- Netekus mero Mindaugo Sinkevičiaus, užtarimo ligoninei dabar, matyt, teks lėkti ne į savivaldybę, o į Vyriausybę, kur duris jums ten tikrai atidarys...
 
- Tikėkimės, kad neuždarys, (Juokiasi.) Buvo smagu ir malonu, kad meras nuo tų laikų, kai dar buvo savivaldybių asociacijos vadovas, išlaikė kryptį palaikyti rajoninių ligoninių skyrių veiklą, buvo prieš centralizuotus sveikatos darinius, kurie neva turėtų išspręsti rajono problemas. Jis aiškiai komunikavo, kad dalyje rajonų tokie spendimai gal ir gali funkcionuoti, tačiau vienų marškinių apvilkti visai Lietuvai neįmanoma.
Asociacija aiškiai kalbėjo, kad ligoninės rajonuose turi išlikti, Lietuvai neužtektų penkių ar septynių ligoninių. Tuo klausimu jis bendradarbiavo su ligoninių asociacija nuolat pabrėždamas, kad situaciją seks. Tą ir darė. Jokia ne paslaptis, kad virškvotinių apmokėjimas – taip pat gerbiamo Sinkevičiaus dėka. Jis aiškiai įvardino šį reikalavimą. Šaliai gerai, kai jai asistuoja žmogus, kuris mato ne centrinę, o bendrą Lietuvą. Tai leidžia toliau tikėtis gražių dalykų. Stebuklų, kai Lietuvoje dėl geopolitikos yra įtempta finansinė situacija, neįvyks, bet kad rajonus pagaliau imama pastebėti – akivaizdu. Po rajonus ėmė važinėti net finansų ministerija su plėtros banku. Tai gražūs žingsniai, kurie iki šiol dar nebuvo girdėti. Be to, tai, kad į premjero komandą pakviesta ir Marija Jakubauskienė, užsimezgusį dialogą galėsime tęsti.
 
- Vadinasi, nauja valdžia nesugriaus ligoninių asociacijos įdėto įdirbio?
 
- Sveikatos sistema yra nuolat besikeičianti su visa politine situacija, tad mes taip pat gyvename nuolatinėje kaitoje. Nors tai kaskart yra iššūkis, kaskart ir nauja galimybė. Užsidaro langas, atsidaro durys. Laimime progą iš naujo kalbėtis apie viešąjį sektorių, kuris vis stumiamas į pakraščius. Vis dėlto nemažai sveikatos sektoriaus valdančiųjų pasilieka. Naujo ministro atėjimas yra iššūkis, bet mes žiūrime į tai palankiai. Juo labiau ir pats Linas Kukuraitis pasisakė, kad viešųjų įstaigų stiprinimas yra tikrai aktualus, tad matome geras perspektyvas.
 
- Ką tik priimti nauji sveikatos draudimo pakeitimai – atiduotas prioritetas viešosioms įstaigoms. Norėtųsi sakyti bravo, tačiau aidi nuomonės, esą situacija sveikatos sektoriuje nuo to tik blogės. Darosi nebesuprantama...
 
- Virškvotinių paslaugų apmokėjimas yra reikalingas ir svarbus laimėjimas, vis dėlto nerimo yra. Jaudina privataus sektoriaus reikšmė. Jie į prioritetą nepatenka, tačiau į įstatymo redakciją jiems pridėta visokių kitų gerų dalykų...
O spaudoje mirga viena nuomonė, kaip blogai, kad pažeistos konstitucinės teisės, kentės rezidentai, kentės gydytojai, išnyks konkurencija, didės eilės, tad visa situacija sveikatos sistemoje neva tik blogės. Tikrai ne. Sprendimai aiškiai kalba, kad viešąsias įstaigas, kurios aptarnauja pačią sunkiausią ir pačią nedėkingiausią pacientų dalį, tai yra terapinius, chirurginius ligonius, reikalinga stiprinti, ir valstybė tą mato. Dabar gi aiškiai matyti, kad privatus verslas suka savo pusėn. Taip negerai. Tebūnie privatus verslas egzistuoja, tačiau jaučiame puolimą, neva priimti pakeitimai griauna sveikatos sistemą. Mes, viešasis sektorius, kaip tik manome, kad pakeitimai yra sveikintini. Už sunkiausių pacientų gydymą gausime virškvotinį apmokėjimą. Rajoninėms ligoninėms tai didelis laimėjimas, kadangi didelė dalis mūsų yra įstrigusios į neigiamą finansinį balansą ir dėl to virškvotinių apmokėjimo labai tikisi. Džiaugiamės, kad ministerija galų gale tokius sprendimus priėmė ir įtvirtino sveikatos draudimo įstatymo pakeitime, prioritetus galų gale sudėliojo taip, kaip reikia. Po dešimties metų pagaliau viešosioms įstaigoms, ligoninėms atsiranda šiokių tokių stabilizavimosi perspektyvų.
 
- Būsimi medikai stipriai jaudinasi dėl rezidentų išgujimo į regionus. Nuraminkite, kad gal ne taip ir blogai rajoninėse gydymo įstaigose, yra ir čia pliusų medikams.
 
- Idėją tikrai palaikome. Nesakau, kad tai yra gerai, bet situacija šalyje yra tokia, kokia yra. Ir siūlau į tai žiūrėti kaip į galimybių langą. Tai nėra „rezidentų siuntimas“, kaip bandoma įteigti, o veikiau jiems galimybė pasirinkti specialybę, kurios jie nori. Mainais su sąlyga, kad už tai jie atiduos duoklę šalies sveikatos apsaugai. Matome labai netolygų specialistų išsidėstymą – koncentratas Vilniuje ir Kaune, o šalies siena ties jais nesibaigia. Ką daryti likusiai Lietuvai?
Rezidentams išlieka tos pačios galimybės kurtis kur jiems norisi, tik atsiranda papildomas šansas. O rajonuose naudų daug: jiems skiriami gyvenamieji plotai, tobulinimosi opcijos, apmokamos transporto ir kitos pragyvenimo išlaidos. Rezidentams tereikia į tai pažvelgti iš kitos pusės – ne kaip į prievolę, o kaip į galimybę. Jei būsimas medikas svajoja tapti, tarkime, traumatologu, kurių konkursas šiuo metu yra ypač didelis, nes tai paklausi specialybė, jie gauna šansą pasirašyti sutartį su ligonine, kur traumatologų trūksta ir tokią specialybę įgyti. Užuot dvidešimt prie vieno stalo lauktų, kada galės pagaliau įgauti įgūdžių, atsiranda galimybė iškart save realizuoti. Švedijoje baigus studijas, rezidentas rezidentūros vietos laukia. Jei nori, gali vykti jos ieškotis, į Lenkiją ar kur kitur, bet dėl to tenka lakstyti ir nebūtinai norimą specialybę gauti, studijos dėl to užsitęsia.
 
- Nuo liepos mėnesio išsikovojote teisę toliau teikti chirurgijos paslaugas, tęsti gimdymų, vaikų ligų skyrių veiklą.
 
- Tai lauktas ir geras sprendimas. Sveikatos apsaugos ministerija aiškiai atsisuko į rajonus, supratusi, kad 600 gimdymų per metus nesugeneruosime. Nereikia įsivaizduoti, kad kiekviename kaime norime turėti po gaisrinę, tačiau būtinosios paslaugoms mums yra reikalingos. Mes matome, ko mums reikia ir ką galime. Rajonų vadovybė mato, kokios paslaugos yra tikslingos jų gyvenvietėje ir prisideda prie tų skyrių išlaikymo. Tai ne tik ligoninių vadovų sprendimas, bet ir rajonų administracijos. O jei skyrius uždaromas, tuoj pat į jo vietą ateina privati medicina. Klausimas, ar mes visi pajėgūs ją įkąsti? Lietuvos skurdo rodikliai iškalbingi.
 
- Gyventojai rajonuose jaudinasi, kad vasarą, dėl pacientų trūkumo, taupumo sumetimais uždarinėjami ligoninių skyriai. Tai vasaros tendencija?
 
- Nemanau, kad tai tendencija, bet finansinius rodiklius įstaigų matote. Vadovai ieško visų galimų priemonių pataupyti, yra priversti imtis ir nepopuliarių metodų. Populiarūs metodai – atlyginimų mažinimas, skyrių optimizavimas. Taigi uždaryti laikinai skyrių – vienas minkštųjų sprendimų. Jei vasaros atostogų išeina skyriaus kolektyvas, yra galimybė sutaupyti. Gerai tai ar blogai – kitas klausimas, tačiau tikrai ne nusikalstama veikla.
Ligoninių direktoriai imasi visokių priemonių, jiems juk reikia iš kažko mokėti darbuotojams atlyginimus, pirkti vaistus, užtikrinti energetinį efektyvumą. Vasarą – ir mokėti atostoginius. Tad vasaros laikotarpis ligoninių vadovams – žili plaukai. Pinigų kiek turime tiek. Tačiau, kad rajoninėse ligoninėse vasaromis yra uždaromi skyriai, negalima teigti. Jei juos uždarinėtume, greitai jų ir nebeatidarytume...

---

 
Trumpa dosjė

Nuo 2022 m. kovo mėnesio oficialiai eina Jonavos ligoninės direktoriaus pareigas.
Prieš tapdamas vadovu, jis buvo ilgametis šios ligoninės gydytojas, ėjo anesteziologijos, reanimacijos ir COVID-19 skyrių vedėjo bei direktoriaus pavaduotojo pareigas.
2025 m. gegužę išrinktas Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentu. Šiose pareigose jis atstovauja daugiau nei 30 šalies ligoninių vadovų ir siekia stiprinti regioninę mediciną.
Už Jonavos ligoninės COVID-19 skyriaus darbą ir gyvybių gelbėjimą pandemijos metu jo vadovaujamai komandai buvo įteiktas aukščiausias savivaldybės apdovanojimas – „Krištolinė gulbė“.