Tauragiškė Jūratė Lazdauskienė (50 m.) jaunystėje susirgusi psoriaze (žvyneline) ligą buvo beveik pamiršusi, bet po dvylikos metų ji apie save priminė skausminga psoriazinės artropatijos išraiška. Laiku gavusi gydymą biologiniais vaistais šiandien Jūratė gali pasakoti sėkmės istoriją.
„Besigydydama tapau mokyklos direktore, aktyviai dalyvavau skautų ir daugybėje kitų veiklų, jau esu ir dviejų anūkių močiutė. Manęs valstybei išlaikyti nereikia, užsidirbu ir moku mokesčius“, – tvirtina psoriaze serganti Jūratė Lazdauskienė.
Susitaikė su liga
„Kai būdama dvidešimt ketverių metų susirgau psoriaze (žvyneline), liga aktyvi buvo tik iš pradžių. Vėliau simptomai susilpnėjo ir oda pleiskanojo tik dviejose vietose ant galvos. Bet tai nekėlė didelio diskomforto: moteriai paslėpti šias problemines vietas nebuvo sunku – plaukus nudažiau šviesiai, ir žvynelinės požymių nesimatė“, – pasakoja Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė.
Moteris su liga susitaikė, gyveno taip pat aktyviai kaip ir iki susirgimo. Tuo metu ji dirbo mokyklos direktoriaus pavaduotoja užklasinei veiklai, organizuodavo šventes, kultūros, sporto renginius. Taip pat buvo jūrų skautų vadovė, su vaikais ėjo į žygius, daug laiko praleisdavo laiveliais plaukiodami upėmis.
„Viskas buvo gerai, kol neužklupo skausmai, – prisimena Jūratė. – Iš pradžių ėmė skaudėti dešinę koją, tirpo jos pirštai, po to skaudėjo jau abiejų kojų sąnariai, rytais sunku buvo atsikelti iš lovos, išsijudinti, nes skaudėjo visą kūną.“
Šie simptomai Jūratę užklupo praėjus dvylikai metų nuo psoriazės pradžios.
Skausmas tapo nepakeliamas
J.Lazdauskienės sveikata vis prastėjo, skausmas tapo toks stiprus, kad moteris nebegalėjo jo iškęsti, ne kartą teko gulėti ligoninėje.
„Ilgai negalėjo nustatyti diagnozės. Su žvyneline buvau taip susigyvenusi, kad net pamiršdavau gydytojams pasakyti, kad ja sergu. Be to, nežinojau, kad žvynelinė gali paveikti sąnarius ir jų skausmų niekaip „nesuvedžiau“ su šia liga“, – teigia J.Lazdauskienė.
Moteriai net įtarė onkologinę ligą. Tauragės medikai ją rengėsi siųsti išsamesniems tyrimams į Klaipėdą, bet prieš tai palatos gydytoja Jūratės pasiteiravo, ar ji kartais neserganti psoriaze.
„Išgirdusi teigiamą atsakymą, gydytoja atsikvėpė ir mane nuramino, kad tai tikrai ne vėžys, o tikriausiai psoriazinė artropatija. Šią diagnozę po tyrimų patvirtino Klaipėdos universitetinėje ligoninėje“, – sako J.Lazdauskienė.
Sėkmės istorija
„Kai diagnozė tapo aiški, gydytojos paklausiau, kas manęs laukia ateityje. Išgirdau, jog galbūt – neįgaliojo vežimėlis arba galiu likti prikaustyta prie lovos. Tai priklausys nuo ligos eigos“, – pasakoja J. Lazdauskienė.
Ligos eiga buvo greita, bet Jūratei medikai skyrė gydymą biologiniais vaistais, kurie numalšino skausmus ir moterį pastatė ant kojų.
„Biologiniai vaistai grąžino man galimybę gyventi aktyviai. Juos vartoju beveik keturiolika metų ir gyvenu taip sėkmingai, kad galiu pasakoti sėkmės istoriją: besigydydama tapau mokyklos direktore, aktyviai dalyvavau skautų ir daugybėje kitų veiklų, jau esu ir dviejų anūkių močiutė. Manęs valstybei išlaikyti nereikia, užsidirbu ir moku mokesčius. Jei ne biologiniai vaistai, ko gero, nuo trisdešimt šešerių metų būčiau sėdėjusi neįgaliojo vežimėlyje, o dabar man penkiasdešimt ir gyvenu visavertį gyvenimą“, – tvirtina J.Lazdauskienė.
