Projektas labai strigo
 
Priėmimo ir Reanimacijos skyrių atnaujinimo projektas ypatingas tuo, kad reikėjo statyti du priestatus. Regioninės Telšių ligoninės direktorė J.Seiliuvienė pabrėžė, jog iššūkių, vykdant modernizavimą, tikrai netrūko. „Didžioji dauguma galvojo: „Ligoninė nespėja, nieko nepadarys“. Nepagražindama noriu pasakyti, kad Rugilė ir Vilmantas yra tie žmonės, kurie projektą ištempė. Jie buvo ta varomoji jėga, prie kurios prisidėjo ir visa aplinka“, – kalbėjo direktorė, turėdama omenyje Finansų skyriaus ekonomistę Rugilę Kumžaitę ir statybos inžinierių Vilmantą Kruopį, ant kurių pečių gulė visas modernizavimo darbų krūvis.
 
Prieš dvejus su puse metų prie ligoninės kolektyvo prisijungusi R.Kumžaitė ėmėsi kuruoti projektą, tačiau pradžia buvo itin sudėtinga. „Žiūrim, kad vienas statybų inžinierius išeina, kiti sako, kad šio projekto nepavyks įgyvendinti. Tuomet mums kaip iš giedro dangaus atsirado Vilmantas. Jis, būdamas statybos inžinierius, visas galimas negandas ar pavojus priėmė kaip iššūkį“, – sunkią pradžią prisiminė J.Seiliuvienė.
 
„Galiausiai, viskas pavyko gerai. Kaip mums sakė atstovai iš ministerijos: žinokite, be galo išgyvenome dėl šių projektų“, – atvirai pasakojo direktorė, pridurdama, kad prieš dvejus metus dar buvo didelėje neviltyje, ar išvis pavyks užbaigti projektą.
 
Pirmieji sunkumai užklupo vos pasirašius projektavimo sutartį – dėl papildomų priestatų statybos reikėjo keisti detalųjį planą, o kur dar vėliau atsiradęs papildomo finansavimo poreikis rangos darbams. Kol nebuvo oficialiai patvirtinti didesnį užstatymą leidžiantys detaliojo plano sprendiniai, tol projektuotojai nieko daryti teoriškai negalėjo. Planų derinimas ir perplanavimas užtruko beveik metus.
 
Projekto dokumentacijoje taip pat buvo netikslumų: rangovams ruošiant Skubiosios medicinos pagalbos skyriui skirto priestato konstrukcinės dalies darbo projektą ir padarius papildomus geologinius tyrimus paaiškėjo, kad techniniame projekte suprojektuotus pamatus reikia didinti, darant gilesnius ir didesnio skersmens; taip pat reikalingas lauko lietaus ir buitinių nuotekų vamzdynų iškėlimo perdarymas; per siauros durys pacientų gaivinimo palatoje, kur kiekviena sekundė yra aukso vertės.
 
Verta paminėti dar ir tai, jog projektas turėjo griežtus terminus. Buvo numatyta, kad darbai turi baigtis iki 2025 metų gruodžio 31 dienos. Tai kėlė didžiulę įtampą ir privertė dirbti išties intensyviai.
 
Vis dėlto rezultatas vadovę džiugina. Ji atkreipia dėmesį, kad personalui nuo šiol bus patogiau dirbti. „Patalpos jau buvo per mažos ir nusidėvėjusios“, – sako ji ir priduria, jog remonto verkiant reikėjo. „Dabar medikai turės modernias ir gražias patalpas, su visa reikalinga šiuolaikine įranga, – sako J.Seiliuvienė.
 
Vadovė sako, kad jeigu ligoninė būtų atsisakiusi dalyvauti projekte arba nespėjusi jo įvykdyti, būtų neatitikusi intensyviosios terapijos ir skubiosios medicinos pagalbos skyriams keliamiems pagrindiniams organizaciniams reikalavimams, kurie būtini regioninės ligoninės lygiui išsaugoti.  
 

„Esu dėkinga visiems, kurie prisidėjo prie šio projekto. Dabar tik reikia palinkėti sėkmės šiuose skyriuose dirbantiems medikams. Ne tik telšiškiai, bet ir visi apskrities gyventojai turėtų džiaugtis. Mes norime, kad mūsų vardas ir toliau skambėtų, kad nebūtų blogų atsiliepimų apie mūsų teikiamas paslaugas“, – lengviau atsipūtė Regioninės Telšių ligoninės vadovė Jovita Seiliuvienė.

 
Ligoninė veiklų nestabdė
 
Anot J.Seiliuvienės, visa ligoninės bendruomenė suprato, kad jokios paslaugos negali būti nutrauktos. Todėl statybų metu įstaiga veikė visu pajėgumu. „Gyvenom kaip statybvietėje“, – prisiminė direktorė.
 
Reanimacija buvo perkelta į Chirurgijos skyrių, sumažinant lovų skaičių. Visa ambulatorinė reabilitacija buvo perkelta į poliklinikos patalpas dėl to, kad pirmame aukšte laikinai įrengtas Priėmimo-skubiosios medicinos pagalbos skyrius.
 
„Darbuotojai turėjo būti ir buvo supratingi. Operacinė dirbo 24/7, nors po ja, apačioje, reanimacijos patalpose statybininkai griovė, kalė, šlifavo, daužė. Medikai ištisai buvo tame triukšme, kol tie visi griovimai pasibaigė“, – pasakojo vadovė.
 
Statybos inžinierius V.Kruopys pasidalijo operacinėje įvykusiu nutikimu, kai gręžiant medicininių konsolių tvirtinimus perdangoje, esančioje virš remontuojamų Reanimacijos skyriaus operacinės patalpų, nepažeidžiant esamų inžinerinių sistemų grindyse, nebuvo galima įtvirtinti konsolių tvirtinimo mazgų. V.Kruopys pasakoja, kad šis atstatymas sukėlė papildomų iššūkių ir netipinio spendimo paieškų, darbus vykdant nakties metu, nes jau ryte operacinėje turėjo būti vykdoma veikla.
 
„Dirbome ekstremaliomis sąlygomis ir dabar jaučiamės pasiruošę, jeigu, neduok Dieve, ateitų X diena“, – atvirai kalba ligoninės J.Seiliuvienė.


 
„Mūsų dvynukai“
 
Iš pradžių buvo numatyta, kad projektas kainuos 2,9 mln. eurų, tačiau galiausiai kainavo 4,2 mln. eurų. Po įvykusių rangos darbų viešųjų pirkimų procedūrų paaiškėjo, jog rangos darbams reikalingas papildomas finansavimas – 1,05 mln. eurų. Šią sumą skyrė ligoninės dalininkas Sveikatos apsaugos ministerija. Vėliau, jau prasidėjus rangos darbams, finansavimą didinti reikėjo ir dėl atsiradusių papildomų nenumatytų darbų, be kurių projekto visapusiškai užbaigti nebūtų pavykę.
 
Pavyzdžiui, jau įgyvendinant projektą paaiškėjo, kad būtina iškelti lauko lietaus nuotekų vamzdynus, įrengti naują buitinių nuotekų siurblinę – šių darbų kaina siekė apie 30 tūkst. eurų. Taip pat paaiškėjo, kad Priėmimo-skubiosios medicinos pagalbos skyriaus naujai statomam priestatui reikalinga įrengti gilesnius ir didesnio skersmens polius. Šiems darbams buvo reikalingi papildomi 40 tūkst. eurų. Šiuos bei daug kitų papildomų darbų, kurių bendra suma siekė iki 200 tūkst. eurų, finansavo antrasis ligoninės dalininkas – Telšių rajono savivaldybė.
 
„2025 metų sausio mėnesį, kai abu rangovai pasirašė rangos darbų sutartis, mums trūko milijono penkiasdešimt aštuonių tūkstančių eurų“, – sako R.Kumžaitė.
 
„Šias trūkstamas lėšas gavome būtent ministrės Marijos Jakubauskienės vadovavimo laikotarpiu. Be šių lėšų projektas niekaip nebūtų sėkmingai įgyvendintas“, – atkreipė dėmesį J.Seiliuvienė.
 
R.Kumžaitė pasakoja, kad iš viso Priėmimo-skubiosios medicinos pagalbos skyriaus modernizavimas kainavo apie 1,2 mln. eurų, Reanimacijos – 1,5 mln.
 
Tiek R.Kumžaitė, tiek direktorė skyrių modernizavimą prilygino gimdymui. Jau vien dėl to, kad rekonstrukcijos darbai truko simboliškai – devynis mėnesius. „Čia yra mūsų dvynukai“, – kalbėdama apie naujuosius skyrius šypteli R.Kumžaitė.


