Nekantriai laukia informacijos
 
Seimo Sveikatos reikalų komitete nuskambėjo sveikatos apsaugos viceministrės Editos Gudišauskienės susirūpinimas adekvačiau vertinti gydymo įstaigų vadovų darbą. Pasak SAM, iki šiol vadovų vertinimo kriterijų taikymo praktika nėra pakankamai aiški.
 

„Ministerijos vadovybė itin kritiškai vertina iki šiol susiklosčiusią praktiką, kai einamųjų metų siektinos reikšmės patvirtinamos tik antroje einamųjų metų pusėje. Tai laikoma ydinga praktika, kurią bus siekiama pakeisti“, – „Lietuvos sveikatai“ aiškino sveikatos apsaugos viceministrė Edita Gudišauskienė.

 
Tačiau gydymo įstaigų vadovams kol kas neaišku, ką tiksliai SAM ketina keisti.
 
„Tiesą sakant, vadovai nelabai suprato, ką viceministrė turėjo omenyje. Ministerija, ko gero, nori papildyti gydymo įstaigų vadovų vertinimo kriterijų sąrašą, kurį taikys steigėjai: savivaldybė, universitetas, ministerija. Tai būtų naujadaras, apie kurį neturime jokių konkrečių duomenų“, – svarsto Gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras, laukiantis daugiau informacijos iš viceministrės. Anot jo, su vadovais apie tai dar nebuvo kalbėta.
 
K.Štaras aiškina, kad šiuo metu gydymo įstaigų vadovai vertinami pagal SAM patvirtintą programą – jiems nustatomi siektini darbo rezultatai. Jei vadovai nepasiekia nustatytų bazinių rodiklių, jie negauna dalies kintamojo darbo užmokesčio. Ši dalis prie gaunamo atlyginimo gali siekti iki 20 procentų.
 
Vienas svarbiausių rodiklių – gydymo įstaigos finansinis balansas. Jei įstaiga dirba nuostolingai, vadovas netenka beveik pusės kintamosios darbo užmokesčio dalies. Tiesa, šį vertinimą gali pakoreguoti steigėjas.

„Kadangi pusė gydymo įstaigų veikia nuostolingai, reikia manyti, jų vadovai neturėtų gauti visų 20 procentų kintamosios dalies. Bet jei gydymo įstaigos steigėjas su vadovu yra suderinęs kitaip, vadovui gali būti išmokėta visa suma. Tai yra individualus vadovo ir steigėjo susitarimas, bet jis turi vadovautis kriterijais, kurie patvirtinti SAM“, – aiškina Gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras.

 
Naujoje sistemoje – 16 rodiklių
 
Kaip „Lietuvos sveikatai“ aiškina viceministrė E.Gudišauskienė, kriterijus – rodiklius ir jų siektinas reikšmes – kasmet įsakymu tvirtina sveikatos apsaugos ministras kartu su LNSS viešųjų įstaigų vadovų ir pavaduotojų mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašu.
 
Vertinimą, ar įstaiga pasiekė nustatytas reikšmes, atlieka ir vadovo darbo užmokesčio kintamosios dalies dydį nustato įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas arba savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. O pavaduotojo kintamąją dalį nustato pats įstaigos vadovas.
 
Šiuo metu sveikatos apsaugos ministro įsakymo projekte numatyti kriterijai suskirstyti į penkias grupes – iš viso yra 16 rodiklių, už kuriuos galima surinkti iki 195 balų. Skirtingoms įstaigų grupėms, kurių yra aštuonios, taikomas skirtingas rodiklių skaičius, todėl maksimali balų suma skiriasi.
 
Naujoji SAM vadovybė, susipažinusi su per derinimą gautomis įstaigų ir savivaldybių pastabomis, dalį rodiklių sistemos peržiūrėjo ir patikslino. Pakoreguota kai kurių rodiklių skaičiavimo metodika, dalį rodiklių nuspręsta einamaisiais metais tik stebėti, o ne vertinti balais. Rodikliai, sukėlę daugiausiai klausimų ir diskusijų derinimo metu, iš įsakymo projekto pašalinti.
 
Keliems rodikliams siūloma suteikti didesnį svorį – jų nepasiekimas turėtų didesnę įtaką kintamosios atlyginimo dalies dydžiui.
 
Didžiausią – po 20 balų – svorį šiuo metu turi keturi rodikliai: įstaigos finansinis rezultatas, tai yra pajamų ir sąnaudų skirtumas, gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčio santykis, greitosios medicinos pagalbos skubių iškvietimų, įvykdytų per nustatytą laiką, dalis bei duomenų teikimas Išankstinės pacientų registracijos informacinėje sistemoje.
 
Pagal SAM pateiktą modelį vadovo mėnesinės darbo užmokesčio kintamosios dalies dydis priklausytų nuo to, kiek balų trūksta iki maksimalaus galimo surinkti balų skaičiaus:

• trūkstant iki 20 balų, kintamoji dalis siektų 20 proc.;
• trūkstant 25-35 balų – 15 proc.;
• trūkstant 40-50 balų – 10 proc.;
• trūkstant 55-65 balų – 5 proc.;
• trūkstant 70 ir daugiau balų, kintamoji dalis nebūtų nustatoma.

Taigi kuo daugiau nustatytų rodiklių įstaiga nepasiektų, tuo mažesnis būtų vadovo darbo užmokesčio priedas.
 
Vadovai kontroliuoti gali ne viską
 
Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus sako, kad vadovai yra pripratę prie nuolat besikeičiančių vertinimo kriterijų.
 

„Vadovų atlyginimų tvarka nuolatos koreliuoja: pokyčių vertinimo skalėje vieną kartą pirmenybė teikiama kiekybei, kitą – kokybei. Dabartiniu laikotarpiu svarbiau pasiekti ekonominio naudingumo efektą. Esame pripratę ir nauja tvarka nebaugina. Natūralu, kad nauja ministerijos vadovybė, įgyvendindama savo politiką, remiasi vadovais ir jiems nustato tam tikrus kriterijus“, – svarsto Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus.

 
Vis dėlto D.Steponkus pastebi, kad gydymo įstaigų vadovams neretai tenka atsakyti ir už tai, kam jie įtakos daryti negali.
 
Jo teigimu, ne mažiau problemų kelia ir pačių vadovų atranka.
„Į vadovų konkursus ateina nemažai žmonių – penkiolika, dvidešimt, bet kiek iš jų realiai galėtų vadovauti ir turi tam kompetencijų – klausimas. Liūdina tai, kad vadovavimas gydymo įstaigoms tampa loterija – ateinama vien pabandyti savo jėgų. Gal pabandysiu laimėti, gausiu gerą atlyginimą, o tai, kad nieko nesuprantu ir pabėgsiu po devynių mėnesių, kaip nutiko Mažeikiuose, kam gi rūpi... Gydymo įstaigai tai labai blogai.“
 
Anot jo, kompetentingas vadovas turi įtakos ne tik finansiniams rezultatams.
 
„Itin svarbi vadovo pozicija: aplinka, mikroklimatas, kolektyvo požiūris – visa tai formuoja kompetentingas vadovas. Kai vadovai po devynių mėnesių dingsta kaip žuvys į vandenį – košmaras. Kam ten eini, jei nieko nenusimanai toje srityje?“
 
D.Steponkus neslepia ir dar vienos problemos – tarp pretendentų į vadovų postus vis mažiau žmonių, turinčių medicininių žinių.
 
„Net ir tie, kurie laimi konkursuose, nuoširdžiai prisipažinsiu, manau, kad tik labai nedidelė dalis jų geba vadovauti. Pradžioje galima kalbėti, kaip viskas bus puiku ir kaip iki tol buvo blogai. Profesionalo žvilgsnis pasakys, kad tai – tik šou socialiniuose tinkluose. Gydymo įstaigose triukai kaip prekybos sektoriuje neveikia.“
 
Pasak jo, prieš penkiolika metų buvusio Seimo nario Antano Matulo išsakyta mintis, kad gydymo įstaigos vadovo postas turėtų tapti nepopuliarus medikams, iš dalies išsipildė.
„Dabar į gydymo įstaigas ateina daug nekompetencijos“, – pripažįsta D.Steponkus.
 
Lenkia prezidento algą
 
Vadovų atlyginimų klausimas sveikatos sistemoje gvildentas ir anksčiau. Prieš metus buvo susirūpinta, kad kai kurių algos yra dirbtinai išpūstos ir siekia kone prezidentinį atlyginimą. Prezidentas Gitanas Nausėda prieš mokesčius gauna 10 428 eurus.
 
Šiuo metu Mažeikiuose vykstančiame ligoninės direktoriaus konkurse siūlomas atlygis – pastovioji darbo užmokesčio dalis – nuo 8295,00 eurų, neatskaičius mokesčių. Galima iki 20 proc. kintamoji darbo užmokesčio dalis. Neseniai vykusiame Marijampolės ligoninės direktoriaus konkurse atlygis už darbą siekia 9014 eurų.
 
Didelėmis medikų algomis garsėjančios Joniškio ligoninės direktorės atlyginimas siekia 9 tūkst. eurų į rankas. Ligoninėje dirbdama ir vidaus ligų gydytoja, iš viso ji gauna apie 12 tūkst. eurų siekiantį atlyginimą.
 
O štai gigantės – Santaros klinikų – generalinio direktoriaus konkurse skelbto atlyginimo pastovioji darbo užmokesčio dalis – nuo 8031 Eur, o priėmimo metu gali būti skiriama iki 20 proc. kintamoji darbo užmokesčio dalis.
 
Vieną didžiausių – beveik 13 tūkst. eurų – paskelbtų algų gaunantis Jūrininkų poliklinikos vadovas Saulius Dabravalskis tikina atlyginimo už ačiū negaunantis – vadovui neretai pavyksta įvykdyti kone visus 20 proc. sudarančius reikalavimus. „Būna prastesnių metų, geresnių, bet dažnai būname arti 20-ies“, – sako jis.
 
Tauragės ligoninės vadovas Liutauras Indriuška, kurio gydymo įstaiga buvo pagarsėjusi rekordinėmis darbo užmokesčio sumomis, anksčiau buvo sunerimęs, kad nauji vadovų algų reglamentavimai nepaverstų situacijos tokia, kad vadovas uždirbtų mažiau už darbuotojus.
 
„Ir taip reikia pasiekti įvairiausius nustatytus rodiklius. Kontrolė yra. Vadovų darbo užmokestis skaičiuojamas pagal renkamus balus. Jie turėtų būti tikrai ne mažesni nei darbuotojų. Jau įvesta tvarka ir kontrolė kilstelėjo vadovų atlyginimą, bet kad nauja tvarka vėl nesugrąžintų tų laikų, kai darbuotojas uždirbo daugiau nei vadovas, kuris įstaigoje atsako už viską“, – tuomet komentavo L.Indriuška.
 
D.Steponkui tai, kad gydymo įstaigose vadovai neretai uždirba mažiau nei specialistai, neatrodo problema. „Pasaulyje taip yra. Prieš daug metų stažuodamasis Vokietijoje nusistebėjau, kad jų vadovų gretose gydytojų nėra. Paaiškino, kad taip yra dėl to, jog medikai ten uždirba gerokai daugiau nei gydymo įstaigų vadovai, tad į tokias pozicijas neina“, – pasakojo pašnekovas.
 
Vadovauti – ne tik skaičiuoti balus
 

Šilutės ligoninės vadovas Algis Starkus dėl ligoninės vadovo posto atsisakė chirurgo chalato. „Nejuokaukite, vadovauti įstaigai ir tuo pat metu operuoti yra tiesiog neįmanoma. Vadovas atlieka tiek užduočių, kad neatlaiko ir sveikata“, – sako ligoninės direktorius, telefonu atsiliepęs iš reanimacijos skyriaus. Šįkart jis čia – pacientas.

 
„Krenta ir stipriausi medžiai. Patekau čia su aritmija. Metų gale baigsis mano vadovo kadencija. Nors galėčiau eiti antrai, su ligonine atsisveikinsiu. Tam reikia turėti labai daug sveikatos. Nebepakeliu“, – atvirai kalba A.Starkus.
 
Jis primena, kad ligoninės vadovo darbą sudaro ne vien finansiniai rodikliai ar surinktų balų skaičius. Už sprendimus vadovas atsako žmonėms, kolektyvui ir visai įstaigai, o dalis rezultatų priklauso ir nuo aplinkybių, kurių jis negali kontroliuoti.
 
Rodiklius ketinama tvirtinti anksčiau
 
SAM teigia sieksianti pakeisti ir pačią rodiklių nustatymo praktiką. E.Gudišauskienės teigimu, ministerijos vadovybė itin kritiškai vertina tai, jog einamųjų metų siektinos reikšmės iki šiol būdavo patvirtinamos tik antroje tų pačių metų pusėje.
 
Planuojama, kad naują 2027 m. skirtą rodiklių rinkinį su suinteresuotomis institucijomis bus pradėta derinti jau šių metų pabaigoje. Tokiu būdu rodikliai ir jų siektinos reikšmės turėtų būti patvirtinti kitų metų pradžioje, o ne jau metams įpusėjus.