Projektą „Sėkminga vaikų ir suaugusiųjų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, psichologinė ir sensorinė reabilitacija“ (SUPER, projekto Nr. LLI-336) įgyvendina keturios institucijos: Palangos asmens sveikatos priežiūros centras (Lietuva), Liepojos ligoninė „Piejūras“ (Latvija), Lietuvos jūrų muziejus (Lietuva) ir socialinės rūpybos centras „Kuržemė“ (Latvija). Projektu siekiama spręsti Lietuvos ir Latvijos pacientų psichinės sveikatos problemas, gerinti psichosocialinės ir sensorinės integracijos reabilitacijos paslaugų prieinamumą ir efektyvumą. Tarpsieninio bendradarbiavimo projektas parengtas pagal 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą. Bendra projekto vertė – 651 176 EUR, iš jų – bendrasis Europos regioninės plėtros fondo finansavimas – 553 500 EUR.
 
Ateities pagalbos metodai
Palangos asmens sveikatos priežiūros centre jau veikia sensorinės integracijos kambarys. „Šis kabinetas pirmiausia buvo rengtas ir kurtas orientuojantis į suaugusius žmones, kurie serga psichikos ligomis. Tačiau, vertinant dabartinę susiklosčiusią situaciją, matome, kad visuomenė išgyvena itin stiprų stresą dėl viruso COVID-19 sukeltos epidemijos. Todėl žvelgiant į ateitį yra būtina suvokti, kad ši užsitęsusi sudėtinga psichosocialinė situacija taip pat labai stipriai paveikia ir tam tikras profesines grupes, jų tarpe išskirčiau sveikatos priežiūros ir policijos darbuotojus. Ilgos darbo valandos užsitęsusio streso sąlygomis gali įtakoti šių žmonių mažesnį atsparumą, didesnį sergamumą o vėliau ir, potrauminio streso išsivystymą. Dėl šios priežasties matyčiau, kad panašių kabinetų, kaip ir holistinių pagalbos metodų, siekiant padėti atsistatyti stiprų chroninį stresą išgyvenusiems žmonėms, poreikis ateityje tik didės“, - teigia įstaigos direktorė Jūratė Mikutienė.
 
Palangos asmens sveikatos priežiūros centro užsakymu buvo sukurta „Psichikos ir elgesio sutrikimų gydymo taikant sensorinės integracijos metodus metodika (aprašas) vaikams ir suaugusiems“, kuri skirta socialinės ir medicininės reabilitacijos specialistams (ergoterapeutams, kineziterapeutams, logoterapeutams, psichiatrams, psichologams, socialiniams darbuotojams ir kt.) dirbantiems su psichikos ir elgesio sutrikimus turinčiais asmenimis. Ši metodika yra skirta pirmiausia specialistams, kurie dirba su pacientais, turinčiais sensorinių sutrikimų. Taip pat ji svarbi, siekiant šviesti visuomenę ir specialistus apie sensorinius simptomus ir gydymą bei padėti žmonėms, kurie gyvena su sensorine disfunkcija.
Projekto metu partnerių įstaigose įrengtuose sensorinės integracijos kambariuose jau dirbama pagal šią metodiką Ši metodika yra prieinama viešam naudojimui Lietuvoje (www.palngospoliklinika.lt), todėl specialistai, besidomintys sensoriniais sutrikimais gali šią metodiką taikyti savo reikmėms.

Sensorinės intervencijos taikymas pacientams ergoterapeuto kabinete

 
Stresas: naudingas ar žalingas?
Kasdienėje kalboje dažnai vartojame tokias sąvokas kaip: „stresas“, „nerimas“, kalbame apie streso įveikimo būdus. Natūralu, kad šie žodžiai mūsų kasdienybės palydovai, juk stresas mus veikia kasdien – net temperatūra galėtų būti traktuojama kaip organizmo stresą sukeliantis biogeninis veiksnys. Hansas Seljė (Hans Selye – angl.k.) septintajame dešimtmetyje pirmasis pristatęs streso sąvoką pabrėžė, jog stresas labai svarbus organizmo aktyvumo palaikymui, todėl jis žmogui yra ir naudingas. Ar stresas naudingas, ar jis žalingas - priklauso nuo daugelio veiksnių.
 
Anot doc. dr. Brigitos Kreivinienės, „šiandien matome daug žalingo streso apraiškų mūsų visuomenėje. Ne retas vos pabudus savo dieną pradeda nuo naujausios informacijos paieškų mobiliajame įrenginyje, skaitome apie COVID-19 viruso plitimo tendencijas. O ši pandemija gali būti tiek biogeninio, tiek ir psichosocialinio streso šaltiniu. Kiekvieno žmogaus atsparumas stresui yra skirtingas, todėl priklausomai nuo jo, tas pats stresas mus gali paveikti skirtingai. Taip pat, kai susiduriame su vadinamaisiais psichosocialiniais stresoriais – mūsų atsparumą jų poveikiui nulemia ir kognityvinis įsivertinimas dėl egzistuojančios grėsmės, pasekmių suvokimo bei to, kaip patys asmeniškai jį interpretuojame“.
 

Palangos ASPC pacientams gydyti taiko RehaCom kognityvinę terapiją

Streso ir sergamumo psichikos ligomis sąsajos
Kalbant apie destruktyvųjį stresą dar vadinamą „distresu“, būtina susirūpinti dėl kelių svarbių priežasčių. Pirmiausia, žmogus, susidūręs su sudėtinga psichosocialine situacija, įvertina, kad neturi vidinių ar išorinių pajėgumų šiai situacijai išspręsti. Tuomet, kyla stresinė situacija, ji gali kumuliuotis, organizmas mobilizuoja pajėgumus ir vis bando organizmą „grąžinti į įprastą būseną“, o nepavykus – galimi psichologiniai ir fiziniai organizmo pakitimai.
Palangos asmens sveikatos priežiūros centro direktorės Jūratės Mikutienės teigimu, „šiuo sudėtingu laikotarpiu yra itin svarbi aplinkos žmonių parama, palaikymas, supratimas. Daugelis žmonių yra darbinės situacijos nežinioje – jie susiduria su iššūkiais: negali žinoti kiek laiko truks krizė, galbūt, susiduria su nepakankama psichosocialine parama šeimoje, o gal kiti šeimos nariai irgi susiduria su darbinio neaiškumo situacija, kinta darbo pobūdis, žmogus gali būti priverstas staiga ieškotis kito pragyvenimo šaltinio, keisti kvalifikaciją ar pan.
 
Vadovams irgi tenka sudėtingas uždavinys – išspręsti nuotolinio darbo klausimus, išgyvenant stresą paremti savo pavaldinius ir užtikrinti efektyvią komunikaciją, greitą reagavimą.“ Stresiniams išgyvenimams viršijant žmogaus optimalią ribą artimųjų pagalbos nebeužtenka, yra būtina kreiptis pagalbos į specialistus. Autorių Bloomfield ir kt. (2019) teigimu, moksliniai tyrimai atskleidė, jog ilgalaikis besitęsiantis stresas, esant silpnam žmogaus atsparumui, gali įtakoti depresijos ar net šizofrenijos išsivystymą. Todėl būtina pasitelkti pasyvius ir aktyvius metodus bei priemones, padedančius įveikti ilgą laiką trunkantį chronišką stresą. Ir, žinoma, saugokime savo psichinę ir fizinę sveikatą.
 

Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šios informacijos turinį atsako VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centras. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

www.latlit.eu  www.europa.eu