­ma­sis – spe­ci­fi­ne mo­ky­mo­si tech­ni­ka grįs­tas me­to­das. Kuo šis mo­ky­ma­sis ski­ria­si nuo tra­di­ci­nio? Pir­ma­me kur­se stu­den­tai įgau­na pa­grin­di­nių moks­lų, ku­rie bus rei­ka­lin­gi to­les­nė­se stu­di­jo­se, pa­grin­dus. Ant­ra­me, tre­čia­me kur­se pra­si­de­da va­di­na­mie­ji pro­ble­mi­nio mo­ky­mo­si mo­du­liai, ku­rie su­da­ry­ti pa­gal vie­ną or­ga­nų sis­te­mą. Už­si­ė­mi­mų me­tu vis­kas su­ka­si apie vie­ną or­ga­nų sis­te­mą, jos funk­ci­jas, nes vis­kas žmo­gaus or­ga­niz­me yra „su­riš­ta“. To­kiu bū­du stu­den­tas ga­li ge­riau - „nuo iki“ - iš­gvil­den­ti tar­pu­sa­vy­je su­si­ju­sią pa­to­lo­gi­ją“, – aiš­ki­no LSMU Me­di­ci­nos aka­de­mi­jos Me­di­ci­nos fa­kul­te­to pro­de­ka­nė prof. As­ta Ba­ra­naus­kai­tė.

Su­si­rin­kę į pir­mą tu­to­ri­nį už­si­ė­mi­mą stu­den­tai su­gal­vo­ja stu­di­jų ob­jek­tus, po sa­vai­tės at­ei­na jau iš­stu­di­ja­vę, iš­klau­sę pa­skai­tas, at­li­kę prak­ti­kos, la­bo­ra­to­ri­nius, sa­va­ran­kiš­kus dar­bus. Ta pa­ti gru­pė iš­si­trau­kia pla­ną, ku­rį bu­vo su­da­rę pro­ble­mai spręs­ti. Jį ar­ba pa­tvir­ti­na, ar­ba at­me­ta, įver­ti­na pa­gi­lin­to­mis ži­nio­mis, ap­ta­ria iš nau­jo. Taip su­si­da­ro pro­ble­mos nag­ri­nė­ji­mo, dis­ku­si­jos, gru­pi­nio ap­ta­ri­mo, ben­dra­vi­mo, mąs­ty­mo, vie­nas ki­to ko­re­ga­vi­mo, pa­siū­ly­mų gru­pė.
Pro­de­ka­nė pa­brė­žė, kad taip ug­do­mas me­di­kui bū­ti­nas kli­ni­ki­nis mąs­ty­mas. Šio mo­ky­mo­si me­to­do pri­va­lu­mus pa­ste­bi ir pa­tys stu­den­tai.
 
„Kaip vie­ną svar­biau­sių da­ly­kų ir įvar­di­ja tai, kad nė­ra se­si­ji­nių mė­ne­sio lai­ko eg­za­mi­nų lai­ky­mo, o at­si­skai­to­ma po kiek­vie­no mo­du­lio. Toks mo­ky­mo­si bū­das lei­džia stu­den­tams su­si­kon­cen­truo­ti ir įsi­gi­lin­ti į vie­ną da­ly­ką, o ne pla­čiau nag­ri­nė­ti įvai­rius da­ly­kus. Pro­ble­mi­nio mo­ky­mo­si už­si­ė­mi­mai ska­ti­na mo­ky­tis, ben­drau­ti, bū­ti ak­ty­viems. Tai nė­ra vien pa­skai­tų lan­ky­mas ar prak­ti­nių dar­bų da­ry­mas. Tu­to­rius – dės­ty­to­jas dau­giau tik ste­bi dis­ku­si­jos ei­gą. Stu­den­tų gru­pe­lė iš­si­ren­ka ly­de­rį, ku­ris ve­da dis­ku­si­ją, vis­ką fik­suo­ja. Stu­den­tams pa­tin­ka, kad tai – in­te­rak­ty­vūs už­si­ė­mi­mai, ku­rie juos mo­ty­vuo­ja. Taip su­da­ro­mos są­ly­gos jų sa­va­ran­kiš­ku­mui ska­tin­ti ir at­sa­kin­gam sa­vęs kon­tro­lia­vi­mui“, – dės­tė A.Ba­ra­naus­kai­tė. 

Pro­ble­mi­nio mo­ky­mo­si me­to­do pri­va­lu­mus pa­brė­žė ir LSMU ab­sol­ven­tas, Jau­nų­jų gy­dy­to­jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Mar­ty­nas Ged­mi­nas: „Pro­ble­mi­nis mo­ky­ma­sis – tai hib­ri­di­nis me­to­das tarp cik­li­niais ap­ra­šais ir kom­pe­ten­ci­jo­mis grįs­to mo­ky­mo. Šis mo­de­lis lei­džia žiū­rė­ti į or­ga­niz­mą kaip į vi­su­mą. Pir­mus tre­jus me­tus mo­kai­si ne at­ski­ras dis­cip­li­nas, o mo­du­lius. Pa­vyz­džiui, ju­dė­ji­mo mo­du­lis: vie­ną daž­niau­sių pro­ble­mų – os­te­o­po­ro­zę – ver­ti­ni bio­che­mi­jos, ana­to­mi­jos, fi­zio­lo­gi­jos ir pa­na­šiai at­žvil­giu. Pro­ble­mi­nis mo­ky­ma­sis te­oriš­kai daug at­sa­ko­my­bės per­ke­lia stu­den­tui. Taip su­ma­žė­ja kon­tak­ti­nio dar­bo, be­veik iš­nyks­ta pa­skai­tos ir tu­rė­tų bū­ti ska­ti­na­mas ko­man­di­nis dar­bas.“

M.Ged­mi­nas pa­brė­žė, kad pa­grin­di­nis sie­kis pa­sau­ly­je tu­rė­tų bū­ti per­ei­ti nuo cik­li­niais ap­ra­šais grįs­to į kom­pe­ten­ci­jų mo­ky­mo­si me­to­dą. „Tai – pra­na­šiau­sias me­to­das, nors ir rei­ka­lau­jan­tis daug in­ves­ti­ci­jų. Ga­liu pa­si­džiaug­ti, kad LSMU pra­de­da­ma ei­ti prie kom­pe­ten­ci­jo­mis grįs­to mo­ky­mo­si me­to­do me­di­ci­no­je, tai bus da­ro­ma re­zi­den­tū­ro­je. Aiš­ku, iki­dip­lo­mi­nė­se stu­di­jo­se yra vis dar tai­ko­mas cik­li­niais ap­ra­šais grįs­tas me­to­das, – sa­kė jis. – Pro­ble­mi­nio mo­ky­mo­si mo­de­lis, kaip ir eta­pi­nės kom­pe­ten­ci­jos, te­oriš­kai yra la­bai ge­ras da­ly­kas, bet kaip tai vei­kia re­a­liai, pri­klau­so nuo in­ves­ti­ci­jų, žmo­nių. To­dėl vals­ty­bė, no­rė­da­ma pa­reng­ti ge­rus me­di­ci­nos spe­cia­lis­tus, tu­ri žiū­rė­ti į tai kaip į bran­gų da­ly­ką, rei­kia daug in­ves­tuo­ti į mo­ky­to­jus.
 
LSMU – uni­ver­si­te­tas, ku­ris pir­mas pra­dė­jo kal­bė­ti apie me­di­ci­ni­nę edu­ka­ci­ją, ne apie pul­mo­no­lo­gi­ją, kar­dio­lo­gi­ją ir ki­tas dis­cip­li­nas, bet ben­drai, kaip rei­kia mo­ky­ti mo­ky­to­jus, kad jie ga­lė­tų reng­ti ge­rus spe­cia­lis­tus. Šiais me­tais vyks jau tre­čia kon­fe­ren­ci­ja apie me­di­ci­ni­nę edu­ka­ci­ją. Aiš­ku, dirb­ti dar yra daug kur.
LSMU stip­rio­ji pu­sė – su­telk­tas svei­ka­tos moks­lų fun­da­men­tas. Uni­ver­si­te­tas tu­ri li­go­ni­nę, kur stu­den­tai ga­li prak­tiš­kai pri­tai­ky­ti įgū­džius. Ga­li­my­bių iš­va­žiuo­ti pa­stu­di­juo­ti sve­tur tik­rai daug. Vi­siems re­ko­men­duo­ju pa­ma­ty­ti pa­vyz­džius, kad ga­lė­tų pa­ly­gin­ti si­tu­a­ci­ją.“

---

 
Interviu
Apie tai, ko­dėl ver­ta rink­tis LSMU ir ko­kios įsi­dar­bi­ni­mo ga­li­my­bes jį bai­gus, kal­ba­mės su Uni­ver­si­te­to pro­rek­to­riu­mi stu­di­joms prof. Kęs­tu­čiu Pet­ri­ko­niu:
 
- Per pas­ta­ruo­sius sep­ty­ne­rius me­tus sto­jan­čių­jų į Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tą skai­čius iš­au­go ko­ne treč­da­liu. Kuo uni­ver­si­te­tas pa­trauk­lus bū­si­mie­siems me­di­kams?
- Pir­miau­sia rei­kė­tų pa­brėž­ti, kad Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tas yra spe­cia­li­zuo­tas, ga­lin­tis pa­siū­ly­ti pla­tų spe­cia­ly­bių spek­trą. Ruo­šia­me ne tik me­di­kus, bet ir gy­dy­to­jus odon­to­lo­gus, far­ma­ci­nin­kus, slau­gy­to­jus, aku­še­rius, er­go­te­ra­peu­tus, ki­ne­zi­te­ra­peu­tus, svei­ka­tos psi­cho­lo­gus, ve­te­ri­na­ri­nės ir me­di­ci­ni­nės ge­ne­ti­kos, taip pat bio­che­mi­jos, la­bo­ra­to­ri­nės diag­nos­ti­kos, mais­to sau­gos bei moks­lo ir ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­tus. Tai­gi iš­si­rink­ti pro­gra­mą, ku­riai esi ga­biau­sias ir ku­ri tau skir­ta, nė­ra su­dė­tin­ga.
 
Esa­me tarp­tau­tiškas uni­ver­si­te­tas, stu­den­tams su­da­ro­mos są­ly­gos pa­gal mai­nų pro­gra­mą iš­vyk­ti pa­si­mo­ky­ti sve­tur, nuo­lat ieš­ko­me tam nau­jų ga­li­my­bių. Stu­den­tai net ke­lis kar­tus ga­li iš­vyk­ti stu­di­juo­ti pa­gal „Eras­mus“ pro­gra­mą, taip pat tu­ri­me re­zi­den­tū­ros ba­zes Vo­kie­ti­jos, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos li­go­ni­nė­se. Lie­tu­vo­je su­lau­kia­me dau­giau­siai stu­den­tų iš už­sie­nio. Dažniau­siai jie ren­ka­si me­di­ci­nos stu­di­jų pro­gra­mą, odon­to­lo­gi­ją, kur vyks­ta stu­di­jos an­glų kal­ba. Su­lau­kia­me stu­den­tų dau­giau nei iš 40-ies ša­lių, dau­giau­siai – Iz­ra­e­lio, Šve­di­jos, Vo­kie­ti­jos, Is­pa­ni­jos.
 
Tarp­tau­tiš­ku­mui ug­dy­ti nuo šių me­tų yra miš­rios gru­pės, lie­tu­viai ga­li at­ei­ti į už­sie­nie­čių gru­pes. Taip pat tu­ri­me dės­ty­to­jų at­vy­ki­mo pro­gra­mą, uni­ver­si­te­tas kiek­vie­nam fa­kul­te­tui fi­nan­suo­ja tam tik­rą pi­ni­gų su­mą.
Uni­ver­si­te­te daug dė­me­sio ski­ria­ma stu­di­jų ko­ky­bei, tai di­dži­ą­ja da­li­mi yra sie­ja­ma su ab­sol­ven­to pa­si­ren­gi­mu prak­ti­kai. Sie­kia­me už­tik­rin­ti, kad spe­cia­lis­tai ga­lė­tų bū­ti kon­ku­ren­cin­gi tarp­tau­ti­niu ly­giu.
 
- Kaip jū­sų pa­ruo­šia­mus spe­cia­lis­tus ver­ti­na darb­da­viai?
- At­si­lie­pi­mai pui­kūs. Darb­da­viai vis ak­ty­viau įsi­trau­kia į mū­sų veik­las, ko­mi­te­tus, ku­riuos tu­ri kiek­vie­na pro­gra­ma, iš­sa­ko pa­ste­bė­ji­mus. Džiau­gia­mės, kad mū­sų po­žiū­ris, tai, ką sie­kia­me dieg­ti ir ug­dy­ti stu­den­tams, la­bai ge­rai at­lie­pia dar­bo rin­kos po­rei­kius. Skai­čiai kal­ba pa­tys už sa­ve – aš­tuo­nias­de­šimt pro­cen­tų stu­den­tų sėk­min­gai įsi­dar­bi­na kva­li­fi­ka­ci­ją ati­tin­kan­čio­se įstai­go­se. Tai – vie­nas di­džiau­sių įsi­dar­bi­na­mu­mo ro­dik­lių iš vi­sų uni­ver­si­te­tų ir, be abe­jo, – vie­nas ro­dik­lių, pa­tvir­ti­nan­čių aukš­tą stu­di­jų ko­ky­bę.
 
- Kaip uni­ver­si­te­tui pa­vyks­ta iš­lai­ky­ti aukš­tą stu­di­jų ko­ky­bės kar­te­lę?
- Pas­ta­rai­siais me­tais stip­riai su­ak­ty­vė­jo stu­di­jų pro­gra­mų ko­mi­te­tų veik­la, grei­tai re­a­guo­ja­ma į ap­klau­sas, nuo­mo­nes, darb­da­vių at­si­lie­pi­mus, ko­le­gų pa­ste­bė­ji­mus. Ieš­ko­me ga­li­my­bių, kad ir dės­ty­to­jai bū­tų įver­tin­ti, ir bū­tų at­si­liep­ta į stu­den­tų pa­gei­da­vi­mus. Ak­ty­vi šių ko­mi­te­tų veik­la – vi­di­nis stu­di­jų ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mo ga­ran­tas. Dau­ge­lis mū­sų svar­biau­sių pro­gra­mų iš­ori­nių eks­per­tų yra ak­re­di­tuo­ti mak­si­ma­liam lai­ko­tar­piui.
 
Mū­sų uni­ver­si­te­tas vie­nas iš ke­lių, ku­rie lai­kė­si Moks­lo stu­di­jų įsta­ty­mo ir per­nai vyk­dė ro­ta­ci­ją, kad vals­ty­bės ne­fi­nan­suo­ja­mo­se vie­to­se stu­di­juo­jan­tie­ji tu­rė­tų ga­li­my­bę per­ei­ti į fi­nan­suo­ja­mą vie­tą. Taip stu­den­tai ska­ti­na­mi siek­ti re­zul­ta­tų, tad vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mą tu­rin­tis stu­den­tas ga­li jį pra­ras­ti, jei yra ne­mo­ty­vuo­tas. Me­di­ci­nos moks­lai ne­leng­vi, ta­čiau kai jau bai­gi stu­di­jas, tam­pi spe­cia­lis­tas. Taip pat nuo­lat ke­lia­ma pri­ėmi­mo į stu­di­jas kar­te­lė: mi­ni­ma­lus kon­kur­si­nis ba­las (šie­met šis „slenks­tis“ bus ne ma­žes­nis nei 4) įta­kos sto­jan­čių­jų skai­čiui ne­tu­ri. Stu­di­juo­ti čia ren­ka­si mo­ty­vuo­ti, ge­rai pa­si­ren­gę jau­nuo­liai: be­maž sep­ty­nias­de­šimt pro­cen­tų įsto­ju­sių­jų kon­kur­si­nis ba­las vir­ši­ja sep­ty­nis.
 
- Di­džiau­sias dė­me­sys uni­ver­si­te­te ski­ria­mas kom­pe­ten­ci­joms ug­dy­ti. Ko­kios są­ly­gos tam su­da­ry­tos?
- Vi­so­se pro­gra­mo­se stu­den­tai mo­ko­si dirb­ti su nau­jau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis ir tai­ky­ti jas prak­tiš­kai. Uni­ver­si­te­te vei­kia itin pa­žan­gus me­di­ci­ni­nės si­mu­lia­ci­jos cen­tras, ku­ria­me mo­ko­ma imi­tuo­jant su­dė­tin­gas kli­ni­ki­nes si­tu­a­ci­jas: nau­do­ja­mi dirb­ti­niai re­a­lius pa­cien­tus ar at­ski­ras kū­no da­lis imi­tuo­jan­tys mu­lia­žai, ma­ne­ke­nai, tad prak­ti­nius įgū­džius me­di­ci­ną ir slau­gą stu­di­juo­jan­tieji įgy­ja drą­siau ir sau­giau. Čia bū­si­mie­ji me­di­kai iš­moks­ta nau­jų me­to­dų, ben­dra­vi­mo ir ko­man­di­nio dar­bo. Uni­ver­si­te­te taip pat vei­kia ke­lios hib­ri­di­nio mo­ky­mo au­di­to­ri­jos, ku­rio­se prak­ti­nius įgū­džius stu­den­tai pa­gal tam tik­rą me­to­di­ką ga­li la­vin­ti 24 va­lan­das per pa­rą ir 7 die­nas per sa­vai­tę.
 
To­liau to­bu­li­na­me pro­ble­mi­nio mo­ky­mo­si me­to­dą. Tai – me­di­ci­nos stu­di­jų pro­gra­mos stan­dar­tas ne tik Eu­ro­po­je, bet ir pa­sau­ly­je. Kaip vie­nas me­to­dų pro­ble­mi­nis mo­ky­ma­sis su­da­ro kiek­vie­nos stu­di­jų pro­gra­mos di­des­nę ar ma­žes­nę da­lį. Dar vie­na nau­jo­vė, ku­ri bus per ar­ti­miau­sius me­tus įdieg­ta ša­lia pro­ble­mi­nio mo­ky­mo, – kom­pe­ten­ci­jų įgi­ji­mu grįs­tų stu­di­jų mo­de­lis iš re­zi­den­tū­ros per­kel­tas į iki­dip­lo­mi­nes stu­dijas, kad eta­pi­nės kom­pe­ten­ci­jos bū­tų įgy­ja­mos ir įver­ti­na­mos dar iki di­plo­mo ga­vi­mo.

---

 
Stu­di­jų pro­gra­mos

Vi­suo­me­nės svei­ka­tos fa­kul­te­tas 

LSMU Vi­suo­me­nės svei­ka­tos fa­kul­te­to de­ka­nė prof. Ra­mu­nė Ka­lė­die­nė:

- Vi­suo­me­nės svei­ka­ta – at­ei­ties pro­fe­si­ja. Lie­tu­vos gy­ven­to­jai vis la­biau se­nė­ja, dau­gė­ja lė­ti­nių li­gų, ku­rios su­si­ju­sios su ža­lin­gais gy­ven­se­nos veiks­niais. O šian­dien pa­sau­ly­je pri­pa­žįs­ta­ma, kad la­biau­siai val­dy­ti li­gas ga­li­me keis­da­mi žmo­gaus ap­lin­ką, gy­ven­se­ną, įpro­čius. Ben­drau­da­ma su moks­lei­viais pa­brė­žiu, kad tai – di­de­lių ga­li­my­bių fa­kul­te­tas, kiek­vie­nas ga­li ras­ti sau tin­kan­čią stu­di­jų pa­krai­pą. Vi­suo­me­nės svei­ka­tos fa­kul­te­tas iš­si­ski­ria so­cia­li­ne bei hu­ma­ni­ta­ri­ne pa­krai­pa, in­teg­ruo­tų ži­nių apie svei­ka­tą su­tei­ki­mu bei ga­li­my­be įgy­ti svei­ka­tos va­dy­bos, so­cia­li­nio dar­bo me­di­ci­no­je ar svei­ka­tos psi­cho­lo­go spe­cia­ly­bę. Tai at­ve­ria di­de­les įsi­dar­bi­ni­mo ga­li­my­bes re­for­muo­ja­mo­je Lie­tu­vos svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­je.
 
Vi­suo­me­nės svei­ka­tos fa­kul­te­te ren­gia­mi spe­cia­lis­tai, ge­ban­tys ver­tin­ti vi­suo­me­nės svei­ka­tą ir jai įta­ką da­ran­čius veiks­nius, ste­bė­ti ir ver­tin­ti gy­ven­to­jų svei­ka­tos po­ky­čius. Šie spe­cia­lis­tai ben­druo­me­nė­se die­gia svei­ka­tos stip­ri­ni­mo ir li­gų pro­fi­lak­ti­kos prie­mo­nes, svei­ka­tos pro­gra­mas, kon­tro­liuo­ja li­gas ir svei­ka­tą ža­lo­jan­čius veiks­nius, da­ly­vau­ja for­muo­jant svei­ka­tos po­li­ti­ką, va­do­vau­ja svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­goms.
So­cia­li­nis dar­bas me­di­ci­no­je – vie­nin­te­lė Lie­tu­vo­je tie­sio­giai į svei­ka­tos prie­žiū­rą orien­tuo­ta so­cia­li­nio dar­bo stu­di­jų pro­gra­ma. Stu­di­juo­jant su­tei­kia­ma ne tik so­cia­li­nio dar­bo, bet ir me­di­ci­ni­nių ži­nių bei ge­bė­ji­mų, tad bai­gę spe­cia­lis­tai ga­li dirb­ti vi­sų ly­gių svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se, so­cia­li­nės pa­ra­mos ir glo­bos įstai­go­se, ben­druo­me­nių cen­truo­se ir kt.
 
So­cia­li­nių dar­buo­to­jų po­rei­kis Lie­tu­vo­je ne ma­žė­ja, o au­ga. Dar­bo ga­li­my­bės pla­čios, dar­bą ab­sol­ven­tai ran­da ne­sun­kiai. Stu­den­tams dar­bas ne­re­tai pa­siū­lo­mas jau prak­ti­kos me­tu.
Svei­ka­tos psi­cho­lo­gi­jos stu­di­jų pro­gra­ma su­tei­kia ga­li­my­bę įgy­ti tvir­tus psi­cho­lo­gi­jos ir jai ar­ti­mų so­cia­li­nių bei gam­tos moks­lų pa­grin­dus bei ge­rai pa­si­reng­ti dar­bui su žmo­nė­mis. Tu­rė­si­te ga­li­my­bę tie­sio­giai su­si­pa­žin­ti su svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų veik­la ir tin­ka­mai pa­si­reng­ti dar­bui. Mo­ky­si­tės dirb­ti ko­man­do­je su svei­ka­tos spe­cia­lis­tais. At­lik­si­te prak­ti­ką di­džiau­sio­je kli­ni­ki­nė­je ba­zė­je Lie­tu­vo­je. Šios stu­di­jos skir­tos tiems, ku­rie sa­vo veik­lą ir kar­je­rą no­rė­tų sie­ti su svei­ka­tos sri­ti­mi. Bai­gu­siems šią stu­di­jų pro­gra­mą su­tei­kia­ma psi­cho­lo­go ba­ka­lau­ro kva­li­fi­ka­ci­ja, to­dėl šios pro­gra­mos ab­sol­ven­tai ga­li tęs­ti stu­di­jas ar pro­fe­si­nę kar­je­rą ir ki­to­se psi­cho­lo­gi­jos ar jai ar­ti­mų moks­lų sri­ty­se.
 
Svei­ka­tos in­for­ma­ti­ka – vie­nin­te­lė Lie­tu­vo­je to­kio po­bū­džio tarp­kryp­ti­nė ir tar­pu­ni­ver­si­te­ti­nė (jung­ti­nės stu­di­jos su Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tu) pro­gra­ma. Skir­tin­gai nuo ki­tų in­for­ma­ti­kos pro­gra­mų, ab­sol­ven­tai pa­pil­do­mai su­ži­no apie vi­suo­me­nės svei­ka­tą, jos prie­žiū­rą ir val­dy­mą, svei­ka­tos po­li­ti­ką ir pla­na­vi­mą, bio­me­di­ci­ni­nę in­ži­ne­ri­ją ir bio­me­di­ci­ni­nius pro­ce­sus, bio­fi­zi­ką ir fi­zio­lo­gi­ją, iš­moks­ta tai­ky­ti in­for­ma­ti­kos ži­nias me­di­ci­nos ir vi­suo­me­nės svei­ka­tos sri­ty­se. Šios pro­gra­mos ab­sol­ven­tai ga­lės kur­ti, dieg­ti ir pri­žiū­rė­ti ino­va­ty­vius svei­ka­tos prie­žiū­rai bei stip­ri­ni­mui skir­tus IT pro­duk­tus, dirb­ti ana­li­ti­nį dar­bą, tvar­kant ir ap­do­ro­jant su svei­ka­ta su­si­ju­sią in­for­ma­ci­ją, dirb­ti vals­ty­bi­nė­se bei pri­va­čio­se in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų, svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se, uni­ver­si­te­tuo­se. Be to, bai­gu­sie­ji šią stu­di­jų kryp­tį tu­ri pla­tų ma­gist­ran­tū­ros pa­si­rin­kimą.
 
Itin pa­trauk­li sri­tis, ku­rią siū­lo­me vie­nin­te­liai, – gy­ven­se­nos me­di­ci­nos ma­gist­ran­tū­ros stu­di­jos. Pir­mie­ji Eu­ro­po­je ren­gia­me to­kius gy­ven­se­nos me­di­ci­nos spe­cia­lis­tus, jie už­si­i­ma ne pro­fi­lak­ti­ka, o li­gų gy­dy­mu kei­čiant žmo­gaus gy­ven­se­ną. Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je nu­ma­ty­ta, kad nuo šių me­tų to­kie spe­cia­lis­tai tu­ri bū­ti įdar­bin­ti šei­mos gy­dy­to­jo ko­man­do­se.

---

 
Slau­gos fa­kul­te­tas

LSMU Me­di­ci­nos aka­de­mi­jos Slau­gos fa­kul­te­to de­ka­nė prof. Jū­ra­tė Ma­ci­jaus­kie­nė:

- Slau­gos fa­kul­te­te ren­gia­mi dvie­jų pa­klau­sių ir per­spek­ty­vių spe­cia­ly­bių – ki­ne­zi­te­ra­pi­jos ir er­go­te­ra­pi­jos – spe­cia­lis­tai. Per­nai Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se abi šios spe­cia­ly­bės bu­vo per­spek­ty­viau­sių pro­fe­si­jų de­šim­tu­ke. Vi­sa­me pa­sau­ly­je ir Lie­tu­vo­je šių spe­cia­lis­tų po­rei­kis au­ga vi­suo­me­nei sens­tant, il­gė­jant gy­ve­ni­mo truk­mei. 
Svar­bi šių stu­di­jų ypa­ty­bė – net tūks­tan­tis va­lan­dų prak­ti­kos, ku­ri at­lie­ka­ma vie­no­je di­džiau­sių li­go­ni­nių Bal­ti­jos ša­ly­se – Kau­no kli­ni­ko­se bei ki­to­se Lie­tu­vos svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se. Įgi­ję pa­kan­ka­mai su­dė­tin­gų at­ve­jų prak­ti­kos, ab­sol­ven­tai pui­kiai pa­ren­gia­mi sa­va­ran­kiš­kai dirb­ti iš kar­to po stu­di­jų.
 
Ki­ne­zi­te­ra­pi­ja – gy­dy­mas ju­de­siu bei fi­zi­niais veiks­niais sveiks­tant po trau­mų ar li­gų – vi­suo­me­nė­je ži­no­ma la­biau: ne­ma­žai LSMU ab­sol­ven­tų sėk­min­gai dir­ba li­go­ni­nė­se, po­li­kli­ni­ko­se, re­a­bi­li­ta­ci­jos, svei­ka­tin­gu­mo cen­truo­se. O štai er­go­te­ra­pi­ja, kai trau­mas pa­ty­rę, nuo įgy­tų ar įgim­tų li­gų ken­čian­tys pa­cien­tai mo­ko­mi ge­ri­nan­čių svei­ka­tą, pa­de­dan­čių ap­si­tar­nau­ti veiks­mų, – pa­ly­gin­ti nau­ja ir vis dar te­bep­lė­to­ja­ma sri­tis. Pa­sau­ly­je er­go­te­ra­pi­ja mi­ni šim­tuo­sius gy­va­vi­mo me­tus, Lie­tu­vo­je skai­čiuo­ja dvi­de­šimt­me­tį. Šian­dien er­go­te­ra­peu­tų rei­kia ša­lies li­go­ni­nė­se – on­ko­lo­gi­jos, ar­tro­lo­gi­jos ir ki­tuo­se sky­riuo­se, bet jau au­ga šių spe­cia­lis­tų po­rei­kis ben­druo­me­nė­je, pa­cien­tų re­a­bi­li­ta­ci­jai na­muo­se.
Er­go­te­ra­pi­jos stu­di­jos vyks­ta iš­skir­ti­niu pro­ble­mi­nio mo­ky­mo me­to­du: pa­de­da­mi dės­ty­to­jo, stu­den­tai pa­tys spren­džia pro­ble­mas, at­kar­to­ja ga­li­mas si­tu­a­ci­jas, su ku­rio­mis at­ei­ty­je su­si­durs dirb­da­mi.  Er­go­te­ra­pi­jos stu­di­jų pro­gra­ma vie­nin­te­lė Lie­tu­vo­je yra ga­vu­si Pa­sau­li­nės er­go­te­ra­pi­jos fe­de­ra­ci­jos ser­ti­fi­ka­tą, yra pri­pa­žįs­ta­ma tarp­tau­ti­niu mas­tu: ab­sol­ven­tai, įgi­ję ba­ka­lau­ro kva­li­fi­ka­ci­ją, ga­li įsi­dar­bin­ti dau­ge­ly­je pa­sau­lio ša­lių.

