Antradienį Seime atidaryta Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) paroda „Gyvenimo terapija“, kurioje eksponuojami Psichikos sveikatos dienos stacionaro lankytojų darbai. Ekspozicija skirta ne tik parodyti pacientų kūrinius, bet ir atkreipti dėmesį į drastiškai blogėjančius psichologinės sveikatos rodiklius.
„Piešimas nėra vienintelis terapijos būdas. Mes turime ir muzikos užsiėmimus, pas mus vyksta kaniterapija. Taip pat taikome šviesos terapiją, aromaterapiją. Taigi, paslaugų pasirinkimas yra tikrai platus. Tinkamiausią būdą pacientas pasirenka pasitaręs su specialistu“, – parodos „Gyvenimo terapija“ atidaryme pasakojo Marijampolės PSPC direktorė Dženita Sabašinskienė.
Pildo svajones
„Akivaizdu, kad visuomenės psichologinė būklė prastėja, pas mus besilankančių pacientų tikrai daugėja. Kreipiasi vis jaunesni žmonės. Situacija pablogėjo pandemijos metu, dabar didelį stresą kelia Ukrainoje vykstantis karas. Žmonės nerimauja, nes nežino, ko laukti, kam ruoštis, todėl sušlubuoja psichologinė sveikata“, – teigė Marijampolės PSPC užimtumo terapijos specialistė Aušra Skamarakienė.
Specialistė aiškino, kad apsilankę stacionare žmonės pailsi ir susigrąžina pasitikėjimą savo jėgomis.
„Pacientai tampa motyvuotesni, drąsesni, lengviau priima sprendimus. Pagerėja nuotaika, jie nustoja sakyti, kad atsikelia ir neturi energijos nieko daryti. Įsitraukdamas į veiklas žmogus pamažu supranta, kad jis ne tik gali išbandyti ką nors naujo, bet ir pasiekti gerų rezultatų“, – teigė pašnekovė.
Pastebima, kad apsilankę žmonės ne iš karto noriai įsitraukia į veiklas – prireikia laiko, kad jie leistų sau bent bandyti.
„Pirmus kartus apsilankę žmonės nedrįsta kurti, sako: „man nesigaus, aš nesugebėsiu“. Daugeliui atrodo, kad tokios veiklos primena vaikų darželį. Pas mus lankosi ir jaunų vaikinų, jie irgi iš pradžių elgiasi nedrąsiai, bet vėliau atranda mėgstamiausią veiklą ir
užsikabina. Po maždaug trijų adaptacijos savaičių žmones išsivesti iš kabineto tampa sunku“, – pasakojo A.Skamarakienė.
Specialistė taip pat pasidalino istorija, kada terapija vienai pacientei padėjo ne tik atsipalaiduoti, bet ir išpildyti svajonę.
„Galiu paminėti moterį, kuri dienos stacionare visada darė tik rankdarbius. Paskutinėmis dienomis jos paklausiau: o ką dar galime nuveikti? Ir staiga pacientė prisipažino, kad turėjo slaptą svajonę tapyti, bet manė, kad to padaryti nepavyks. Vis dėlto ji pabandė ir dabar dalį jos darbų matote šioje parodoje. Kitas išskirtinumas – moteris tapo ant medinių lentučių. Pacientė parsiveža malkas, atsirenka gražiausias lentutes ir ant jų tapo. Todėl džiugu, kad pas mus pabuvęs pacientas gali atrasti ir ilgalaikį pomėgį – ši moteris piešia jau penkerius metus“, – kalbėjo pašnekovė.
Kiekvieno poreikiai yra skirtingi: vienam pacientui terapija tampa rutina, o kitam užtenka vos vieno terapijos kurso.
„Pacientai stacionare gali išbūti iki šešių savaičių per metus. Žinoma, prireikus pagalbos po pertraukos galima apsilankyti vėl. Kai kurie nebegrįžta, nes jų psichinė sveikata pagerėjo, o kai kurie lankosi kiekvienais metais, taip atsiranda tęstinumas. Šie pacientai sugrįžta jau žinodami, ko nori. Specialistams gera matyti, kada pacientas jaučiasi geriau“, – džiaugėsi specialistė.
Izoliuotis nebūtina
„Piešimas nėra vienintelis terapijos būdas. Mes turime ir muzikos užsiėmimus, pas mus vyksta kaniterapija, kurios metu atvyksta kaniterapeutai su šunimis. Taip pat taikome šviesos terapiją, aromaterapiją. Taigi, paslaugų pasirinkimas yra tikrai platus. Tinkamiausią būdą pacientas pasirenka pasitaręs su specialistu – gydytojas rekomenduoja geriausią variantą“, – sakė parodoje apsilankiusi Marijampolės PSPC direktorė Dženita Sabašinskienė.
Dienos stacionaras pradėjo veikti 2012 metais ir sėkmingai gydo žmones jau trylika metų.
„Norėta, kad žmonės nebūtų verčiami laikinai apsistoti ligoninėje, o galėtų po terapijos grįžti namo. Lankydamiesi stacionare jie neištrūksta iš kasdienio gyvenimo, neturi atsiskirti nuo šeimos, o gali ateiti pas specialistus, naudingai praleisti laiką, gauti paslaugas ir išeiti. Džiugu, kad terapijos seansuose pacientai jaučiasi patogiai ir taip pat greičiau sveiksta.
Tradicinė ligoninė yra tinkamesnė ūmiems atvejams ir pirminei pagalbai suteikti. Stacionaras naudingas, kai paciento būklė pagerėja, jis gali grįžti į namus ir reguliariai apsilankyti institucijoje“, – kalbėjo D.Sabašinskienė.
Direktorės teigimu, į instituciją kreipiasi tiek daug žmonių, kad planuojama ženkliai padidinti lovų skaičių.
„Dabar susidomėjimas yra toks didelis, kad netgi turime plėstis – anksčiau turėjome 15 lovų, dabar planuosime ir vykdysime projektą, kuris padidins lovų skaičių iki dvidešimt vienos. Kiek pacientų yra stacionare vienu metu, priklauso nuo įvairių priežasčių. Kai kuriais atvejais jų būna aštuoni, kitais – dvigubai daugiau. Gali būti, kad ši skaičiaus kaita priklauso nuo sezono, nes pacientų kiekis žymiai išauga vasaros ir rudens laikotarpiu. Depresinė būsena ypač atsiranda rudenį, kai saulės yra vis mažiau“, – komentavo direktorė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: