Lapkričio pabaigoje – Sveikatos apsaugos ministerijos organizuota konferencija, skirta mitų apie vakcinaciją laužymui. Joje pranešimus skaitė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos skyriaus vedėja Aurelija Žvirblienė ir Kauno klinikų Reabilitacijos ligoninės vadovas Raimondas Kubilius.
 
Toks dėmesys vakcinacijai – ne atsitiktinis. Dar vasarą Nacionalinis visuomenės sveikatos centras paskelbė apie grėsmingai mažėjančias skiepijimosi apimtis. Jas nemaža dalimi lemia viešojoje erdvėje plintant informacija apie vakcinų žalą sveikatai. Mokslininkai kviečia įsiklausyti į jų argumentus, kurie galbūt paskatins į vakcinas pažvelgti nauju žvilgsniu.
 
Skiepijasi vis mažiau
 
Norint turėti kolektyvinį imunitetą nuo tam tikrų pavojingų, bet vakcinacijos būdu išvengiamų ligų, rekomenduojama kasmet paskiepyti 90-95 proc. vaikų. Lietuvoje šis tikslas pasiektas iki 2010 m., tačiau Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pastebi, kad po to paskiepytųjų skaičiai ėmė mažėti. 
 
Šiuo metu pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami nuo keturiolikos užkrečiamųjų ligų. Pernai nė nuo vienos jų nepaskiepyta 95 proc. „Didžiausią susirūpinimą kelia skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės aprėptys, kurios jau trečius metus iš eilės nesiekia 90 proc.“, – teigia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
 
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja Inga Ivaškevičienė jau susiduria ir su pasekmėmis: į ligoninę atvyksta vaikai, sergantys pamirštomis ligomis – tymais, kokliušu... Prieš nusprendžiant pasakyti vakcinoms „ne“, ji prašo pagalvoti tiek apie mažųjų ligoniukų patiriamas kančias, tiek apie tuos, kurie skiepytis negali dėl sveikatos, tačiau užsikrėtę šiomis ligomis patiria skaudžias pasekmes.
 
Jei apsigalvojote
 
Dalis tėvų pasiskaito įvairios informacijos internete ir išsigąsta, kad vakcinos gali neigiamai paveikti naujagimio ar kūdikio organizmą. Tačiau nemažai tėvų ir apsigalvoja dėl įvairių priežasčių – galbūt susirgo kas nors iš artimųjų, galbūt gavo tiesiog daugiau informacijos apie skiepus ir išsisklaidė baimės. Ką daryti, jei tėvai apsigalvojo po to, kai jau būna praleisti visi ar dauguma skiepų pagal kalendorių. Ar dar ne vėlu pasivyti?
 
Pasak specialistų, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių tėvai neskiepija vaikų, niekada nevėlu sugrįžti ir tęsti nutrauktą skiepijimą arba pradėti skiepyti iš naujo. Tokiais atvejais sudaromas individualus skiepijimo planas.
 

„Čia galioja taisyklė – geriau vėliau negu niekada, – sako šeimos gydytoja Jurga Dūdienė. – Net mums, medikams, sunku matyti sunkiai sergantį – karščiuojantį, visą išbertą, su komplikacijomis kovojantį vaiką, o tėvams tai turėtų būti kankinanti patirtis. Todėl tikrai suprantame ir džiaugiamės, kai tėvai, nors ir vėliau, bet nusprendžia pradėti arba tęsti nutrauktą skiepijimo procesą.“

 
Gresia ir nevaisingumas
 
Kartais tėvai galvoja, kad tikrai nieko tokio, jei vaikas persirgs „vaikiška“ infekcija. „Deja, negalime nuspėti, kaip sunkiai sirgs užsikrėtęs vaikas ar suaugęs, – įspėja J.Dūdienė. – Pavyzdžiui, vaikas, persirgęs epideminiu parotitu, ateityje gali likti nevaisingas, tai, deja, istorijos iš kolegų praktikos.“
 
Suaugusieji turėtų pagalvoti ir apie save, ne tik atžalas. Kauno klinikų Reabilitacijos ligoninės vadovas Raimondas Kubilius pabrėžė, kad infekcijos ypač pablogina situaciją tų, kurie serga širdies kraujagyslių ligomis. Kalbant apie vieną sunkiausių būklių – širdies nepakankamumą, skiepai padeda išvengti širdį alinančių infekcijų ir taip padeda nutolinti mirtį nuo šios ligos. Tai pabrėžiama Europos kardiologų draugijos nustatytose gairėse.
 

„Šiemet gegužę pasirodė mokslinė publikacija, kurioje Pietų Korėjoje ištirta daugiau nei pusė milijono širdies nepakankamumu sergančių pacientų. Dauguma jų buvo vakcinuoti nuo kovido. Tyrimas parodė, kad vakcinacija šiems pacientams net 82 proc. sumažino mirštamumą nuo visų priežasčių, 50 proc. sumažėjo šansas būti stacionarizuotam“, – pabrėžė Kauno klinikų Reabilitacijos ligoninės vadovas Raimondas Kubilius.

 
Imunitetą turi net augalai
 
Gyvybės mokslų centro Imunologijos skyriaus vedėja Aurelija Žvirblienė teigia, kad imuninę sistemą galima palyginti su kariuomene, kuri įveikia organizmą puolančius patogenus. „Kariuomenė tuo stipresnė, kuo geriau apmokyta. Vakcinų paskirtis ir yra tai padaryti – apmokyti imuninę sistemą“, – teigė A.Žvirblienė.
 

„Svarbu pažymėti, kad joks gyvas organizmas negalėtų išgyventi neturėdamas tam tikro lygio apsaugos nuo išorės priešų – bakterijų, virusų... Net augalai turi tam tikro lygio imuninę sistemą. Ji absoliučiai būtina sąlyga išgyventi“, – konstatavo Gyvybės mokslų centro Imunologijos skyriaus vedėja Aurelija Žvirblienė.

 
Ji pabrėžia, kad trumpai papasakoti apie sudėtingą imuninės sistemos veikimą yra išties sunku, tačiau sudėtingą imuninės sistemos struktūrą galime suskirstyti į dvi dalis – įgimtąjį ir įgytąjį imunitetą.
 
„Įgimtasis imunitetas – pirmoji gynybos linija, kuri užtikrina greitą apsaugą. Jei ligos sukėlėjas patenka į organizmą, jau pirmomis minutėmis įgimtojo imuniteto komponentai pradeda veikti“, – sakė mokslininkė.
 
„Vis dėlto jis nėra tikslus, todėl svarbu, kad pradėtų veikti įgytas imunitetas, kuris specifiškas, prisitaiko konkrečiam ligos sukėlėjui ir užtikrina apsaugą būtent prieš jį, todėl gripo vakcina ar persirgimas gripu neapsaugo nuo COVID-19“, – pažymėjo A.Žvirblienė.
 
Supažindinti su priešu
 
A.Žvirblienė teigia, kad pagrindiniai mums itin svarbaus – įgytojo imuniteto veikėjai yra B-limfocitai ir T-limfocitai. „Jų turime be galo didelę įvairovę, kuri matuojama milijardais, – sako mokslininkė. – Jei nesusidūrėme su kokios nors ligos sukėlėju, tik keli ar keliasdešimt jų sugebės atpažinti priešą, taigi nebus efektyvios apsaugos.“
 
Vis dėlto patekęs į organizmą sukėlėjas juos suaktyvina ir jau po kelių dienų tokių specifinių ląstelių padaugėja tūkstančius, šimtus tūkstančių kartų.
 
Supažindinti organizmą su sukėlėju galima dviem būdais: persergant liga arba sušvirkščiant vakcinos. Pastarasis būdas neturi tokių žalingų padarinių kaip liga, bet padaugina ir suaktyvina B ir T limfocitus, kad jie užtikrintų veiksmingą apsaugą.
 
A.Žvirblienė pabrėžė, kad vakcinos nepakeičia paskiepyto žmogaus DNR, nesilpnina imuniteto, o kaip tik sukuria specifinį imunitetą, taip pat skiepuose nėra gyvsidabrio junginių (Europoje), beždžionių, abortuotų kūdikių ląstelių, jie nesukelia autizmo.
 
Seniausia vakcina – iš bakterijų
 
Seniausias vakcinos gaminimo būdas – iš susilpnintų bakterijų. „Jos gali dalintis organizme, bet nesukelia ligos“, – pasakojo A.Žvirblienė. Gal būt įdomu sužinoti, kad tokios yra tymų, kiaulytės, raudonukės, vėjaraupių, rotaviruso, tuberkuliozės vakcinos. Jos panašiausios į tikrą infekciją.
 
„Kadangi tai gyvos, nors susilpnintos bakterijos, jos nerekomenduojamos imunosupresuotiems asmenims. Taip pat iki kito skiepo reikia palaukti bent keturias savaites“, – pasakojo A.Žvirblienė.
 
Kitas būdas, naudojamas vakcinos gamybai – naudoti negyvą, inaktyvuotą mikrobą, bet gebantį sukelti imuninį atsaką. Tokios vakcinos naudojamos nuo erkinio encefalito, poliomielito.
 
Kodėl galiausiai kai kurių šio tipo vakcinų atsisakyta? „Bakterija turi tūkstančius skirtingų komponentų. Jie nebūtinai sukelia apsauginį imuninį atsaką, bet lemia nepageidaujamas žmogui uždegimines reakcijas“, – teigė A.Žvirblienė.
 
Kovido skiepai – kitokie
 
Dėl to atsirado vakcinos, kai naudojamas ne visas mikrobas, bet atskiros jo dalys – baltymai, polisacharidai, kurie sukelia apsauginį atsaką su mažiau šalutinių reakcijų. Tai subvienetinės vakcinos yra nuo difterijos, stabligės, kokliušo, penumokoko, gripo, arba rekombinantinės prieš hepatito B virusą, žmogaus papilomos virusą, B tipo meningokokinę infekciją.
 
„Na, o per pandemiją susipažinome dar su naujesnio tipo vakcinomis, kai jau ne pats mikrobo komponentas vakcinos sudėtyje, bet genetinė medžiaga iRNR ar DNR seka, kuri koduoja tą patogeno komponentą, pavyzdžiui, koronaviruso S baltymą“, – pasakojo A.Žvirblienė.
 
R.Kubilius pažymėjo, kad moksliniai tyrimai leidžia patikimai teigti, kad asmenims, pasiskiepijusiems nuo kovido buvo žymiai mažiau visų rūšių komplikacijų net ir persirgus šia liga, jiems retesnis pokovidinis sindromas.
Taip pat jis pasakojo, kad Didžiojoje Britanijoje buvo apdorotas didžiulis kiekis – beveik 46 mln. asmenų sveikatos įrašų – ir šiemet pagaliau paskelbti rezultatai, kurie rodo, kad vakcinacija mažina komplikacijų – insultų, infarktų, trombozių tikimybę, o po antros vakcinos jų rizika dar mažėja.


Projektas „Pagalbos tiltai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 8 tūkst. eurų



Partneriai: