Burnos higiena – ir be nejautros
 Vaikams, kuriems su nejautra gydomi dantys, retai prireikia burnos higienistės paslaugų. Tačiau prireikus, odontologės padėjėja, burnos higienistė Neringa Valodkaitė visada pasirengusi padėti ir nejautroje atlieka burnos higienos paslaugas: šalina apnašas, poliruoja dantis.
Neįgaliesiems ši paslauga nemokama. Tačiau yra galimybė teikti mokamas burnos higienos paslaugas ir suaugusiems, ir vaikams.
Procedūra atliekama ultragarsiniu skaleriu, galima ją atlikti ir taikant nuskausminimą.
Pasak Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjo Povilo Venckaus, skyriaus patalpose įrengtas Odontologijos kabinetas, kuriame paslaugos teikiamos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintu mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainynu bei ligoninės generalinio direktoriaus patvirtintomis kainomis, tampa populiarus.
Registruotis mokamai burnos higienai galima Tel.: vietiniu – 590; miesto- (8 41) 55 23 21; mob.-  8 622 036 47.
 
Eilę ilgina sveikieji
Šiuo metu eilės gydyti dantis, taikant nuskausminimą, laukia per 100 pacientų, tad odontologo paslaugų tenka laukti 3-4 mėnesius. Odontologė Goda Gaigalė pastebi, jog šioje eilėje – tik apie 30 proc. neįgalių vaikų. Dažnas pacientas - sveikas vaikas, bijantys dantukų gydymo procedūros. Kiti pacientai – neįgalūs suaugusieji, bijantys gydyti dantis arba dėl ligos nepajėgiantys ištverti šios procedūros.
Medikės pastebi, jog ypač padaugėjo kabinete sveikų vaikų iki 8-9 metukų, kurie paniškai bijo gydyti ar rauti dantukus ir tėveliai pasirenka dantų gydymą, taikant nuskausminimą.
Odontologę G.Gaigalę stebina toks tėvelių pasirinkimas. „Reiktų daugiau pabendrauti su vaiku ir jis supras, kad dantukų gydymas nėra toks baisus, kad reiktų taikyti narkozę“, - sako specialistė.
Destabilizuoja eilę, pasak medikės, ir tėvelių neatsakingas požiūris. Būna, jog per dieną dantukų gydyti neatvežami 3-4 vaikai. Ir tai suprantama – vaikai suserga, pasikeičia tėvų planai, kai eilės reikia laukti kelis mėnesius.
Eilė būtų trumpesnė, jei tėveliai, negalėsiantys atvežti vaiko registracijos dieną, prieš tai informuotų registratūros darbuotoją. Tokiu atveju būtų galima kviesti kitą vaiką ir eilė natūraliai trumpėtų.
 
Nuo maudymo iki nubudimo 
 Dantų gydymas, taikant nuskausminimą, gali trukti kelias valandas. Atvykus pacientui, užpildoma jo ligos istorija. Tada vaikai vežami į sanitarinį kambarį. Medikai pastebi, jog ypač iš kaimų atvežami vaikai stropiai maudomi, galvos tepamos dėl pedikuliozės.
Be tėvų pagalbos retai pavyksta vaiką užmigdyti, nes jis baiminasi ir dujų kaukės, priešinasi. Anesteziologas atlieka nuskausminimą. Kai vaikas užmiega, darbo imasi odontologas.
Gydytoja odontologė G.Gaigalė sako, jog kartais ir pusvalandžio pakanka, kai ėduonis pažeidęs vieną ar du dantukus. Bet kartais tenka gydyti ne vieną dantį, tenka juos ir rauti. Būna, kad pacientas registruojamas dar kartą. Taip nutinka tada, kai vizito metu tenka gydyti 10-16 dantų arba penkerių metukų vaikui išrauti dešimt dantukų. Ypač, kai iš karto Dantukų fėjom tenka atiduoti dešimt dantukų, tariamasi dėl antro vizito, nes burnytėje lieka žaizdos.
Reikalui esant odontologės padėjėja, burnos higienistė atlieka ir burnos higienos procedūrą. Jos dažniausiai prireikia vyresniems vaikams arba neįgaliesiems suaugusiems. Sveikatos sutrikimų neturintiems pacientams, burnos higienos paslaugos mokamos.
Po dantų gydymo vaikas vežamas į Vaikų chirurgijos-ortopedijos traumatologijos centro palatą, kur nubunda po narkozės. Rekomenduojama porą valandų po narkozės stebėti vaiką, bet jei pacientas būna aktyvus ir mama skuba namo – gali išvykti ir anksčiau.
Dažniausi neįgaliųjų odontologijos kabineto pacientai – autizmu, Dauno sindromu, epilepsija sergantys pacientai, raidos sutrikimų turintys vaikai iki 18 metų. Tėvai neslepia, jog retai gali apžiūrėti vaiko dantukus ir tik tada, kai pradeda skaudėti, ieškoma pagalbos.