- Profesoriau, kaip pasikeitė Universitetas per tą laiką, kai dar buvote studentas, iki dabar, kai tapote Medicinos fakulteto dekanu?
- Pradėjau studijuoti dar tuometinėje Kauno medicinos akademijoje. Nuosekliai ir kryptingai buvo siekiama sugrįžti prie universiteto statuso. Dabar esame Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir tuo kaip bendruomenė didžiuojamės.
Mokslo ir klinikinės praktikos prasme, esame šviesmečiais patobulėję. Žmonės tikrai nebuvo mažiau išsilavinę ar prastesni, bet technologinės galimybės buvo kitos. Dabar smagu, kad galime didžiuotis pasiekiamais rezultatais. Svarbu paminėti, kad mūsų universitetas prieš savaitę paskelbtuose Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinguose yra lyderių pozicijoje – antroje vietoje, po Vilniaus universiteto.
 
- Universitetas ugdo bei suteikia didelį teorinių ir praktinių žinių bagažą. O kaip išmokstama atjautos, gailestingumo pacientui?
- Visada galvojame, kaip studentui suteikti teorinių žinių. O pastaruosius penkiolika metų akcentuojame ir būsimo gydytojo ar kito specialisto praktines kompetencijas. Norime suteikti įgūdžių, jog studentas gebėtų atlikti praktinius veiksmus, svarbius gydant pacientus. Tad kaip dėstytojų bendruomenė mes daug laiko keliavome nuo teorinių žinių prie praktinių įgūdžių, kad studentai būtų ne tik su jais supažindinti, bet ir išmokinti. Pastaruosius ketverius penkerius metus didžiulis dėmesys skiriamas vadinamosioms minkštosioms kompetencijoms. Svarbu suvokti, kaip prieiti prie paciento, su juo visų pirma pasisveikinti, užmegzti ryšį ir jau vėliau, kaip su juo bendrauti.
Anksčiau buvo sakoma, kad studentas arba turi pašaukimą, arba ne. Bet tai nėra visiškai teisinga. Pašaukimas ir pajautimai yra didelė laimė, kurią žmogus turi. Tačiau neretai, tinkamai ugdant, galima išmokyti perteikti tuos svarbius dalykus ir nesakyti, kad šis ar anas būsimas specialistas neturi supratimo ir jo neišmokinsi.
 
- Jau kurį laiką neramina medikų emigracija į užsienį. Pagrindiniai jaunų specialistų emigracijos motyvai – blogas mikroklimatas darbo vietoje, nepasitenkinimas sukuriama socialine verte ir per maži atlyginimai. Ko, jūsų nuomone, reikėtų, jog sveikatos priežiūros specialistų emigracijos mastai mažėtų?
- Nebūčiau pesimistas. Net ir tie, kurie yra išvykę, vis tiek su mumis palaiko ypatingą ryšį: ar mokslinius tyrimus atlieka, ar suteikia galimybę stažuotis studentams, gydytojams.
Itin jautru yra slaugytojų emigracija. Slaugytojų poreikis pasaulyje yra didelis.
O mikroklimatą kuriame patys – jis prasideda nuo mūsų konstruktyvumo, pozityvumo. Svarbus ir mūsų draugiškumas, gebėjimas, stengimasis bendrauti.
Atlyginimo prasme mūsų specialistai jau gali užsidirbti pakankamai. Vien dėl šios priežasties išvykę ir padirbę užsienyje dažniausiai sugrįžta. Be to, ne viskas matuojama tik finansais.
Prieš kelis mėnesius atkreipiau dėmesį, kaip ukrainiečiai vertina šiuo metu išvykusius. O vertina pozityviai – laikoma, kad jie formuoja užsienio diasporą, kuri myli Tėvynę ir visaip stengiasi jai padėti.
 
- Medicinos moksle kelią skinasi ir robotika, ir nanotechnologijas, personalizuota medicina. Kokią Lietuvos medicinos ateitį regite? Kada operacijas atliks robotai, o medikus mokys dirbtinis intelektas?
- Tikrai sekame ir matome tendencijas pasaulyje. Matome, kad dirbtinio intelekto panaudojimas sveikatos studijose per metus išaugo, bet žinome ir trūkumus. Liūdniausia, kad dirbtinis intelektas specialisto neugdo. Jis gali talkinti, bet dažniausiai pakiša koją, kaip meškos paslaugą daro – vietoje to, kad skaitytum, suprastum, tu „įmeti“ uždavinį ir gauni atsakymą.
Robotika – bus toliau plėtojama. Tačiau, kad robotas operuotų ar atliktų procedūrą, dar teks ilgai palaukti. Tai ateityje gali nutikti, tik kažin, ar roboto kaina bus tokia prieinama. Mes, Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, turime robotinės chirurgijos aparatų, su kuriais galime daugiau, bet jų kaina yra didelė. Neužmirškime, jog chirurgo rankos, chirurgo mąstymas, įvaldyta metodika kol kas yra nepranokstama ir tam nekyla jokių abejonių.
Personalizuotos medicinos mes turime nuo protokolizuotos, kuri turėjo ir turi savo vietą. Turime stropiai eiti prie vadinamos individualizuotos medicinos, klinikiniu atveju grįsto kelio. Čia dirbtinis intelektas nepadės – čia reikia žiūrėti pacientui į akis, galvoti, kas jam buvo ir bandyti pajausti, kas jam yra.
Dirbtinis intelektas padės gauti žinių, prognozuoti, bet toli gražu, negalės atsakyti visko, bent jau artimoje ateityje, o toliau žiūrėsime. Kartais kaina yra per didelė, kad būtų verta toliau išbandyti.

---

 
Dosjė
1994 - 2000 m. studijavo Mediciną KMU
2000 – 2001 m. mokėsi Kauno II klinikinės ligoninės rezidentūroje
2001 - 2003 m. studijavo KMU rezidentūroje (gyd. anesteziologo reanimatologo spec.)
2004 - 2009  m. studijavo KMU doktorantūroje
Nuo 2004 m. KMU klinikų gyd. anesteziologas reanimatologas
Nuo 2009 m. LSMU Medicinos akademijos Medicinos fak. Anesteziologijos klinikos vadovas
2010 – 2023 m. – Europos anesteziologijos draugijos Edukacijos komiteto Regioninio Lietuvos centro vadovas
Nuo 2012 m. Europos medicinos specialistų draugijos (UEMS) Europos anesteziologijos tarybos narys
2012 – 2022 m. LSMU Medicinos fak. tarybos sekretorius
Nuo 2014 m. LR sveikatos apsaugos m-jos vyr. respublikos specialistas anesteziologas-reanimatologas,
Nuo 2015 m. LSMU Senato narys
Nuo 2017 m. LSMU ligoninės Kauno klinikų gydymo tarybos narys
Nuo 2023 m. LSMU Medicinos akademijos Medicinos fakulteto dekanas
Profesorius yra buvęs Europos anesteziologijos draugijos tarybos nariu, o šiuo metu – Lietuvos anesteziologų - reanimatologų draugijos prezidentas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!