Nuo kitų metų – papildoma dotacija
 
VLK nusiteikusi nuo kitų metų skirti papildomą finansavimą rajono ir regiono ligoninių vaikų ligų, akušerijos skyriams bei insulto klasteriams išlaikyti.
 
„Įstaigai mokamas mokestis vien už tai, kad ji palaiko struktūrą: kad uždegtos šviesos, dirba slaugytojai, gydytojai, laboratorija. Taip pat šiek tiek už kiekvieną atvejį, nes kiekvienas jų turi skirtingus kintamuosius kaštus“, – Seimo Sveikatos reikalų komitete praėjusią savaitę dotaciją gydymo įstaigoms pristatė Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius.
 
Anot jo, gydymo įstaigoms rajonuose ir regionuose papildomos finansinės paspirties reikia, kadangi jos pačios išsilaikyti negali.
 
„Regiono įstaigų suminis nuostolis, jau apmokėjus už viršsutartines paslaugas, yra pusantro milijono eurų per pusmetį“, – pažymi G.Bendorius.
 
„Tai nėra dramatiški skaičiai, todėl tais keliais papildomais baziniais mokėjimais daugumą neteisingumo galėsime ištaisyti. Reikalaujame, kad Utenoje būtų pediatrinis skyrius, bet pacientų ten tiek nedaug, jog finansiškai jie neišsilaiko. Kai bus bazinis mokėjimas, ligoninės galės išlaikyti nelabai daug dirbantį pediatrą, kuris vis tiek yra būtinas regionui. Jie šiek tiek priklausys nuo PSDF dydžio, todėl tikimės, kad visi suplanuoti fondo finansavimo dokumentai, įskaitant ir valstybės biudžeto lėšomis draudžiamųjų sumų padidėjimą, kaip yra priimta, iš tikrųjų būtų įgyvendinta ir mes galėtume skirti papildomų finansų rajono ir regiono ligoninėms“, – žinią siuntė G.Bendorius.
 
Prašė komiteto dėmesio
 
Prašymą Seimo Sveikatos reikalų komitetui inicijuoti diskusiją su Sveikatos apsaugos ministerija ir VLK dėl papildomo vaikų ligų skyrių finansavimo mechanizmo sukūrimo, numatant bazinį finansavimo komponentą tokius skyrius turinčioms ligoninėms, dar birželį pateikė Lietuvos ligoninių asociacija.
 
Rašte dėstyta, kad šis sprendimas yra svarbus, užtikrinant vaikų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Lietuvoje, nes sudaro galimybes būtinas paslaugas gauti arčiau gyvenamosios vietos, mažina didžiųjų gydymo įstaigų apkrovą ir stiprina regioninę sveikatos priežiūros sistemą.
 
„Dėl mažėjančio gimstamumo ir pacientų srautų daugumos rajoninių ligoninių vaikų ligų skyrių veikla yra nuostolinga. Nepaisant to, jos privalo išlaikyti infrastruktūrą, kvalifikuotą personalą, diagnostikos galimybes ir kitus saugiam bei kokybiškam paslaugų teikimui būtinus išteklius. Šios sąnaudos iš esmės nepriklauso nuo gydomų pacientų skaičiaus. Šiuo metu taikomas PSDF lėšomis apmokamų paslaugų finansavimo modelis orientuotas į faktiškai suteiktų paslaugų apmokėjimą, todėl neužtikrina nei būtinos infrastruktūros, nei personalo išlaikymo finansavimo“, – apie vaikų ligų skyriaus svorį rajono ligoninėms aiškina Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas.
 
Asociacijos nuomone, priėmus sprendimą išsaugoti vaikų ligų skyrius rajonuose, būtina numatyti ir jų veiklos tvarumą užtikrinantį finansavimo mechanizmą, finansuojant ne tik suteiktas paslaugas, bet ir sveikatos priežiūros sistemos pasirengimą jas teikti visą parą. Tai galėtų būti apmokama iš PSDF biudžeto ir būtų skirta būtinos infrastruktūros, nuolatinės parengties bei kvalifikuoto personalo išlaikymo sąnaudoms padengti.
 
Naštą tempia savivaldybės
 
VLK žadama finansinė paspirtis pradžiugintų merus. Mat dalis savivaldybių ligoninėms tenkančią naštą perėmė ant savo pečių, nuostolingai veikiančius gydymo įstaigų skyrius dotuodamos iš savos kišenės.
 
Bemaž 100 tūkstančių eurų injekciją kasmet Raseinių ligoninės Vaikų ligų skyriui skiriančios rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius įsitikinęs, jog šis skyrius gydymo įstaigoje yra vienas svarbiausių, apimantis ir socialinius rajono klausimus, tad šis indėlis yra reikalingas visam rajonui.
 
Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius atkreipia dėmesį, kad šiandien savivaldybės nuolat sprendžia sistemines šalies problemas, prisidėdamos savo lėšomis prie pedagogų pritraukimo, policijos pareigūnų skatinimo. Atskiro finansinio portfelio reikalauja ir sveikatos sektorius: savivaldybė prisideda prie medikų pritraukimo, jų skatinimo, atlyginimų didinimo, taip pat investicijomis į gydymo įstaigas, jų remontus, nors šie kaštai turėtų būti dengiami PSDF lėšomis.
 

„Savivaldybė į ligoninę kasmet mažiausiai milijoną eurų deda: tai kompiuterinį tomografą, tai kitą įrangą perkame. Šiemet baigėme Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Kitais metais vėl didžiulis projektas laukia. Kiek girdžiu, visos savivaldybės iš savų lėšų ligoninėse projektus vykdo. Kitaip neįmanoma išsilaikyti. Džiugu, kad Kretingos rajono savivaldybė yra stipri ir gali prisidėti, o ką daryti mažesnėms? Įspaustos į kampą jos paprasčiausiai tų funkcijų atsisako“, – savivaldybių svorį rodo Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius.

 
„Kėlėme šaršalą – buvome pasikvietę tuometinę Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę Liną Šukytę-Korsakę, surašėme raštą prezidentui. Mums buvo pažadėta, kad skyriams išlaikyti per metus gausime apie du šimtus tūkstančių eurų. Deja, pažadas taip ir liko pažadu. Su specialistais kalbėjome – lyg tai kitų metų biudžete yra numatytas finansavimas, vis dėlto eilinį kartą esame apgauti“, – nusivylimo centrine valdžia neslepia meras.
 
Atsargiai: sūris – pelėkautuose!
 
Vilkaviškio ligoninės direktorius Linas Blažaitis skaičiuoja, kad kasmet Vaikų ligų skyrius jiems neša apie 100 tūkstančių eurų nuostolį. Vis dėlto į pastarąją žinią dėl dotacijos jis žiūri be entuziazmo. Sako – kvepia klasta. Mat žinia skamba pernelyg jau gerai.
 

„Viskas įvyniota į gražų popieriuką. Nesako, kokios už tai keliamos sąlygos, ko jie už tai norės. Nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. Bus taip kaip prieš kelerius metus: kas uždarys skyrių – gaus pinigų. Uždarė, gavo vienkartinę „premiją“ ir dabar sėdi be nieko. Ilgametė patirtis rodo, kad visur reikia laukti kabliukų. Kolegos, girdėjau, apie tai kalbėjo, bet kol nėra mums aiškiai išdėstyta, nėra ko džiaugtis. Stengiamės įvertinti tai, kas parašyta tarp eilučių. Blogiausia, kad tarp eilučių parašyta daugiausiai, todėl bijome pasimauti“, – dalinasi Vilkaviškio ligoninės direktorius Linas Blažaitis.

 
Vilkaviškio ligoninė dėl didelių skyriaus sąnaudų uždarė ir Akušerijos skyrių. Savivaldybei jį išlaikyti, L.Blažaitis aiškina, buvo per daug brangu, tad jo nedotavo. Savivaldybė neremia ir pediatrijos, vis dėlto abi šalys vieningai laikosi pozicijos, kad toks skyrius rajonui yra būtinas.
 
„Iš savivaldybės pinigų neprašome, nes ligoninė dirba su pliusu. Norime išlaikyti savo orumą ir įrodyti, kad iš PSDF galima išgyventi. Norime būti autonomiški. Prašyti su ištiesta ranka visada galima, bet ir labai liūdna... Tačiau jei prašytume, tikrai duotų. Sykį skyrių, kai reikėjo, savivaldybė buvo dotavusi. Su ja apie šiuos reikalus kalbėta ne kartą. Jei rajone neliks vaikų gydytojo visą parą, kaip pritraukti jauną specialistą, kuris galimai turės vaikučių? Jam pasiūlyti vaiką vežti į Kauną? Toks planas neveikia. Norint išlaikyti rajoną, mums reikia kiek įmanoma turėti visas paslaugas vietoje. Vaikai – be galo jautru, todėl pinigai čia groja mažiau. Ne kapeikas čia skaičiuoti reikia. Tai – investicija į ateitį“, – apie Vaikų ligų skyriaus svarbą rajonui kalba L.Blažaitis.
 
