„Nespėjame kamšyti skylių, žmonių iškvietimų. Priimame, sugeriame emocijas, keiksmus, neviltis. Mes savivaldybėse stebuklų nepadarysime. Gal ir niekas dabar to nepadarytų. Bent jau morališkai padėtų valstybės vadovų pavyzdys ir palaikymas. Žiauru, bet nieko panašaus. Lietuvos prezidento tiesiog nėra“, – socialiniame tinkle rugpjūčio 24-ąją šalies vadovui kritikos pažėrė Kazlų Rūdos meras. Savivaldybė dėl pagalbos kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją, prašydama leisti ekstremalios situacijos metu pasitelkti kariuomenę. Šiuo metu savivaldybėje pluša apie penkiolikos karių iš vietos poligono ir apie trisdešimt savanorių iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinės.
 
- Kazlų Rūda yra viena tų Lietuvos vietų, kurioje padariniai po praūžusios audros yra bene didžiausi. Kiek dar laiko užtruks, kol miestas ir jo rajonai galės visiškai atsistatyti?
 
- Apie savaitę, gyvenvietėse – dvi savaites, priklausomai nuo Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) tiekimo atkūrimo ir oro sąlygų valymo darbams. Žalą kol kas sunku vertinti, ją sudaro nuostoliai valstybiniams ar privatiems miškams, viešajam turtui, privačiam turtui, maisto atsargoms, žemės ūkiui ir kitiems verslams. Šią bendrą žalą turėtų nustatyti valstybė.
 
- Ar vis dar stinga geriamojo vandens, maisto atsargų, medicinos priemonių?
 
- Taip, dar apie penki šimtai vartotojų neturi elektros, dalis jų neturi ir geriamojo, ir kito vandens savo poreikiams, praėjus jau penkioms paroms po audros.
 
- Gal jau aišku, ar gyventojai gaus kompensacijas?
 
- Šis klausimas yra valstybei, Energetikos ministerijai ir ESO. Savivaldybė ar jos vandens tiekėjas nėra kaltas dėl ESO nesilaikytų elektros tiekimo sąlygų.
 
- Dėl stichijos padarinių teko prašyti pagalbos ir kariuomenės. Kiek karių buvo pasitelkta?
 
- Turime apie penkiolikos karių pagalbą iš vietos poligono ir apie trisdešimt savanorių pagalbą iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinės. Kariškiai sutiko padėti ir su maisto, vandens arba medikamentų, kitų priemonių pristatymu į sunkiausiai pasiekiamus taškus. Taip pat kariuomenės pagalbos tikimės šalinant audros padarinius mieste ir seniūnijose.
 
- Tai ne pirmoji ekstremali situacija, kuri buvo paskelbta Kazlų Rūdoje. Šių metų liepą savivaldybės lygio ekstremali situacija buvo paskelbta dalyje Kazlų Rūdos savivaldybės – Jūrės tvenkinio ir užtvankos teritorijoje, esančioje Jūrės kaime. Kokių iššūkių kilo tuo metu – ar jie kartojasi?
 
- Panaši situacija buvo prieš dvejus metus, iššūkiai tie patys – elektros dingimas sąlygoja vandens, šaldytuvų, kitų būtinų buities prietaisų, ryšio neveikimą ir grandinę trūkumų, dėl kurių žmogus negali tenkinti paprasčiausių poreikių.
 
- Taryboje jau aptarėte, ko reikėtų, kad kitąkart užklupus stichijai padariniai būtų švelnesni?
 
- Visų elektros linijų proskynų didinimas ir bent 50 tūkstančių ESO generatorių atsargos su jų tiesioginiu paskirstymu gyventojams.
 
- Dingusi elektra nesutrikdė sveikatos centro veiklos?
 
- Ne, visos savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos veikė nenutrūkstamai.
 
- Kaip tik paskelbtas konkursas Kazlų Rūdos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigoms užimti. Ar konkursas sulaukė didelio susidomėjimo?
 
- Turime penkis kandidatus. Šiandien (praėjusią savaitę – red. past.) jie susitiks su atrankos komisija.
 
- Tad, kokie iššūkiai lauks naujojo įstaigos vadovo?
 
- Padėtis tokia pati kaip ir kituose rajonuose. Privalomojo sveikatos draudimo finansavimo augimas nepakankamas, palyginti su išlaidų darbo užmokesčiui, komunalinėms paslaugoms, medicinos priemonėms, nekalbant apie palaikomuosius remontus. Dar yra vienas korpusas, kuriame numatoma pacientų, sergančių demencija ir Alzheimerio liga, paliatyviosios slaugos plėtra. Su tuo susijęs ir regioninės plėtros projektas, kuris turi būti pasiektas per dvejus metus.
 
- Ir, be abejo, naujam vadovui teks sukti galvą, iš kur paimti taip trūkstamų medikų... Kaip savivaldybė prisideda šiuo klausimu?
 
- Su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu turime rezidentūros bazę šeimos gydytojams, o kitais metais norėtume pasiekti sutartį ir dėl neurologijos rezidentūros. Orientuojamės į rezidentus, kuriems dar studijuojant 10-15 tūkstančių eurų suma dengiame studijas arba būsimas investicijas.
 
- Kazlų Rūdoje vietoje buvusios geležinkelio krovinių platformos bus įrengta požeminė sporto erdvė su šaudykla, kuri taip pat veiktų kaip priedanga. Anksčiau sakėte, kad valstybės savivaldybei patikėtas objektas bus pritaikytas aktyviam poilsiui – čia gyventojai galės treniruoti šaudymo, kovos menų įgūdžius, taip pat veiks riedučių, riedlenčių ir paspirtukų parkas. Ar su šiuo projektu pasistūmėjote į priekį?
 
- Šiuo metu, negavus aktyvaus postūmio iš valstybės institucijų, patys perkame priedangos įrengimo projektą, kuris vėliau galėtų apaugti papildomomis veiklomis, įskaitant šaudyklą. Tikėjome ir tikime šiuo specialiu požeminiu objektu labiau nei rūsiais daugiabučių laiptinėse ir net be valstybės pagalbos ir lyderystės tai projektuosime bei įrenginėsime savarankiškai.
 
- Kokie gimstamumo rodikliai Kazlų Rūdoje – kaip savivaldybė skatina gimstamumą? Gal turite kokių nors pasiūlymų šiuo klausimu?
 
- Mintinai statistikos neseku, bet mažesnis lopšelių ir darželių poreikis liudija vienareikšmiškai. Savivaldybė skatina tėvus susilaukiančius vaikų ir 700 eurų padėkomis bei simboliškai kainuojančiais (iki 60 eurų per mėnesį) lopšeliais nuo vienerių metų, bet prieš bendras tendencijas vietos pastangos bevaisės.
 
- Jau kitąmet rinkimai. Ar sieksite dar vienos kadencijos?
 
- Šiuo metu apie tai negalvoju, nes tai nėra svarbiausia.
 
- Esate vienas tų merų, kuris daug dėmesio skiria savo fiziniam pasirengimui. Ar ir esant ekstremaliai situacijai, atrandate laiko sau?
 
- Kiekvieną dieną kartą arba du atlieku mankštas, neriu į vandenį. Tiek dėl sveiko maisto, tiek dėl galimybių turėti kelis pusryčius ar pietus iš savo produktų, gaminu apkepus, sriubas.