Biologiniai vaistai ne tik suvaldė psoriazinę artropatiją, bet apmalšino ir psoriazės simptomus: galvoje nebeliko pleiskanojančių, niežtinčių lopinėlių.
Specialisto komentaras
Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos Infekcinių ir uždegiminių odos bei gleivinės ligų sektoriaus vadovė gydytoja dermatovenerologė dr. doc. Vesta Kučinskienė:
- Žvynelinė (psoriazė) – lėtinė uždegiminė liga, pažeidžianti odą ir sąnarius. Ja vienodai dažnai serga ir moterys, ir vyrai. Žvynelinės priežastys nėra žinomos, jai atsirasti įtakos turi genetiniai veiksniai. Ligos eigą dažnai pablogina infekcija, žalingi įpročiai, stresas, nuolatinė įtampa, prisidėjusios gretutinės ligos (kardiovaskulinės, sąnarių, cukrinis diabetas, depresija) ir dėl jų vartojami vaistai.
Kadangi sergant žvyneline paviršinės odos ląstelės ypač greitai dauginasi, oda pasidengia pleiskanomis, žvynais. Pagrindiniai žvynelinės bėrimai – tai raudonos spalvos papulės ir plokštelės, dažniausiai atsirandantys ant alkūnių, kelių, kojų ir rankų tiesiamųjų paviršių, galvos plaukuotoje odoje. Bėrimai paprastai neniežti, tačiau jei uždegimas stiprus ir bėrimai labai išplitę, gali niežėti. Beveik pusei visų sergančiųjų atsiranda nagų pažeidimai.
Daliai sergančiųjų žvynelinė pasireiškia psoriazine artropatija, kuomet pažeidžiami sąnariai. Jie sutinsta, parausta, skauda, sutrinka jų funkcija.
Kai kuriems ligoniams retais atvejais išsivysto žvynelinės komplikacijos – visos kūno odos uždegimas (eritrodermija) ar išplitusi pustulinė žvynelinė. Tuomet pacientai per pažeistą odą netenka elektrolitų, baltymų, gali prisidėti antrinė odos infekcija, todėl pacientai turi būti gydomi stacionare, sekama bendra jų būklė.
Žvynelinės gydymas priklauso nuo įvairių veiksnių: ligos stadijos, pažeidimų išplitimo, vietos, ligonio amžiaus, gretutinių ligų. Lengvesnės eigos žvynelinei gydyti skiriami vietinio poveikio vaistai bei gydymas ultravioletiniais spinduliais. Sunkesnės eigos žvynelinės gydymui skiriamas sisteminis gydymas imunosupresiniais vaistais, sintetiniais retinoidais, taikoma fotochemoterapija. Gydymas biologiniais vaistais skiriamas sunkia žvyneline sergantiems pacientams, kuriems anksčiau taikyti tradiciniai gydymo metodai nepadėjo, atsakingai įvertinus gydymo naudą ir riziką.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg "Širdies nepakankamumu serganti Genė Gudonienė pasakoja neretai nuo bet kokio darbo galinti pavargti per kelias minutes, o užlipti į penktą aukštą nesustojus atsikvėpti – didelis pasiekimas.")
.jpeg "Mėta Marija tapo pirmąją paciente šalyje, kuriai tulžies latako cista sėkmingai pašalinta laparoskopiniu būdu.")
.jpg)
.jpg "Fotografė Alina Ovčiarovienė su vaikais")
.jpg "„Vieną akimirką tu ramiai rūpiniesi nesunkių sveikatos sutrikimų kamuojamais pacientais, o po minutės tavo rankose jau gali atsidurti penkių kraupion avarijon patekusių sužeistų žmonių likimai“, - apie darbo specifiką skubios medicinos srityje pasakoja dr. Kęstutis Stašaitis.")
Komentuoti: