Svarstant įstatymą – kaltinimai
 
Sveikatos draudimo įstatymas ir jį lydintys įstatymų pakeitimų projektas – ant Seimo Sveikatos reikalų komiteto stalo. Kol ateita iki čia, įveiktas akmenuotas kelias su daug diskusijų, o pats projektas patyrė ne vieną transformaciją. Daug pastabų turėjo privačių sveikatos priežiūros įstaigų atstovai.
Viceministras Aurimas Pečkauskas konstatavo, kad dabartinis variantas yra „daugiau ar mažiau optimalus“.
 
Šio įstatymo svarstymą sudrumstė ir netikėtai teritorinių ligonių kasų (TLK) atskleista medžiaga apie nustatytus privačių gydymo įstaigų pažeidimus įsisavinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas. Reaguodamas į problemos mastą komitetas skubėjo į uždarą posėdį, kur sukvietė Specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, prokuratūros atstovus.
 
Keturi tikslai
 
Pristatydamas Sveikatos draudimo įstatymo projektą A.Pečkauskas pakeitimus suskirstė į keturias dalis. Dvi iš jų sulaukė mažiausio pasipriešinimo – tai atsisakymas perteklinio sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo SAM komitete (įrašant paslaugas į kompensuojamųjų sąrašą) bei VLK ir TLK konsolidavimas, kas, buvo pastebėta, jau ir taip sklandžiai vyksta.
 
Kur kas daugiau užkulisinių dramų virė tariantis dėl naujo mokamų paslaugų kainų reglamentavimo. Keičiama šiuo metu esama tvarka, kuomet mokamų paslaugų kainas tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Nuo šiol Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) priklausančios gydymo įstaigos tai darys pačios pagal ministro nustatytą tvarką. Visiškai laisvai galės spręsti privačios įstaigos (ne LNSS dalyvės).
 
„Dėl to turėjome ilgą ir plačią diskusiją, – pripažino A.Pečkauskas. – Pradžioje žiūrėjome griežtesne akimi, kad viskas turėtų būti sureguliuota, įskaitant ir privačias gydymo įstaigas. Matyt, tai buvo pertekliniai siekiai.“
 
Sutartis pasirašys ne aklai
 
Na, ir daugiausiai diskusijų jau Seimo Sveikatos reikalų komitete sukėlė Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimas, kuriuo, kaip teigė A.Pečkauskas, siekiama nustatyti „į gyventojų poreikį orientuotą sutarčių dėl paslaugų kompensavimo PSDF sudarymo mechanizmą“.
 
Tačiau viceministras teigia, kad sveikatos tinklo reformos kontekste tikslinga peržiūrėti, kaip sudaromos sutartys su gydymo įstaigomis.
„Reikėtų orientuotis į paslaugų poreikį ir mastą. Jau nuo pernai atsirado ir sveikatos priežiūros paslaugų poreikio vertinimo metodika, – atkreipė dėmesį jis. – Sutartis siekiama pasirašinėti ne aklai, o realiai įvertinant, koks vienokių ar kitokių paslaugų poreikis šalyje yra.“
 
Tačiau kilo daugybė diskusijų, kokios tos būtinos sąlygos sutartims sudaryti? Viceministras vardija, kad įstatyme išskirtos tokios pagrindinės sąlygos kaip licencijos turėjimas, atitiktis Vyriausybės nutarimo Nr. 370 nustatytomis sąlygoms, buvimas tinkle, paslaugų atitikimas kokybės reikalavimams ir jų teikimas netaikant priemokų.
 
Jei esančios tinkle gydymo įstaigos negalės užtikrinti poreikio, yra galimybė įtraukti ir naujas įstaigas, kurios bus atrenkamos įvertinus keturis kriterijus: įstaigos teikiamų paslaugų kompleksiškumą, paslaugos užtikrinimą vienu adresu, per praėjusius metus suteiktų paslaugų (dėl kurių sudaroma sutartis) skaičių ir trejų metų teisės aktų pažeidimus.
 
Jaučiasi diskriminuojamos
 
Nors viceministras ir laikinoji Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovė Tatjana Golubajeva vylėsi, kad pagaliau pavyks rasti kompromisą po visų „didelių diskusijų“, Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija prieš komiteto posėdį raštu pateikė projekto pastabas, kas rodo, jog diskusijos neišsemtos.
 
„Mūsų vertinimu, projekte dar yra keletas vietų, kurios tikrai yra tobulintinos“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė. Konkrečiai vis dar netenkina prieš tai išvardintos naujų sutarčių sudarymo sąlygos. Ji tvirtina, kad „jos neturi diskriminuoti sveikatos įstaigų pagal pavaldumą“.
 

„Akivaizdus įstatymo projekto tikslas – apriboti privačių įstaigų galimybes sudaryti naujas sutartis ir teikti kompensuojamas paslaugas, nors oficialiai deklaruojami kiti tikslai“, – akcentavo Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė ir pastebėjo, kad tai kertasi su tuo, kas iš pradžių numatyta Vyriausybės programoje.

