Vilhelmas Bajoras: „Sistema atsikrato praeities vaiduoklių“

Rūta Kerulytė
2019-11-14
Medikų futbolo rinktinės narys, kardiologas Vilhelmas Bajoras (29 m.) prašo vengti formalumų, o griežta hierarchija paremtus darbo santykius vadina atgyvena. Jis džiaugiasi, kad medicinos sistema atsikrato praeities vaiduoklių. „Sovietizmas Lietuvą sustabdė. Tačiau tragiškų įvykių viešinimas rodo, kad mes valomės“, - tikina medikas ir priduria, kad dar pasigenda gydytojų bei pacientų bendradarbiavimo.
Vilhelmas Bajoras: „Sistema atsikrato praeities vaiduoklių“
„Lietuvoje neturime apsisprendimo ir atsakomybės kultūros. Sovietmečiu gydytojas pasakydavo, kad tau reikia operacijos ir operuodavo. Geras pacientas buvo tas, kuris nieko neklausia. Dabar, keičiant status quo, atsiranda lengva trintis tarp paciento ir gydytojo“, - kardiologas Vilhelmas Bajoras.

- Tikriausiai domiesi profesionaliu lietuvišku futbolu. Ko tikiesi iš artėjančių Lietuvos-Portugalijos rungtynių?
- Kur futbolas, ten pinigai, kur pinigai, ten interesai... Oficialusis futbolas turi daug problemų. Deja, profesionaliame Lietuvos futbole bėdų yra daugiau nei gerųjų pusių. Mėgėjų futbolas turi daug smagesnę aurą. Į jų varžybas ateina daugiau sirgalių nei į nacionalines. Tai daug pasako.
Kita vertus, smagu, kad turime galimybę žaisti su Portugalijos rinktine. Visada palaikau mūsiškius, tačiau manau, rezultatas bus toks, kokio norės portugalai.
 
- Kaip prisijungei prie medikų futbolo? 
- Džiaugiuosi, kad pavyksta šį pomėgį suderinti su mediko darbu. Medikų futbolas patraukė dar fuksų stovykloje. Jis turi daug plotmių, lengva į jį įsilieti. Kažkam atrodo, kad futbolas yra viso labo palakstymas po pievą... Tačiau kaip medikas sakau – tai kur kas daugiau nei žolė, kamuolys ir vartai.
Bendrumo jausmas užveda ir motyvuoja. Žaidžiant pavyksta pakeliauti, neretai prisijungia ir visa šeima. Medikų futbolas leidžia užmegzti neformalius glaudžius ryšius tiek su Lietuvos, tiek su pasaulio medikais. Pavyzdžiui, neseniai gavome pakvietimą iš vokiečių medikų komandos žaidėjo. Atsirado galimybė pasistažuoti Vokietijoje.

 
- Pakalbėkime apie mediciną. Neseniai iš rezidento tapai mediku. Kokia jauno gydytojo kasdienybė? 
- Daug kas pasikeitė. Padaugėjo atsakomybės. Esminiai niuansai – kokį antspaudą padedi, ką pasirašai ir ką parašai - krinta vien ant tavo galvos. Tačiau skyrius leidžia toliau tobulėti, visada galima konsultuotis, pasitarti. Kolegų dėka nesijaučiu vienui vienas.
 
- Kardiologų gretose psichologinė atmosfera šilta? 
- Sritis gali būti labai įdomi, tačiau jeigu jai vadovauja nemalonūs ar laiko stokojantys vadovai, retas rezidentas pasirinks tokią specializaciją.
Savo skyriumi esu patenkintas. Stengiuosi ir pats prisidėti prie atmosferos gerinimo.
Žinoma, turime kur tobulėti. Sovietizmas Lietuvą, vieną perspektyviausių tarpukario šalių, gerokai sustabdė. O dabar žengiame į priekį. Žiniasklaidos afišuojami įvykiai išties tragiški, tačiau jų viešinimas rodo, kad mes valomės. Juk viskas prasideda nuo žodžio.
 
- Galima teigti, kad kardiologija tave patraukė ir dėl medikų bendravimo kultūros?
- Kardiologija susidomėjau studentų mokslinės draugijos dėka. Mačiau dėstytojus, į kuriuos norėjau lygiuotis. Sutinku, kad labai svarbi bendravimo kultūra. Štai, sykį nuėjau pas vieną geriausių savo srities specialistų ir jis iš karto pasakė: „Kreipkis į mane ne jūs, o tu“. Toks betarpiškas bendravimas mane patraukė: svarbu, kad tave išklausytų ir į tave atsižvelgtų. Žinoma, užkabino ir pati kardiologija.
 
- Kokia kardiologijos padėtis Lietuvoje?
- Kardiologija Lietuvoje pažangi ir nuolat eina į priekį. Procedūrų spektras taip pat platus. Šioje srityje veiklos ras ir tie, kurie nori užsiimti moksliniais tyrimais laboratorijose, ir tie, kuriems patinka nuolatinis kontaktas su pacientais. Šiuo metu man įdomios minimaliai invazyvios procedūros. Jos palengvina operacijas ir gijimą. Tarkime, vainikinių arterijų pažeidimas: arterija užsikemša staiga, atsiranda trombas, įvyksta miokardo infarktas. Greičiausias šiuolaikinis būdas sutvarkyti kraujagyslę – su vielute nukeliauti kraujagysle ir trombą pašalinti. Nereikia daryti didelių pjūvių, o efektas būna greitas ir iš karto matomas. Moderniai gydomos ir širdies vožtuvo patologijos. Anksčiau būdavo atveriama krūtinės ląsta, išpjaunamas senas vožtuvas, įdedamas naujas ir viskas užsiuvama. Pacientas gydavo ilgai, būdavo didesnės komplikacijų rizikos. Prieš penkiolika metų atsirado eksperimentinis mažai invazyvus metodas, jį taikome iki šiol. Per šlaunies arteriją su kateteriu nukeliaujame iki širdies vožtuvo. Jis išskleidžiamas ir pradeda funkcionuoti.

Žodžiu, pasaulio kontekste atrodome stipriai. Reikia pamatyti svieto, pažiūrėti, kaip dirbama svetur. Palyginti, pavyzdžiui, su Paryžiaus kardiologais, lietuviai neatsilieka. Žinoma, Prancūzijoje didesnis procedūrų skaičius, tačiau ir šalies populiacija žymiai gausesnė. O šiaip niekuo nenusileidžiame.
 
- Tačiau sergamumu širdies ligomis prancūzus tikriausiai lenkiame?
- Deja, taip. Nešame tėvų bagažą. Matau keletą problemų. Viena jų - edukacija. Kitaip nei Lietuvoje, Prancūzijoje pacientai aktyviai domisi liga, diskutuoja su gydytojais dėl gydymo metodų ir kartu priima sprendimą. Lietuvoje neturime apsisprendimo ir atsakomybės kultūros. Sovietmečiu gydytojas pasakydavo, kad tau reikia operacijos ir operuodavo. Geras pacientas buvo tas, kuris nieko neklausia. Dabar, keičiant status quo, atsiranda lengva trintis tarp paciento ir gydytojo.
Kitas dalykas – gyvenimo būdas. Kardiovaskulinės ligos daugelio metų „pastangų“ rezultatas. Jos neatsiranda per dieną. Pagrindiniai rizikos veiksniai: netinkama mityba, rūkymas. Prisideda ir stresas. Organizmą veikiančios streso molekulės palaiko neinfekcinį uždegimą. Tai vienas kertinių rizikos veiksnių, kuris tiesiogiai pažeidžia kraujagysles. Kaip žinia, gyvenimo būdą keisti sunkiausia. Pacientai po operacijos įsivaizduoja, kad jie pasveiko ir gali gyventi, kaip gyvenę.
 
- Šią savaitę minime Pasaulinę cukrinio diabeto dieną. Ar šia liga sergantieji dažnai lankosi pas kardiologus?

- Diabetu sergančių pacientų kardiologijoje nemažai. Kaip diabeto pasekmė dažnai vystosi širdies, kraujagyslių ligos. Tiesa, šie pacientai dažnai turi ilgą diabeto stažą.
Diabetas būna dviejų tipų. Pirmasis būdingas jauniems žmonėms, tai - paveldėta genetinė liga, o ne gyvenimo būdo pasekmė. Antrojo tipo diabetas – įgyta liga. Tokie pacientai dažnai turi antsvorio. O juk pakeitę gyvenimo būdą jie galėtų atsisakyti daugumos vartojamų vaistų.
 
-Ar pačių kardiologų širdys sveikos?
- Rizikos veiksnių mediko darbe tikrai yra. Streso šioje profesijoje neišvengsi. Daug jėgų atima budėjimai. Jei pasitaiko sunkesnis, per naktį net prisėsti netenka. Tačiau išmoksti prisitaikyti, skiri laiko poilsiui.
Iki pradėdamas dirbti turėjau sveikatos negalavimų, tad teko keisti įpročius. Nebenaktinėju, stengiuosi gyventi pagal pastovų režimą. Neapsikraunu nereikalingais, nors ir skaniais maisto produktais. Viskas, kas rūkyta, kepta, perdirbta, deja, nėra gerai. Žinoma, išlikti fit (liet. - geros formos) padeda ir sportas.

 
Dosjė
Nuo 2019-07 mėn. gydytojas kardiologas Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikose
2015-2019 m. gydytojas rezidentas
2017-2018 m. internatūra Prancūzijoje (Hôpitaux Universitaires Saint-Louis, Lariboisière, Fernand-Widal)
2009-2015 m. medicinos studijos Vilniaus universitete


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris