- Diena skyriuje šiandien ir prieš metus – ar labai jos skiriasi? Kaip pandemija ir karantinas pakeitė jūsų darbą? Ar nutinka priimti ir COVID-19 sergančias pacientes?
- Jau su pirmojo karantino banga teko sustabdyti pacientų lankymą, pertvarkyti pacientų srautus, atsirado personalo ir pacientų testavimas, izoliavimo būtinybė, visapusiškas apsaugos priemonių naudojimas. Kasdien gaudavome naujus Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremaliųjų situacijų valstybės operacijų vadovo įsakymus, kuriuos turėjome pritaikyti darbe. Sudėtingoje didelės ligoninės struktūroje tai padaryti ypač nelengva. Suvaldžius pandemiją – o tuo tikiu, pasitikiu žmonių sąmoningumu, pradėta vakcinacija – bus galima pateikti daugiau apmąstymų šia tema. Tai - nauja patirtis, kurios pasaulis gerą šimtmetį neturėjo.
Taip, turėjome kovidu sergančių gimdyvių, dažniausiai – besimptomės ligos atvejų. Medicinos personalui tai - didelis išbandymas. Nors ir naudojamos apsaugos, tačiau labai jau artimas kontaktas su aerozoliais, kūno skysčiais, o mes kartais dar ilgai po gimdymo nežinome tyrimo rezultatų, ar pacientė serga kovidu. Gavus teigiamą atsakymą visas su ja dirbęs personalas izoliuojasi, jiems atliekami testai.
Ligos atvejų retkarčiais pasitaiko ir tarp darbuotojų, tačiau nenustatyta, kad užsikrėtimai įvyko ligoninėje. Dažniausiai tai nutinka šeimoje. Ir, žinoma, izoliavus kontaktavusiuosius, darbas ligoninėje toliau vyksta.
 
- Ar greitai gimdyvės susitaikė su tuo, kad pirmojo karantino metu teko gimdyti vienoms? Palyginkite jų patirtis gimdyti su artimaisiais ir be jų?
- Pirmo karantino metu beveik du mėnesius moterims teko gimdyti vienoms. Ką jos tada jautė? Suprantama, emociškai buvo visiškai kita patirtis. Liūdna tokią svarbią akimirką būti be artimo pagalbininko, kurio tikrai neatstos kad ir koks tobulas medicinos personalas. Tačiau nuostabiai greitai buvo prisitaikyta prie virtualios erdvės – moterys iš gimdyklos, palatų su artimaisiais bendravo online‘u.
Dabartinio karantino metu jau yra galimybė lydinčiam asmeniui būti kartu ir gimdymo metu, ir po jo. Žinoma, artimieji, pageidaujantys dalyvauti gimdyme, turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir laikytis nustatytų apribojimų.
Aišku, kad šiandien moterys, galėdamos gimdyti su artimu žmogumi, laimingesnės. O vyrai stengiasi padėti. Žvelgdamas iš metų perspektyvos regiu didžiulių pasikeitimų – tiek gimdyvių, tiek šeimos narių požiūriu – jie tapo sąmoningesni, pozityvesni. Vyrai tiesiog užverčia mus klausimais ir tas rūpestis yra malonus, nuoširdus. Gal mums tiesiog sekasi, gal pas mus atvyksta pozityvūs žmonės?
 