 
Įsigijo brangios įrangos
 
Natūralu, kad padidėjus patalpoms, prireikė ir naujos įrangos, todėl Regioninė Telšių ligoninė įsigijo per 50 skirtingų rūšių įrangos, kurių bendra vertė siekia 1 mln. eurų.
 
Modernizuotame Reanimacijos skyriuje, kuriame dabar yra dešimt lovų, buvo sumontuoti lubiniai keltuvai, leidžiantys ten dirbančiam personalui visiškai nebenaudoti fizinės jėgos, pavyzdžiui, perkeliant pacientus. Dar tikrai ne visos gydymo įstaigos Lietuvoje yra įsirengusios tokius slaugytojų kasdienį darbą palengvinančius keltuvus.
 
Taip pat buvo nupirkti trys pažangiausi defibriliatoriai. Du Reanimacijai, vienas Priėmimo skyriui. „Du defibriliatoriai mums kainavo 63 tūkstančius, kai buvo suplanuota jiems skirti 10 tūkstančių eurų“, – apie išaugusias išlaidas pasakojo R.Kumžaitė.
 
Ligoninė taip pat džiaugiasi dar vienu pirkiniu – 13 tūkst. eurų kainuojančiu automatiniu krūtinės ląstos paspaudimo prietaisu LUCAS. Įrenginys uždedamas kaip lankas ir yra skirtas efektyviam bei nepertraukiamam širdies masažui atlikti ištikus klinikinei mirčiai. Jis užtikrina tikslų paspaudimų gylį bei dažnį pagal tarptautinius gaivinimo standartus ir yra naudojamas greitosios pagalbos bei ligoninių komandų.
Nepaisant gąsdinančios kainos – 120 tūkst. eurų, – gydymo įstaiga įsigijo ir 10 naujų reanimacinių konsolių.
 
Iššūkiai ir kuriozai
 
Vienas skaudžiausių prisiminimų susijęs su gaivinimo palata. Pasirodo, iš pradžių ten buvo suprojektuotos per siauros durys, pro kurias vežimas su gaivinamu žmogumi būtų netilpęs ir būtų reikėję tą žmogų vežti aplinkiniu keliu.
 
„Aš projektuotojui sakau: ar norėtum, kad tavo artimą žmogų vežtų per aplinkui, kai kiekviena sekundė yra aukso vertės?“ – įtemptas situacijas prisiminė R.Kumžaitė. Nors pakeisti sprendinį jau po įvykusio rangos darbų pirkimo nebuvo paprasta, ji nenusileido ir pasiekė, kad įėjimas į šią patalpą būtų pakankamai platus.
 
Ligoninė džiaugėsi naujais įrenginiais, bet atkreipė dėmesį, kad vien tik nusipirkti modernios įrangos nepakanka. Ją reikia ir sumontuoti. Pasirodo, kad tai irgi buvo nemenkas iššūkis.
 
„Nupirkome lubinius keltuvus. Atvažiavo įrangos montuotojai ir pradėję darbus Reanimacijos skyriuje sako: nepakabinsim didžiosios dalies keltuvų – tarp įrengtų vėdinimo šildymo ir kitų inžinerinių sistemų nėra vietos, reikia naujų ilgesnių tvirtinimo bėgių“, – prisiminė R.Kumžaitė. Laimei, R.Kumžaitė ir V.Kruopys kartu su įrangos montuotojais rado kiekvienai palatai tinkančius individualius sprendimus, išvengė bet kokių papildomų išlaidų ir visus keltuvus sėkmingai sumontavo.
 
Priėmimo skyriaus pacientų stebėjimo zonoje atliktas dar vienas svarbus keitimas – vietoje nuolatinių surenkamų skydinių pertvarų buvo įrengtos medicininės, dezinfekuojamos ir nepermatomos užuolaidos, kad gydytojams būtų patogiau dirbti. Užuolaidas galima atitraukti, kai personalui reikia daugiau erdvės, ir užsitraukti, kai reikalingas privatumas pacientui atliekamos procedūros metu. „Mes bandėme padaryti taip, kad infrastruktūra tarnautų jiems, o ne jie turėtų prie jos prisitaikyti“, – pažymėjo R.Kumžaitė.
 

Statybos inžinierius Vilmantas Kruopys pasakojo, kad reikėjo atlikti nemažai pakeitimų ir ieškoti sprendimų kartu su skyrių personalu, rangovais bei projektuotojais. Minėtųjų vidinių surenkamų skydinių pertvarų keitimas užuolaidomis buvo tik vienas jų. „Vienu momentu tų pakeitimų, kuriuos reikėjo susiderinti su projektą kuruojančia Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA), buvome surašę net 45 puslapius, – sakė jis ir prisiminė dar vieną nesusipratimą. – Naujai formuojamoje palatoje nebuvo numatyta praustuvo, tai gerai, kad eigoje išlindo, spėjome išvedžioti vamzdžius.“  

 
„Kiekvienas veiksmas buvo itin kruopščiai apsvarstytas, suderintas, todėl ir turime pavykusį gimdymą. Komplikuotas buvo, bet pavyko. Dabar dar reikia tuos mūsų naujagimius aprengti iki galo“, – vaizdžiai kalbėjo J.Seiliuvienė, pridurdama, kad beliko sulaukti užsakytų baldų ir jau bus galima skelbti atidarymo datą.
 
Įrengtas Vaikų apžiūros kambarys
 
Dar dažais kvepiančiame Priėmimo-skubiosios medicinos pagalbos skyriuje buvo nuspręsta įrengti Vaikų apžiūros kambarį.
 

„Mes patys, savo iniciatyva, įrengėme tokį Vaiko apžiūros kabinetą, kuriame apsilankę mažieji jaustų mažiau streso. Esu dėkinga ligoninės direktorei, kuri vos išgirdusi mano norą ieškoti rėmėjų ir šį kabinetą įrengti kitaip, atliepiant mažųjų ligonių poreikius, mane palaikė. Atsimenu, atėjau pas direktorę, pristačiau šią viziją, ji nusišypsojo iš karto uždegė žalią šviesą veikti – leido man šią idėją paversti realybe“, – pasakojo Finansų skyriaus ekonomistė Rugilė Kumžaitė.

 
Kadangi kabinetas būtų buvęs standartinis – lygios šviesios baltos sienos, lubos, – nuspręsta sienas ištapyti vaikiškais piešiniais. Tą padaryti sutiko ir neįkainojamą dovaną – savo talentą – ligoninei padovanojo Telšių meno mokyklos dailės mokytoja Jurgita Nagienė. Rėmėjai Lina ir Tomas Aveliai ligoninei padovanojo specialius sienų dažus, kurie nenusivalo net šias dažnai dezinfekuojant. Vienas didžiausių iššūkių, įrengiant minėtą kambarį, ir buvo surasti tokius dažus.
 
„Turėjome vargo. Standartiniai dažai, kuriais čia buvo dažoma, netiko, nes valant su dezinfekcinėmis priemonėmis šie nusivalo. Buvo daug nemiegotų naktų, daug bandymų. Bet mes nebūtume mes – suradome tinkamus dažus. Pastarieji yra keturis kartus brangesni už įprastinius, tačiau dabar sienas galima drąsiai valyti, trinti – piešiniams nieko nenutiks. Čia V.Kruopio indėlis, mat jis savo iniciatyva šiam kambariui dar ir spalvotas lubas padovanojo. Man vaikų kabineto įrengimas yra puikus pavyzdys, kiek daug gali susitelkusi komanda“, – rastu sprendimu ir pasiektu rezultatu džiaugėsi R.Kumžaitė.


 
Pavyzdys Lietuvai
 
Daug laiko reikėjo ir Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT) vykdomiems įrangos pirkimams. „Šie procesai yra tikrai imlūs laikui. O projekto visi terminai trumpesni nei trumpi. Visiems buvo pasakyta, kad terminas yra gruodžio 31 diena“, – kalbėjo R.Kumžaitė.
 
Ypač daug iššūkių buvo projekto pradžioje. CPO LT, atsižvelgdama į tai, kad Priėmimo ir Reanimacijos skyrius modernizuoja ne viena ligoninė, norėjo sujungti gydymo įstaigų pirkimus ir pirkti tokią pačią įrangą visiems miestams, o po to ją išdalinti pageidaujamais kiekiais. „Tokia mintis buvo, bet ji vis dėlto kūnu netapo. Galiausiai visa medicininė įranga buvo perkama kiekvienai įstaigai atskirai. Tai tikrai daug laiko užėmė. Ačiū Dievui, viską spėjome. Ligoninės viešųjų pirkimų specialistė Jūratė Dapkuvienė padarė didžiulį darbą“, – kalbėjo ligoninės Finansų skyriaus ekonomistė.
 
R.Kumžaitė taip pat pasidžiaugė konstruktyviu bendradarbiavimu su CPVA, kuriai yra atsiskaitoma už šį projektą. „Specialistai iš CPVA, kurie dirbo prie šio projekto, suprato, kokioje esame didelėje pekloje, kokie terminai mus spaudžia, bet visada, kada tik paskambintume, jie buvo pasirengę konsultuoti, patarti“, – teigė R.Kumžaitė.
 
„Man atrodo per paskutinį patikrinimą jie sakė: „Mes jūsų projekto įvykdymą rodysime kaip pavyzdinį Lietuvai“,“ – teigė J.Seiliuvienė, pridurdama, kad Regioninė Telšių ligoninė dalyvauja Finansų ministerijos organizuojamame 18 kasmetiniame konkurse „Europos burės 2026“. Jame pristatomi ir vertinami Europos Sąjungos lėšomis finansuoti bei visuomenei naudingi projektai. Gyventojai gali balsuoti iki rugpjūčio 31 dienos.
 
„Dažnai galvojame, kad labai gerai padaryti gali tik didieji miestai. Mano asmeninė pozicija yra ta, jog reikia pasiųsti tokią žinutę, kad regionai irgi gali. Regionuose vyksta daug gražių prasmingų pokyčių. Jie nevyksta lengvai. Bet svarbiausia, kad veda į tikslą“, – kalbėjo R.Kumžaitė.
 
Siekia į Telšius pritraukti slaugytojus
 
Regioninė Telšių ligoninė taip pat vykdo dar vieną projektą, kuris koreliuoja su Priėmimo ir Reanimacijos skyrių atnaujinimu. Šie skyriai po modernizacijos tapo praktiškai du kartus didesni. Iš viso buvo renovuota apie 1 045 kvadratinių metų. Abu šie skyriai turi po naują priestatą, todėl ir personalo poreikis išaugo dvigubai.
 
Šiuo antrus metus vykdomu projektu siekiama į Regioninę Telšių ligoninę pritraukti slaugytojų. Gydymo įstaiga projekto lėšomis finansuoja bendrosios praktikos slaugytojų studijas arba moka jiems stipendijas. Taip pat ligoninei pavyko pritraukti ir išplėstinės praktikos slaugytojų.
 
Sveikatos apsaugos ministerijos finansiniai projektai ir skatinamosios priemonės slaugos studentams numato, kad norint gauti paramą bei stipendijas, studijos privalo būti baigtos ne vėliau kaip iki 2029 metų rugpjūčio 31 dienos. „Tie, kurie įstojo dabar, nebespės įšokti į tą traukinį“, – pastebi R.Kumžaitė, pridurdama, kad tokia tvarka kelia sunkumų naujai įstojusiems studentams, nes kolegijos studijos trunka 3,5 metų.
 
Nors privačios kolegijos lanksčiau pritaiko studijų trukmę, valstybinėms tai padaryti yra sudėtingiau. Vis dėlto ji pasidžiaugė, kad iki 2029-ųjų Telšių ligoninė pritrauks devyniolika slaugytojų, nes šių specialistų trūkumas ypač pastebimas. Vien šiuo metu ligoninėje yra net devynios laisvos bendrosios praktikos slaugytojų darbo vietos.
 
„Trūksta ne tik slaugytojų, bet ir gydytojų. Mes esame atraminė insultų klasterio ligoninė. Turime užtikrinti, kad trombolizes prie galvos smegenų išeminių insultų būtų galima atlikti 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Beje, Regioninės Telšių ligoninės planuose taip pat yra Paliatyviosios slaugos skyriaus įrengimas ir atidarymas.
 
„Trūksta gydytojų kardiologų, neurologų, gastroenterologų, abdominalinių chirurgų, endoskopuotojų. Vyksta kartų kaitos, vyksta medikų judėjimas tarp gydymo įstaigų. Jauni specialistai dažnu atveju renkasi didžiuosius miestus ar užsienį, tikriausiai ieškodami galimybių erdvės, manydami, kad regione perspektyvos menkos. Mūsų tikslas šį požiūrį pakeisti. Kai medikas mato, kad čia kokybiškai gali gyventi jo šeima, ugdytis vaikai, o jis pats augti tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityje, regionas tampa pasirinkimu, o ne kompromisu“, – kalbėjo J.Seiliuvienė.