Vietiniams – reikšminga ir reikalinga gydymo įstaiga
 
Kupiškio ligoninės direktorius Julius Panka įstaigai vadovauti pradėjo 2021-aiais. Tuomet veikos rezultatai buvo gerokai perkopę šimtatūkstantinį įsiskolinimą, smarkiai vėlavo ir darbuotojų atlyginimai.
 
„Visų pirma ėmėme taisyti šią situaciją. Su komerciniu banku pasirašėme sutartį dėl einamųjų lėšų. Veiklos optimizacijai teko priimti skaudžių sprendimų: atsisveikinti su beveik trisdešimčia darbuotojų, galutinai panaikinome Pediatrijos skyrių, kuris jau ir pandemijos metu buvo pritaikytas kovidinėms palatoms“, – ko ėmėsi, kad gelbėtų įstaigą, pasakoja J.Panka.
 
Veiklos rezultatams šoktelėjus į viršų, o nuo 2022-ųjų perkopus pliusinį skaičių, dabar ligoninė gali pasigirti kvėpuojanti pilnais plaučiais.
Ir nors savivaldybės vadovybė, anot pašnekovo, iš pradžių į jį žiūrėjo gana atsargiai, mat yra ne medikas, dabar džiaugiasi pasiektais rezultatais.
 
„Visuomenėje yra įsišaknijęs požiūris, kad gydymo įstaigos vadovas privalo būti medikas. Pripažįstu, nelengva kartais susigaudyti medicinos niuansuose, bet tam ir yra pavaduotoja medicinai, gydytoja Inga Juknevičienė, kuri tai kompensuoja. Su ja dirbame kaip darni komanda ir visada randame optimaliausius iškylančių problemų sprendimus. Esu sociologas, pedagogas, istorikas, turintis vienuolikos metų vadybinės patirties, bebaigiantis teisės studijas. Tai tikrai praverčia. O dabar, jei rinkčiau po eurą, kas pavadina mane „daktaru“, susirinkčiau antrą atlyginimą“, – juokauja vadovas.
 
Ligoninės veiklos ataskaita sufleruoja – vairuoti įstaigą J.Panka moka. O tendencijas ligoninėje diktuoja provincijos rajonų gyventojų amžėjimas, tad Kupiškio ligoninėje prioritetas skiriamas senyvo amžiaus pacientams.
 

„Stipriai auga pagyvenusių asmenų skaičius, mažėja jaunimo, vaikų gimstamumas, todėl Dienos geriatrijos centras, paliatyvi pagalba, slauga yra tai, į ką esame sutelkę pastangas“, – aiškina Kupiškio ligoninės direktorius Julius Panka.

 
Dienos chirurgijos operacijos įgauna pagreitį
 
Dar vienas įstaigos varikliukas – dienos chirurgijos paslaugos. Nors tai – Kupiškio ligoninei iššūkis, su tuo, kaip suprantame, irgi tvarkomasi puikiai.
 
J.Panka pasakoja, jog prieš beveik 20 metų uždarius Chirurginį skyrių Kupiškio ligoninėje daugiausiai buvo teikiamos tik ambulatorinės chirurgijos paslaugos. Nuo pat 2021 metų stengtasi, kad pacientams būtų pradėtos teikti įvairaus profilio dienos chirurgijos paslaugos, ir šiemet jos, tikimasi, kaip reikiant įsivažiuos.
 
„Man atėjus vadovauti viską turėjome pradėti praktiškai nuo nulio, taigi renkame šį skyrių, galima sakyti, po gabaliuką: supirkome naujus operacinės instrumentus – turėjome daug išlaidų, pavyzdžiui, anestezijos aparatas kainavo apie dvidešimt tūkstančių. Mūsų ligoninei, kuri turėjo didelių įsiskolinimų, tai – nemaži pinigai. Operacijas šiemet jau pradėjome atlikti ir stengiamės Dienos chirurgijos skyrių plėtoti toliau“, – kur link juda gydymo įstaiga, aiškina vadovas, pasidžiaugdamas, kad skyriuje jau suplanuotos išvaržų operacijos, planuose – LOR, ginekologinės, urologinės operacijos, juolab kad šiam darbui pritraukti specialistai iš didžiųjų miestų.
 
„Gydytojus, ačiū Dievui, radome, aparatūrą perkame, po truputį remontuojame patalpas. Matome, kad Dienos chirurgija vietos gyventojams ypač reikalinga. Pacientas po operacijos gali būti dvylika valandų. Įsivaizduokite, jei žmogus operuotis turėtų vykti į Vilnių, Kauną ar Panevėžį ir jį paleistų po dvylikos valandų. Kaip jam grįžti namo? Galbūt ir autobuso kai kada nėra, reikia ką nors samdytis, prašyti artimųjų ar kaimynų pagalbos, o čia – viskas vietoje. Gydytojų kvalifikacija tikrai nėra prastesnė. Visi tie patys gydytojai važinėjantys iš didesnių miesto ligoninių“, – pasakoja J.Panka, pridurdamas, kad vietos gyventojai tai įvertina.
 
Antro lygio specialistai konsultantai – dar vienas prioritetas. Vadovas gydymo įstaigoje siekia išlaikyti tokį patį lygį kaip ir didmiestyje, o konsultacijų skaičiumi pastaruosius ir pralenkti.
 
„Kam žmogui važiuoti kelis šimtus kilometrų, kai gali viską gauti čia ir ne prasčiau. Mūsų tikslas, kad ligoninė turėtų ateitį, o jauni gydytojai norėtų čia atvykti dirbti, jaustųsi socialiai saugūs nuolatinių reformų, kurios jaunus gydytojus išgąsdina, kontekste. Kartais vis dar pasigirstančios kalbos apie kažkokį mistinį ligoninių sąrašą, kurios netrukus bus uždarytos, darbuotojams saugumo jausmo neprideda. Atvažiuojantiems gydytojams galiu drąsiai sakyti, kad ši ligoninė tikrai reikšminga, reikalinga ir atlieka savo funkcijas. Politikai tikrai neturėtų jos uždaryti“, – įsitikinęs vadovas.


 
Duris atvėrė Dienos geriatrijos centras
 
Kupiškio rajono gyventojai jau turi galimybę sveikatą pastiprinti naujai atidarytame Dienos geriatrijos centre. J.Panka sako, pacientams tai – dar didelė naujiena, todėl siekia juos supažindinti su visomis centro galimybėmis ir teikiama nauda.
 
Šviesiose, erdviose, moderniai įrengtose patalpose pacientų laukia įvairiausi treniruokliai fizinei sveikatai stiprinti, smulkiajai motorikai lavinti, pavyzdžiui, patyrus insultą.
 
„Priimame sąmoningus pacientus, bet jie klaidingai įsitikinę, kad tai – tik „senyvo amžiaus žmonių darželis“. Sako, nejau esame tokie nukvakę, kad čia turėtume niekais užsiimti. Šeimos gydytojams suteikiama per mažai informacijos apie geriatrijos skyrius, todėl jie menkai siunčia pacientus. Pastebime ir natūralų pasipriešinimą. Ne visi lengvai priima naujoves, ypač vyresnio amžiaus žmonės. O poliligotiems pacientams tokios paslaugos ypač naudingos. Jie čia gali būti išsamiai ištiriami, jiems paskiriamos specialios procedūros (lašinės, ergoterapija, kineziterapija)“, – vardina J.Panka patikslindamas, kad pacientai šiame centre nemokamai gali gauti 15 dienų per metus. Praėjus gydymo kursą, gydytojas geriatras vėliau šeimos gydytojui pateikia rekomendacijas, kuriomis vadovaujantis šeimos gydytojas pacientą siunčia pas specialistus.
 
Anot vadovo, kita problema, kuri trukdo geriatrijai įsivažiuoti – logistika. Pacientams paprastai sudėtinga patiems atvykti, ypač jei gyvena atokiau gydymo įstaigos ir pėstute iš kito miesto galo ateiti per toli.
 
„Artimieji, pavyzdžiui, pacientų vaikai retai gyvena šalia tėvų– dažniausiai yra išvykę į didmiestį ar emigravę, todėl mažai kas gali vežioti į gydymo įstaigą. Net ir gyvenant šalia, kasdien vežioti, pavyzdžiui, aštuntai valandai ryte ir pasiimti ketvirtą valandą popiet yra sudėtinga, – apie logistinius trukdžius kalba vadovas tikėdamas, kad nuo liepos pirmosios pradedama vykdyti pavėžėjimo programa minėtą problemą sumažins. – Nes jei mes patys vežiotume pacientus, tai esamas paslaugų įkainis net nepadengtų komandos atlyginimo.“
 
Reabilitacijos skyrius – įstaigos pasididžiavimas
 
J.Panka sako, kad Reabilitacijos skyriaus veikla – įstaigos pasididžiavimas.
 
„Pas mus pacientai suvažiuoja iš aplinkinių rajonų, nes tiek turima bazė, tiek teikiamų paslaugų kokybė, jų kiekis jiems patinka. Mūsų gydytojai procedūrų skiria pakankamai, o dirbantys specialistai jas atlieka iš tiesų kokybiškai. Žmonės džiaugiasi rezultatais. Gydymo įstaiga turi druskų kambarį. Šį padėjo įrengti humanitarinius projektus vykdantis „Rotary“ klubas.
 

„Po pandemijos, užpuolus kvėpavimo takų ligoms, druskų terapija tapo ypač paklausi. Taip pat vaikams šaltuoju metu naudinga profilaktiškai pasistiprinti“, – aiškina Fizinės medicinos ir ambulatorinės reabilitacijos skyriaus ergoterapeutė Greta Rudokaitė.

 
Vienas retesnių atvejų rajoninėje ligoninėje – pamatyti baseiną. Juo Kupiškio ligoninė gali pasigirti. Pasimėgauti vandens procedūromis galimybę turi fizioterapijos ir kineziterapijos kabinetuose besigydantys pacientai. Skyriuje dirbantys specialistai aiškina, jog mankštinantis vandenyje dėl pasipriešinimo efektas pasiekiamas dvigubai greičiau nei sausumoje. Taip pacientams sutrumpėja procedūrų laikas, po treniruotės jie jaučia didesnį krūvį raumenims.
 

„Pacientai sportuodami vandenyje nejaučia, kad sunku, o grįžę namo pasakoja, kad vėliau pasijuto raumenukai, atėjo lengvas nuovargis. Iš to suprantame, kad žmogus tikrai gerai pasimankštino. Vandenyje atliekamų procedūrų reikia dvigubai mažiau nei paprastai, todėl tokia mankšta dvigubai efektyvesnė“, – apie vandens mankštos naudą pasakoja kineziterapeutė Indrė Stakvilevičienė.

 
Paklausta, ar pacientai noriai ateina į tokias procedūras, kineziterapeutė sako, kad nusiteikimas priklauso nuo personalo – kaip pacientai pasitinkami, taip jie ir nusiteikia.
 
„Žmonės sako, kad pas mus visada linksma. Mes pozityvumu pacientus įkrauname. Sunkiausia būna pirma diena, o išsiskiriame, kaip draugai“, – sako specialistė.
 
Fizioterapijos kabinetas gali pasigirti visa gausybe teikiamų paslaugų. Be vandens procedūrų, kurios atliekamos ir specialiose voniose, čia yra ir purvo, parafino procedūrų, penki masažo kabinetai, visa gausybė modernių įrenginių.
 
Vyriausioji fizinės medicinos ir ambulatorinės reabilitacijos slaugytoja Rita Balčiauskienė rodo mikrobangų, magneto terapijos, elektroterapijos, ultragarso ir smūginių bangų aparatus. Pastarieji tinkami gydyti kulnikaulio ataugas, sąnario uždegimus, radikuliopatijas.
 
„Iš viso turime net aštuonias kabinas, aparatūros – sočiai“, – sako R.Balčiauskienė.
Kineziterapijos kabinete taip pat gydoma visa aibė negalavimų: radikuliopatija, pėdų, kelio sąnarių ligos, pacientai atsigauna pooperaciniu laikotarpiu.
 
„Įrangos turime daug. Negalime skųstis, ko vadovo paprašome, viskas atsiranda. Čia dirba net penki kineziterapeutai. Dėmesio pacientams tikrai skiriame pakankamai“, – kalba kineziterapeutė Samanta Paukštienė.
 
Pasmalsaujame, ar brangu išlaikyti baseiną? J.Panka viliasi, kad ateityje išlaidų naštą palengvins numatyta statyti saulės elektrinė. Kol kas ligoninė nuosavos dar neturi.
„2021-aisiais, kai buvo palankiausios sąlygos gydymo įstaigoms ją statyti, turėdama didelį finansinį minusą ligoninė to neišgalėjo sau leisti. Reikėjo pasirinkti – arba statome elektrinę, arba laiku išmokame gydytojams atlyginimus. Dabar, kai ant kojų atsistojome, laukiame, kada vėl bus nauji europinių fondų projektų teikimai ir galėsime elektrinę įsirengti ir mes. Vietos tam turime sočiai... Jau ko turime – tai planų“, – šypsosi vadovas.
 
Jis džiaugiasi savivaldybės palaikymu, mat rajonas – nedidelis, pramonės nedaug, biudžetas ribotas: „Negalime konkuruoti su rajonais, kuriuose yra išvystyta pramonė, yra daug gyventojų. Jų ir biudžetai visai kiti. Kai kurios savivaldybės gydymo įstaigoms nupirko kompiuterinį tomografą už pusę milijono – mūsų savivaldybei tai būtų sudėtinga, bet kiek gali, tiek padeda.“
 


Siekia atnaujinti ir plėsti Slaugos skyrių
 
Kupiškio ligoninės artimiausiuose planuose numatyta Palaikomojo gydymo ir slaugos, paliatyviosios pagalbos skyriuje įrengti naujas modernias palatas.
 
Įgyvendinant slaugos reformos reikalavimą atitikti numatytą palatų kvadratūrą, lovų skaičius ligoninėje, priešingai nei daugelyje kitų gydymo įstaigų, nenukentėjo. Vis dėlto dabar skyriuje turimos 45-ios lovos greitai užsipildo, tad tokių paslaugų plėtra čia reikalinga. Vietos gydymo įstaigoje yra sočiai, tik kaip ir visur trūksta investicijų. Kadangi administracija iniciatyvi, tikslui pasiekti pasitelkia alternatyvias priemones. Viena tokių – užsienio labdaros fondai.
 
„Bendradarbiaudami su Prancūzijos labdaros fondais, iš jų prisivežėme lovų dar penkeriems metams į priekį, mums kainavo tik transportas. Lovos – puikiausios, nes ten yra nurašomos vos po metų dvejų, o iš tiesų atrodo kaip naujos“, – tikina J.Panka.
 
Tiesa, koją planams, pasak vadovo, kiša kai kurie sveikatos apsaugos ministro įsakymu paremti reikalavimai. Dabar numatyta, kad demencija sergantiems pacientams skyrius privalo būti įrengtas pirmame aukšte.
 
„Pas mus jis buvo suplanuotas antrame aukšte. Liftas geras, pagal projektą – rakinami, nedūžtantys langai, saugumas užtikrinamas. Kodėl turime keltis į pirmą aukštą, nesuprantu. Pirmame aukšte esame įrengę Konsultacinę polikliniką. Taigi dabar teiktų ją išardyti ir patalpas pritaikyti palatoms. Kam? Kitas pasirinkimas – statyti naują vieno aukšto priestatą ligoninės kieme, bet ar ne per didelė prabanga bus naujos statybos neišnaudojant esamų patalpų? Viliuosi šis punktas bus peržiūrimas dar kartą“, – pasinaudojo proga iškelti opų klausimą J.Panka, vildamasis sulaukti pokyčių.
 