- Nors buvo viltasi, jog karantinas padidins gimstamumą, statistika byloja, kad pernai gimė rekordiškai mažai naujagimių. Kokią jūs regite situaciją? O gal tas kūdikių bumas – dar ateityje, gal stebite gausesnes nėščiųjų gretas? 
- Tąsyk turėjau ir kitą nuomonę – kad gimstamumui karantinas neturės didelės įtakos. Tačiau realybėje buvo kitaip – rekordiškai išaugo nėštumo nutraukimų skaičius. Manau, pirmoji pandemijos banga šalyje ir pasaulyje sukėlė didelę psichologinę įtampą, šeimos jai pasidavė. Balandžio antroje pusėje nėštumo nutraukimų skaičius stipriai šoktelėjo.  
Mūsų ligoninėje kasmet gimsta apie dešimt procentų visų Lietuvos naujagimių ir tie vis mažėjantys skaičiai tarsi patys klausia: kodėl taip yra? Gyvenimas gerėja, o gimstamumas mažėja! Čia, ko gero, įsijungia kita savireguliacijos taisyklė: kuo blogiau žmogus gyvena, kuo arčiau išlikimo riba, tuo didesnis gimstamumas. Ir atvirkščiai. Mūsų moterys turi pasirinkimo teisę, pirmenybė teikiama išsilavinimui, karjerai ir tik po to – šeimai, motinystei, todėl ilgėja gimdyvių vidutinis amžius, kuris siekia jau trisdešimt metų, tolsta vaisingumo pikas... Motinystė prilygsta sakramentui.
 
- Per ilgametę darbo patirtį, matyt, teko išgyventi įvairiausių patyrimų. Kurie labiausiai įsirėžė į jūsų atmintį? 
- Be abejonės, būta visko. Kalbant apie gydytojo praktiką, natūralu, kad labiau prisimeni sunkiausias situacijas ar nesėkmes... Džiaugiuosi, kad turėjau gerus mokytojus, docentus, profesorius – jie buvo to meto korifėjai. Didžiulė patirtis sukaupta dirbant to meto Vilniaus perinatologijos centre – Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Čia buvo gimusi mažiausia naujagimė Lietuvoje, kuri svėrė vos keturis šimtus penkiasdešimt gramų ir tilpo ant delno. Čia padėjau gimti ir pačiam didžiausiam Lietuvos piliečiui, svėrusiam šešis kilogramus aštuonis šimtus gramų.
Nors mano misija – jau nueinanti, esu laimingas dirbdamas puikiame jauname, labai motyvuotame profesionalų kolektyve.
 
Po istorinės sausio 13-sios nakties, kurią išgyvenote su žmona budėdamas prie TV bokšto, rašėte: „Tokio žiaurumo ir pažeminimo, kurį patyriau, neteko matyti. Netgi bundančioje Afrikoje kariškiai taip nesielgia, o palyginti galime, nes esame 1988 m. spalio mėn. Alžyre buvusių įvykių liudininkai.“ Kaip tokie atvejai pakeičia žmogų, gydytoją?
- Tada palyginau įvykius žmogiškumo prasme, neatsižvelgdamas į civilizacijos skirtumus: ten beginklių žmonių tankais netraiškė, nebuvo tokio žiaurumo protrūkio. Akivaizdus nusikaltimas žmogiškumui.
 
Už žinias, kompetenciją, darbą jus vertina kolegos, be galo myli pacientės. O koks esate užvėręs ligoninės duris? Kur ir kaip labiausiai atsipalaiduojate? Koks senelis esate trims anūkams?
- Laisvalaikiu stengiuosi tobulėti, mėgstu keliauti ir nuolat vis atrandu naujas, fantastiškai įspūdingas dar nepažintos Lietuvos vietas. Skaitau daugybę istorijos knygų, kurioms per darbus vis nelikdavo laiko. Domiuosi daug kuo ir vis tikiuosi ateityje tam turėti daugiau galimybių. Vertybe laikau ryšį su gamta. Nesu idealus senelis, tačiau labai laukiu balandį ateinančio ketvirto anūko.

---

 
Dosjė
1976 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Akušerio ginekologo pirminę rezidentūrą atliko Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje.
Nuo 1978 m. dirba akušeriu ginekologu Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Akušerijos skyriuje.
1987-1990 m. dirbo akušeriu ginekologu Alžyre, Tiareto Moterų klinikoje. Stažavosi Peterburge, Minske, Lilyje (Prancūzija).
Nuo 1991 m. - Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 2-ojo Gimdymo skyriaus vedėjas.
Nuo 2013 m. iki dabar - Akušerijos ir ginekologijos klinikų vedėjas.
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos narys.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!