 
Tačiau VLK Teisės skyriaus vedėjas Tomas Ragauskas teigė, kad jam kelia nuostabą, kodėl šiame įstatymo projekte įžiūrimos diskriminacinės nuostatos.
 

„Nė vienas projekto žodis nesako, kad yra išskirtiniai kriterijai privačioms ir viešosioms įstaigoms. Svarbu pasakyti, kad projektas visa apimtimi kalba apie visiškai vienodus kriterijus ir sąlygas visoms įstaigoms, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos“, – pabrėžė Tačiau VLK Teisės skyriaus vedėjas Tomas Ragauskas.

 
Atsiliepia žmogiškiems resursams
 
T.Golubajeva teigia, kad įstatyme atsiradusi dalis dėl sutarčių sudarymo – ypač svarbi. „Kol kas turime silpnai reglamentuojamą sutarčių sudarymo sritį. Dėl konkrečių kriterijų ar atrankos sąlygų nebuvimo turime daug neigiamų pasekmių, – pabrėžė ji. – Iš tiesų, kartais sudarinėjame sutartis su paslaugų teikėjais, kurie, galima sakyti, teikia pacientams mažai naudingas, ne visos apimties paslaugas. Taip fragmentuojame ir žmogiškuosius, ir finansinius resursus.“
 
T.Golubajeva pabrėžia, kad visi turi suprati, jog PSDF ištekliai riboti ir dalindami juos didesniam paslaugų teikėjų skaičiui tikrai nepageriname jų prieinamumo. (Pvz., šiemet sudarytos net 847 sutartys, iš jų 629 su privačiomis gydymo įstaigomis – aut. past.).
 
Ji teigia, kad dalijant resursus, jų neužtenka nei infrastruktūrai, nei žmogiškų išteklių pritraukimui jau esamiems paslaugų teikėjams.
„Todėl įtraukiant naujus paslaugų teikėjus manome, kad reikėtų prioritetų tvarka sudarinėti sutartis su tais, kurie visuomenei neša didesnę naudą. Manome, kad pasiūlyti kriterijai galės tai užtikrinti“, – tvirtina T.Golubajeva.
 
Prioritetas ne įstaiga, o pacientas
 
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius (kalbėjęs ir nuo Nacionalinės sveikatos tarybos) pripažino, kad su SAM, VLK, Vyriausybe pasiektas sutarimas daugelio klausimų, projektai pakoreguoti.
 
Tačiau bandomos įvesti sutarčių sudarymo sąlygos, anot jo, „abejotino pagrįstumo“. Jis kaip ir I.Rizgelė neabejoja, kad tai apsunkins sutarčių sudarymą naujoms įstaigoms arba toms, kurios nori tekti naujas valstybės kompensuojamas paslaugas.
 
Privačių įstaigų netenkina reikalavimas teikti paslaugas po tuo pačiu stogu, paslaugų kompleksiškumo reikalavimas. „Jie nepagrįsti ir pritaikyti didesnėms įstaigoms“, – teigė L.Paškevičius. Jis įsitikinęs, kad tai diskriminuoja mažas įstaigas, kurių paslaugos gali būti žymiai aukštesnės kokybės nei tų, „kurios teikia visų sričių paslaugas“.
 
Tačiau T.Ragauskas griežtai prieštarauja tokiai kritikai. Jis atkreipė dėmesį, kad ši nuostata orientuota į paciento gerovę.
„Siekiame, kad pacientui vienoje vietoje būtų prieinamas daugiau paslaugų. Įrodyta, kad paslaugų kiekis sąlygoja ir jų kokybę“, – kalbėjo T.Ragauskas.
 
Privatus stacionaras
 
„Dar vienas svarbus aspektas, kad siūlomi kriterijai suponuotų uždaro stacionarinio aktyviojo gydymo tinklo suformavimą“, – naująjį įstatymą kritikavo L.Paškevičius tikindamas, kad naujiems tiekėjams ateiti bus sunkiau.
 
Anot jo, nutarime nurodyti paslaugų, pvz., operacijų kiekiai neįgyvendinami įstaigoms, kurioms valstybė šių paslaugų seniau nekompensavo. Asociacija siūlo, kad valstybė apmokėtų privačioms įstaigoms už šias paslaugas trejus metus ir tik tada taikytų kriterijų.
 
Lietuvos verslo konfederacijos valdybos narė, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos teisinė ekspertė Dovilė Burgienė teigia, kad norint teikti tam tikras stacionarines paslaugas viešosioms įstaigoms suteiktas pereinamasis dvejų metų laikotarpis, bet to nėra privačioms. „Privačioms pažadėta, kad pagal naują tvarką bus sudaromos sutartys, bet kadangi ji dar negalioja, ši galimybė atsiras tik nuo kitų metų rugpjūčio“, – kalbėjo D.Burgienė.
 
Tačiau Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sakė nežinantis valstybės, kuri nereguliuoja stacionarinių paslaugų masto. Lietuva kažkada buvo apsisprendusi, kad jos riba – ne daugiau 10 proc. privataus stacionaro, kitaip paslaugos išbrangs.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!