Bornholmo salos (Danija) savivalda paskelbė, kad liepos 25-ąją bus chloruojamas vandentiekis: laikraštyje ir per vietinį radiją paprašė bent pusdienio atsargas jo sukaupti, iš čiaupo negerti, ir net karvių tokiu vandeniu negirdyti. Disciplinuoti danai, žinoma, įsiklausė. Tačiau! Kitai dienai įpusėjus, pasipylė skundai. Mat kažkas pranešimą praleidęs tuo vandeniu papildė akvariumą: žuvytės išdvėsė. O senaisiais metodais dirbančiam foto meistrui chloruotas vanduo visiškai sugadino nuotraukas. Bet didžiausia staigmena buvo dar priekyje: pasirodė, kad dėl techninių kliūčių tądien vanduo... nebuvo chloruojamas.   
 
Apie ką čia mes? Apie patiklumą? O gal apie tai, kad Danijos gyventojai, priešingai nei lietuviai, vis dar pasitiki savąja valdžia? Ne! Pasakojame apie įtaigą ir savitaigą. Ir apie tai, kad nebūva baisesnio vargo daktarui kaip pacientas, pats sau diagnozavęs ligą.
 
Šiame amžiuje sau diagnozuoti, t.y. įsikalbėti, yra ką. Ir tai – nepaprastai lengva. Nes pastaruoju metu kalbama tik apie grėsmes: pabėgėlių, trečiojo pasaulinio, Covid‘o. Ir dar itin pagausėjusius infarktus bei insultus. O jei esate vyresnio amžiaus, be abejo, kartą per mėnesį ar per du po kokį žiedą nunešate su šiuo pasauliu atsisveikinusiems draugams. O namolio (dar) grįžusius vėl užgriūva neigiamos informacijos lavina. Pirmiausia, žinoma, iš televizoriaus. Tada imate tabletės ieškoti. Ir, neduok Die, gal prieš vartodamas išdrįstate paskaityti apie šalutinį to vaisto poveikį. Jei tokia bėda aplankė, jūsų žinios vėl pasipildė: sužinojote, kad iškart po tos tabletės jus gali ištikti sunkus kepenų, inkstų ar širdies nepakankamumas. Tikėtina, kad padidės kraujospūdis. Gali net Krono liga prasidėti. Taip pat gali paviršiun išlįsti sunkios(!) odos reakcijos arba jus gali ištikti ūminė generalizuota egzanteminė pustuliozė... Nežinau, kas tai per liga. Tačiau ką tik aprašiau tabletės, kuri, tikėtina, ir dabar guli jūsų vaistų skrynelėje, galimą šalutinį poveikį. Tų tablečių visa Lietuva griebiasi, kai kas nors vos-vos suskauda, jų pavadinimą kasdien kartoja reklama. Nes tai – nereceptinis, nebrangus ir lengvai prieinamas vaistas. Bet turbūt dabar jo jau nebenorite?
 
Dar vienam teiginiui nė vienas daktaras neprieštaraus: dauguma lemtingų ligų ir nelaimių mus ištinka dėl baimės. Šioji modeliuoja ir tolesnį gyvenimą: nuo jos priklauso, kaip rytoj elgsimės ir ką skaudės. Protingi gydytojai kviečia mus neprogramuoti ligų. Mes palinksim galvomis ir programuojame toliau. Nes, girdi, taip ir anaip perskaitėme internete. Nes antraip ir trečiaip feisbuke patarė „garsi liaudies daktarė“.
 
O ar esate girdėję apie tokį eksperimentą: laisvėje užaugusios beždžionės paprastai vengia gyvačių. Jei beždžioniukai gyvena narve su tėvais, ir jie pirmąsyk gyvenime gyvatę išvydę ima paniškai klykti. O tie, kurie augo be tėvų ir buvo per pipetę maitinami, taip ir stengėsi gyvates už uodegų pagriebti – išdykauti norėjo. Taigi, baimė – užkrečiama. Ir nedažnas yra nuo jos vakcinuotas.
 
Užuomina į vakcinas – neatsitiktinė. Kai kurie, vis dar tebesistengiantys rasti kalbą su lietuviškaisiais antivakseriais, jų sąmonės pažeidimus taip pat bando teisinti begaline baime. Bet panašu, kad Toji Žuvelė taip pat pūti ėmė nuo galvos: komunikacijos arsenalo neišnaudojo ne tik Ministerija, bet ir Prezidentūra. Pastaroji tik dar labiau vandenį sudrumstė. Todėl koronavirusas pagimdė koronapsichozę. Ir tai – ne rašinio autoriaus išgalvotas teiginys. Turino universiteto (Italija) profesoriaus F.Benedečio tyrimai parodė, kad spaudoje ar per radiją kasdien girdimos negatyvios naujienos neigiamai paveikia tarpinių smegenų apatinę dalį – hipotalamą, hipofizį ir antinksčius. Kai imame bijoti, šie organai į iki tol gerai veikusį organizmą „išmeta“ galingą neigiamų hormonų pliūpsnį. Ir tas „kokteilis“ gali būti net mirtinas.
 
Panašų rezultatą dažnai atneša ir neatsargiai ištarti (gal blogai suformuluoti?) gydytojo žodžiai. Štai neseniai nuotolinės (?) konsultacijos metu jaunas Santaros klinikų Šeimos centro gydytojas taip pacientą „nuramino“: „Mes čia paskaičiavome, kad tam tikru metu jus turėtų ištikti infarktas arba insultas...“ Kadangi konsultacija – nuotolinė, pacientui neliko nieko kito, kaip pokalbį tuo ir baigti. Tik štai, protingam ligoniui aišku: nei kas skaičiavo, nei tie „mes“ nepasakė, kas jie tokie. Gal ir vėl Prezidentūra, visur mėgstanti sakyti „Mes“ ?
 
Bet yra ir antroji šio reiškinio pusė. Pandemijos išvargintas ir nuo įprasto kontakto su gydytoju atribotas pacientas tapo piktas, nervingas ir nebejaučiantis ribos tarp savęs ir mediko-pagalbininko, tarp savęs ir elitinei profesijai pasišventusio žmogaus. Daktaras šiandien tarsi privalo tenkinti bet kuriuos paciento reikalavimus.
 
Štai vienoje Druskininkų gydyklų pacientas giriasi kitam: „Žinai, man paskyrė tik pusvalandinį masažą, bet sesutėms nunešiau saldainių, tai dabar mane masažuoja 45 minutes.“ Keliamės į Birštoną: „Žinai, man paskyrė gydomojo purvo vonias – 20-čiai minučių. Reikės paprašyti, kad leistų dvigubai ilgiau pagulėti...“ Būtent taip viskas prasideda. O paskui nuvažiuojama iki nozofobijos – įkyrios ir liguistos ligų baimės.
 
Dabar padėsiu jums išsiaiškinti, ar esate nozofobas. Esate, jei kelis kartus per dieną tikrinate kraujo spaudimą, cukraus kiekį kraujuje, o mažas šašelis pabarzdėje (skųsdami barzdą kiek įsipjovėte) kelia jums didžiausią nerimą. O kiek kartų per dieną namiškiams pasakojate apie pablogėjusią sveikatą? Ar labai jaudinatės, kai tenka praleisti laidą „Klauskite daktaro“? Ar jau išsiaiškinote, kas yra hipochondrija? Ir – svarbiausia: ar labai nusiviliate, kai šeimos gydytojas jums pasako, kad pagal savo amžių esate dar ganėtinai sveikas? Na, tikiuosi kad ne į visus klausimus atsakėte teigiamai. Jei taip, tuomet keletas nesusistemintų, bet daugeliui svarbių frazių.
Vaikas, kuris sulaukia daugiau tėvų dėmesio tik sirgdamas, išmoksta simuliuoti ligą.
 
Į tolimiausią lentyną namuose nukelkite (arba už kitų knygų užgrūskite) pačią kenksmingiausią namuose knygą – medicininę enciklopediją. Ir tikrai jūsų sveikatos nepagerins net pačios populiariausios televizinės laidos. Nes iškart gi – dar joms nepasibaigus – jau imate save tyrinėti. Daug sveikiau už TV yra žolelių arbata.
Išmokite naudingas baimes atskirti nuo žalingų. (Įsikalbėti galima ir vienas, ir kitas).
Ir, nors tai – tik paprasta sloga, pasistenkite šiais laikais parduotuvėje nečiaudėti.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!