- Ką jums reiškia „Metų kaunietės“ titulas?
- Jau pirmajame rinkimų etape daugybė žmonių iš skirtingų mano gyvenimo etapų išreiškė palaikymą ne tik savo balsais, bet ir asmeninėmis žinutėmis. Taigi vien jau konkurso procesas buvo be galo pozityvi patirtis. Na, o laimėjimą laikau truputį avansiniu: reikės stengtis pateisinti „Metų kaunietės“ vardą ir įprasminti jį gerais darbais.
 
- Gilinatės į retų ligų sritį. Su kokiomis diagnostikos problemomis susiduria šiomis ligomis sergantys pacientai?
- Problemos universalios – retos neurologinės ligos neturi specifinio požymio, vyrauja bendri simptomai ir tik sudėtingi genetiniai tyrimai gali padėti jas diagnozuoti. Šie brangūs tyrimai po truputį pinga, tampa prieinamesni ir leidžia išvengti delsimo, sudaryti gydymo planą ir pasiekti optimalių rezultatų. Retos ligos paieškos nėra paprastos – gali užtrukti ir keliolika metų. Dabar situacija kur kas geresnė nei prieš dešimtmetį. Mūsų pagrindinis tikslas – identifikuoti ligą, kuri turi gydymą. Tiesa, net ir nesant diagnozės siekiame padėti pacientui paskirdami gydymą atsižvelgdami į tam tikrus požymius.
Dėl to gali atrodyti, kad neurologinių ligų daugėja, tačiau iš tiesų tai lema ir pagerėjusi diagnostika bei medicinos pažanga. Gimsta daug neišnešiotų naujagimių, kuriems pavyksta išsaugoti gyvybę. Nežinome, kokia bus šių vaikų sveikata, tačiau kiekvieną dieną dėl jų padarome viską, ką galime geriausio.
 
- Ar yra problema, į kurią neurologinių ligų diagnostikoje norėtumėte atkreipti dėmesį?
- Norėčiau atkreipti dėmesį į naujagimių patikrą dėl gydymą turinčių neurologinių ligų. Lietuvoje tikrinama, ar naujagimiai neserga keturiomis ligomis, tačiau šį skaičių galima praplėsti iki kelių dešimčių. Kodėl tai daryti verta? Taip, šie tyrimai brangūs, bet jie atsipirktų su kaupu, mat būtų galima laiku pradėti gydymą ir išvengti neįgalumo – tokie vaikai gyventų lyg niekur nieko. Nekalbant apie pačio žmogaus gyvenimo kokybę, tai leistų sutaupyti ir valstybei turint darbingą žmogų. Dėl vaikų negalios kenčia ir tėvų darbingumas. Naujagimiai nėra tikrinami dėl spinalinės raumenų atrofijos. Deja, pasireiškus jos simptomams, būna jau negrįžtamai žuvę nemažai motorinių neuronų ir organizmui padarytos žalos atkurti neįmanoma. Jei ši genetinė liga būtų diagnozuota naujagimiams ir per pirmas šešias savaites pradėtas gydymas, vaikai užaugtų sveiki. Jau padaryti pirmieji žingsniai dėl šios ligos diagnostikos naujagimiams, bet procesas lėtas.
 
- Gal tėvai gali savo iniciatyva atlikti reikalingus tyrimus?
- Lietuvoje šeimos tikrai turi šią galimybę – kartu su keturiais valstybės finansuojamais ligų tyrimais papildomai sumokėjusios jos gali užsisakyti papildomus trisdešimties medžiagų apykaitos ligų tyrimus iš to paties kraujo mėginio. Vilniuje ir Kaune naujagimiui papildomai galima atlikti ir spinalinės raumenų atrofijos tyrimus.
Esant galimybei verta pasitikrinti dėl šios ligos. Vaikas gali ja sirgti net tuomet, jei šeimoje jos atvejų nebuvo. Tai nutinka, kai abu – tėtis ir mama – yra pakitusio geno nešiotojai. Kiek teko susidurti su spinaline raumenų atrofija sergančiais pacientais, daugumoje jų šeimų ši liga buvo naujiena.
 
- Ar neurologinius susirgimus daugiausiai lemia įgimtos patologijos?
- Žinome, kad maždaug tris ketvirtadalius tokių ligų lemia genai. Dar dalies jų genetines priežastis galbūt tik išsiaiškinsime ateityje. Tačiau neurologinės ligos gali būti ir infekcinės kilmės, pavyzdžiui, erkinis encefalitas, meningokokinė infekcija. Taip pat autoimuninės ligos, kraujotakos sutrikimai, įvairūs nelaimingi atsitikimai, smurtas prieš vaikus, po kurio lieka centrinės nervų sistemos pažeidimas, sutrikdantis vaiko raidą...
 
- Jei tiek daug lemia genai, ar begalime ką nors padaryti, kad geriau kontroliuotume neurologines ligas?
- Infekcinių ligų galime išvengti skiepydamiesi. Sveikas gyvenimo būdas taip pat turi didelės įtakos, tik, deja, per vėlai susizgrimbama jo laikytis. Vis daugiau tyrimų rodo, koks svarbus sveikatai miegas. Blogiausia yra nereguliarus miegas. Svarbu miegoti apie aštuonias valandas per parą tuo pačiu laiku. Sveikatą laiko keturios kolonos: fizinis aktyvumas, miegas, sveika mityba bei savanorystė.
 
- Nustebinote. Savanorystė yra sveika?
- Dešimtmečio moksliniai tyrimai rodo, kad savanoriaujančių žmonių sveikata geresnė, jie gyvena ilgiau. Kai užsiimi savanoriška veikla, nėra kada prie televizoriaus sėdėti ir užkandžiauti. Savanorystė gyvenimui suteikia daugiau teigiamų spalvų, gyvenimo prasmės pojūtį. Turiu pasakyti, kad žmonės, įsitraukę į šią veiklą, net supanašėja! Jie turi geresnę fizinę, psichinę, emocinę sveikatą.
 
- Kaip visur suspėjate? Kam esate dėkinga už tokią energijos dovaną?
- Be abejo, viena priežasčių – genai, nes mano mama lygiai tokia pati kaip ir aš. Be to, gyvenime turėjau mokytojus, kurių pavyzdžiai skatino neužsidaryti siauroje srityje, žiniomis dalintis kuo plačiau, nes niekada nežinai, kada gausi sinergiją. Nors sritys skirtingos, visos žinios turi bendrų sąlyčio ir persidengimo taškų. Na, o suspėti visada sunku. Tenka planuotis laiką, dėlioti prioritetus, kartais, kas yra tikrai nelengva – pasakyti „ne“. Norisi turiningo gyvenimo, todėl nebijau užsiimti skirtingomis veiklomis. Atrodo, kad stengiesi dėl kitų, tačiau pamatai, kad ir pats daug gavai. Todėl kai pagalvoji, dar nežinia, kam iš to daugiau naudos – kitiems ar tau pačiam.

---

 
Dosjė
1995-2001 m. baigė Kauno medicinos universitetą
2002 - 2010 m. Vaikų ligų ir neurologijos rezidentūra Kauno medicinos universitete, įgyta vaikų ligų gydytojo ir vaikų neurologo kvalifikacija
2008–2016 „Krizių tyrimo centro“ ekspertė, specializuotos reanimacinės pagalbos, skubiosios medicinos pagalbos kursų instruktorė
2012–2016 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vadovė
2016–2019 Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro koordinatorė
Nuo 2011 – Dr. Kildos klinikos gydytoja vaikų neurologė
Nuo 2014 – Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja vaikų neurologė
Nuo 2019 - „Northway medicinos centrai“, gydytoja vaikų neurologė
Lietuvos vaikų neurologų asociacijos pirmininkė, Tarptautinės vaikų neurologų asociacijos (ICNA) narė, Europos vaikų neurologų draugijos (EPNS) narė, Lietuvos epileptologijos draugijos narė, Lietuvos vaikų negalios akademijos narė, Europos neurologų akademijos Vaikų neurologijos mokslinės darbo grupės narė.
Kauno moterų LIONS klubo prezidentė, prisideda prie neatlygintinos kraujo donorystės idėjos sklaidos, 2020 m. apdovanota Lietuvos donorystės žymūnės pažymėjimu.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!