Iš savos kišenės Vaikų ligų skyrių išlaikančios Šilutės ligoninės vadovas Algis Starkus taip pat neskuba džiaugtis. „Esu girdėjęs (apie papildomą finansavimą – red. past.), bet kol ligoninės nepasiekė pinigai, tol tai – tik tuščios kalbos. Be to, neaišku, kokia bus ta skiriama dotacija“, – ranka į VLK pažadus numoja vadovas.
 
Tik vienkartinė injekcija
 
Klastą užuodžia ir prezidento patarėja sveikatos klausimais prof. Sonata Jarmalaitė. Ji tikina, jog apie ligonių kasos užmojį papildomai dotuoti rajono ir regiono ligoninių minėtus skyrius komitete išgirdo pirmą kartą.
 
„Nieko rašytinio nesu mačiusi, ką ligonių kasos vadovas čia žada. Iš jo girdėjau, kad subsidijos padaliniams, kurie rajonams yra ypač svarbūs, išlaikyti lyg ir numatytos PSDF biudžete, tik gal nelabai aišku, ar čia šių metų planas, ar perkeliama kitiems metams. O sveikatos draudimo įstatyme yra parašyta, jog PSDF biudžetas yra skirtas draudiminiams įvykiams apmokėti. Jų būna tiek, kiek būna. Regionuose, mažėjant gyventojų skaičiui, žmonių, besikreipiančių sveikatos paslaugų, yra vis mažiau. Todėl ligoninių skyriams išlaikyti bazinis krepšelis – reikalingas. Dėl sumažintų kvotų gydymo įstaigoms išlaikyti skyrius neužtenka pinigų. Jų pajamos nėra didelės, todėl yra iniciatyva: ligonių kasa pažadėjo šių skyrių subsidijavimą – finansinę pagalvę. Vėlgi, tai – tik vienkartinė injekcija“, – į ligonių kasos vadovo ištransliuotą žinutę atkreipia dėmesį prof. S.Jarmalaitė.
 
Ji dėsto, kad Prezidentūra nuostolingų skyrių klausimą imasi spęsti kompleksiškai, o žingsnį to link Vyriausybė padarė dar vasaros pradžioje.
 
„Lyg tai ankstesnės vyriausybės planuose buvo tokios išmokos, bet irgi tik vienkartinės. Mes žiūrime į ilgalaikį, tęstinį procesą: ligoninei išlaikyti skyrių – reiškia išlaikyti specialistus. Juk negali su gydytoju sudaryti sutarties tik vieneriems metams. Ligoninių vadovai planuoja procesus trejiems penkeriems metams į priekį. Norėtųsi, kad ir šios priemonės būtų ilgalaikės. Bet visų pirma jos privalo turėti įstatyminę bazę. Šiuo metu Sveikatos draudimo įstatyme tokių mokėjimų nenumatyta, nepaisant to, kad jie yra taikomi“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
 

Prezidento patarėja sveikatos klausimais prof. Sonata Jarmalaitė aiškina, jog prezidento iniciatyva yra rengiamas Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimas, siūlant turėti finansavimo modelį, kuris leistų būtinąsias paslaugos rajono ir regiono gyventojams finansuoti tvariau ir ilgalaikiai. „Kai jis bus parengtas, pristatysime plačiau, o ligonių kasa galės suplanuoti resursus“, – „Lietuvos sveikatai“ planą dėsto prof. S.Jarmalaitė.

 
Prezidentūros rengiama iniciatyva pasiekė ir sveikatos apsaugos ministro Lino Kukuraičio ausis. „Norisi pasidžiaugti, kad kolegos iš Prezidentūros parengė įstatymą, kad apmokėjimas už paslaugas būtų kompleksinis – taip pat ir bazinis. Bazinio apmokėjimo planavimas bus teikiamas akušerijos paslaugoms, o vėliau apmokama ir už pačias paslaugas. Toks būdas leistų užtikrinti, kad skyrius egzistuotų ir būtų toliau teikiamos būtinos paslaugos gimdyvėms ir šeimoms. Puoselėjant jas, tai būtų galimybė joms sukurti vertę, kurios mes iš jų tikimės. Tas pats yra ir su pediatrijos skyriais. Įstatymas ateis iš Prezidentūros“, – Sveikatos reikalų komitete naujovę anonsavo ir L.Kukuraitis.