---

 
Ve­te­ri­na­ri­jos aka­de­mi­ja 
Gy­vu­li­nin­kys­tės tech­no­lo­gi­jos fa­kul­te­to de­ka­nas doc. dr. Ro­lan­das Stan­ke­vi­čius:

- Abi­tu­rien­tus, ku­rie mėgs­ta gam­tą ir gy­vū­nus, vi­sus, ku­riems svar­bi gy­vū­nų ge­ro­vė, jų ap­lin­ka ir žmo­nių svei­ka­ta, kvie­čia­me rink­tis gy­vu­li­nin­kys­tės tech­no­lo­gi­jų ir gy­vū­nų moks­lo spe­cia­lis­tų stu­di­jų pro­gra­mas. Tai – iš­skir­ti­nės stu­di­jų pro­gra­mos, to­kius spe­cia­lis­tus Lie­tu­vo­je ren­gia tik ši aukš­to­ji mo­kyk­la. Gy­vu­li­nin­kys­tės tech­no­lo­gi­jas per­spek­ty­vu stu­di­juo­ti dėl to, kad au­gant žmo­nių skai­čiui pa­sau­ly­je, di­dė­ja ir gy­vū­ni­nės pro­duk­ci­jos po­rei­kis. Gy­vu­li­nin­kys­tės tech­no­lo­gi­jų stu­di­jos – itin per­spek­ty­vios, o šio­je sri­ty­je dir­ban­tys žmo­nės – graibs­to­mi. Skai­čiuo­ja­ma, jog per ar­ti­miau­sius tre­jus me­tus gy­vu­li­nin­kys­tės spe­cia­lis­tų Lie­tu­vo­je rei­kės apie bent tris kar­tus dau­giau, nei pa­ren­gia­ma šian­dien. To­kį po­rei­kį le­mia ne tik au­gan­tis šių spe­cia­lis­tų po­rei­kis rin­ko­je, bet ir pla­ti jų ga­li­mos pro­fe­si­nės veik­los sri­tis. Mū­sų ab­sol­ven­tai ga­li dirb­ti ne tik ūky­je. Jie dar­buo­ja­si pri­va­čia­me sek­to­riu­je, ku­ria sa­vo įmo­nes, kon­sul­tuo­ja ūki­nin­kus. Du­rys at­vi­ros ir į vals­ty­bi­nes įstai­gas: daug mū­sų ab­sol­ven­tų dir­ba Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jo­je. Ga­nė­ti­nai nau­ja LSMU yra Gy­vū­nų moks­lo spe­cia­ly­bė, ku­rio­je ga­li­ma rink­tis ki­no­lo­gi­jos, žir­gi­nin­kys­tės spe­cia­li­za­ci­jas ir tap­ti žir­gų ar­ba šu­nų au­gin­to­jais, vei­sė­jais, gy­vū­nų pri­tai­ky­mo vi­suo­me­nė­je spe­cia­lis­tais.
 


LSMU Ve­te­ri­na­ri­jos aka­de­mi­jos Ve­te­ri­na­ri­jos fa­kul­te­to de­ka­nė prof. Vi­ta Riš­ke­vi­čie­nė:

- Ve­te­ri­na­ri­jos fa­kul­te­tas yra vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je, ren­gian­tis ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jus, ve­te­ri­na­ri­nės mais­to sau­gos ir mais­to moks­lo spe­cia­lis­tus. Ve­te­ri­na­ri­nės mais­to sau­gos stu­di­jų pro­gra­ma ren­gia bū­si­muo­sius ko­ky­bės va­do­vus, ins­pek­to­rius, mais­to ir ve­te­ri­na­ri­nės tar­ny­bos dar­buo­to­jus, iš­ma­nan­čius mais­to ga­my­bos, hi­gie­nos, sau­gos kon­tro­lės rei­ka­la­vi­mus. Mais­to moks­lo stu­di­jų pro­gra­ma skir­ta pla­nuo­jan­tiems kar­je­rą mais­to ža­lia­vų ir pro­duk­tų ga­my­bos įmo­nė­se, la­bo­ra­to­ri­jo­se. Spe­cia­lis­tai iš­ma­no mais­to pro­duk­tų su­dė­tį, mo­der­nias bei tra­di­ci­nes mais­to pro­duk­tų ga­my­bos tech­no­lo­gi­jas, ko­ky­bės rei­ka­la­vi­mus, po­vei­kį žmo­gaus svei­ka­tai.