Beje, lankydamiesi Palaikomojo gydymo ir slaugos, paliatyviosios pagalbos skyriuje maloniai nustembame pamatę skyriaus vedėją, buvusią ilgametę Anykščių PSPC direktorę Zitą Neniškienę. Neįkainojama patirtimi dabar ji dalijasi su Kupiškio ligonine.
 
„Džiaugiamės prisivilioję šaunią gydytoją. Kaip tik man atėjus vadovauti iš Slaugos skyriaus išėjo du gydytojai. Vertiname, kad ji sutiko prisijungti prie mūsų komandos, o kartu į šį skyrių ieškome dar vieno iniciatyvaus gydytojo“, – paskelbė žinutę vadovas.
 
Pasinaudojame proga pakalbinti ir pacientus. Jie džiaugiasi, kad prie dėmesingo personalo, tvarkos, čia dar ir skaniai pavalgo.
 

„Maistą įmonė, su kuria esame sudarę sutartį, gamina mūsų ligoninėje. Dėl to patiekalai pacientus visada pasiekia šilti. Anksčiau buvo užsakinėjamas atvežtinis maistas, todėl pasitaikydavo, kad ir atvėsdavo. O dabar retas, kuris pasiskundžia maistu, atvirkščiai – dauguma giria kokybę. Neseniai peržiūrėjome meniu, kad nebūtų sunkiai kramtomo maisto. Tarkime, vietoje žalių obuolių, patiekiame keptus. Pastarieji visada būna suvalgyti“, – pastebi Zita Neniškienė.

 
Paslaugų atvyksta ir iš didmiesčių
 
Ilgiau pasivaikščioję po Kupiškio ligoninę suprantame, kad tai – pilnakraujė, pajėgi stipriai dirbti, turinti nemažai potencialo įstaiga. Tai įrodo ir visą parą Klinikinėje laboratorijoje dūzgiantys aparatai. Reikalinga aptarnauti ir 25-ių lovų Vidaus ligų skyrių. Vadovas sako nors tyrimų diapazonas platus, kai kuriuos, siekiant racionalumo, vežama atlikti į privačią laboratoriją Panevėžyje. Tačiau visai atsisakyti laboratorijos neketina – gydymo įstaigai svarbu ne tik greiti tyrimo atsakymai, bet ir jų tikslumas. Mat kraujo mėginių transportavimas kartais gali rezultatus iškreipti.
 
Įstaiga gali pasigirti moderniu rentgeno aparatu. Čia, priešingai nei Vilniuje ar Panevėžyje, tyrimo nereikia laukti kelias savaites. Gyvoje eilėje du trys pacientai, nėra ir vadinamųjų talonėlių.
 
„Pas mus žmonės atvažiuoja iš Rokiškio, Panevėžio, Biržų, nes nori gauti paslaugą kuo greičiau, atsakymo paprastai pacientams reikia čia ir dabar“, – kad ir patiems malonu dirbti su modernia įranga, pasakoja per dieną apie 50 tyrimų atliekanti vyriausioji radiologijos laborantė Birutė Satkevičienė, čia pat į USB atmintinę įrašanti ir tyrimo atsakymą.
 
Tiesa, kompiuterinio tomografo vadovas sako dar teks palaukti: „Esame vienintelė ligoninė regione, kuri šio aparato dar neturi, bet ateityje siekiame įsigyti, lauksime projektų ar savivaldybės iniciatyvų.“ O echoskopijos kabinete puikuojasi naujausias echoskopas. Vadovas sako, kad pagal naują projektą įstaiga ketina įsigyti dar bent du naujus echoskopus, taip pat suplanuota pirkti audiokabiną, audiogramų tyrimams atlikti.
 
Kupiškio ligoninė kryptingai siekia pagrindinio tikslo – kaip sako „teikti savalaikes ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pacientams“ ir tai jai neblogai sekasi. „Mūsų didžiausia stiprybė – darbštus, patyręs ir vieningas kolektyvas“, – atsisveikinant išduoda įstaigos sėkmės paslaptį direktorius.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!