Manoma, kad simuliuoja
Lina yra Lietuvos motokroso sporto čempionė. Aštuonerius metus dalyvavo aktyvioje sportinėje veikloje. Lyderė net tik tarp moterų, bet ir vyrų gretose – yra užėmusi antrąją vietą Lietuvos taurei laimėti. Tačiau visa tai, kaip pati sako, jau užverstas istorijos puslapis. Jaunai merginai pamėgtą sportą teko pamiršti dėl stipraus galvos skausmo.
 
„Migrena visuomenės dar palydima abejingumo. Daugelis mano, kad tai - tik galvos skausmas, kuriuo galima prisidengti norint išvengti atsakomybių ar taip leisti sau patinginiauti. Filmuose, televizijoje dažnai vaizduojami veikėjai, kurie siekdami pasišalinti, pavyzdžiui, iš vakarėlio numeta lengviausią pasiaiškinimą – skauda galvą. Tai it oficiali forma pasakyti: „man neįdomu, nenoriu, tingiu“. Taigi tokie pasiteisinimai realiame gyvenime dažnai suprantami dviprasmiškai, kelia šypsnį“, - pasakoja Lina.
 
Kaip gerai įkaušusi
Plačių žinių apie galvos skausmų kilmę ir gydymo būdus, anot pašnekovės, nėra. O ir dažnas gydytojas tik paskėsčioja rankomis galėdamas tepasiūlyti poilsio režimą, geresnę miego kokybę, mažesnį krūvį. Migrena moteriai buvo nustatyta po metų nuo skausmų pradžios. O iki tol – tik klajonės po interneto platybes bandant išsiaiškinti, kas gi vyksta su jos organizmu.
 
„Netikėjau, kad sergu migrena, nes man nepasireiškia aura, kai mirkčioja akyse. Tiesiog kenčiu stiprius galvos skausmus. Jie dažniausiai prasideda paryčiais arba prieš einant miegoti. Dėl to negaliu net užmigti. Be to, pykina, vemiu, tampu jautri šviesai. Maža to, sutrinka pusiausvyra, negaliu rišliai kalbėti, esu kaip gerai įkaušusi. Dažnai parduotuvėse pardavėjų tenka atsiprašinėti, kai negaliu tiesiog atsiskaityti už prekes, suskaičiuoti pinigų, orientuotis aplinkoje“, - apie ligos sukeliamą chaosą kalba Lina.
 
Skauda poilsio metu
Migrenos priepuoliai pašnekovei dažniausiai pasireškia bent menkiausiai pasikeitus įprastam dienos režimui. Taigi kiekviena poilsio diena, atostogos ar išvyka sukelia įtampą. Mat tai - dar viena rizika patirti veriantį skausmą ir sutrikdyti dienos planus.
„Savaitgaliais, per visas šventes, kelionėse, atostogų metu galiu būti tikra, kad migrena manęs tomis dienomis neaplenks. Darbe tenka kruopščiai planuoti susitikimų, išvykų laiką, todėl komandiruotės man - nemenkas iššūkis. Juk negaliu keliaudama į oficialų susitikimą dėl nekonstruktyvaus elgesio pasiaiškinti, kad man skauda galvą“, - apie ligos keliamus iššūkius pasakoja Lina.
 
„Migrena atėmė galimybę nevaržomai bendrauti socialinėje erdvėje. Iki tol gyvenau aktyvų gyvenimą: domėjausi ekstremaliu sportu, daug mokiausi, siekiau karjeros. Ką jau kalbėti apie galimybę toliau tęsti sportinę karjerą, kai sutrinka pusiausvyra, reakcija. Prasidėjus priepuoliams tapau savo pačios šešėliu“, - graudinasi buvusi motokroso aistruolė.

---

 
Interviu
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto medicinos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja neurologė Kristina Ryliškienė:
 
- Sakoma, kad migrena - ponų liga. Kokių stereotipų visuomenėje esama?
- Migrena - neurologinė, biologinį pagrindą turinti liga. Ja serga tiek moterys, tiek vyrai, nepriklausomai nuo amžiaus ar socialinės padėties. Ankstyviausi migrenos atvejai pastebimi ir vaikams jau pirmaisiais gyvenimo metais, kurie dar nė kalbėti nemoka. Įprastai migrena susergama lytinės brandos metu, taip pat susirgti riziką turi darbingi, jauni, pasiruošę šeimas kurti asmenys.
Nors liga dažna, tyrimų duomenimis, net trečdalis žmonių mano, kad sergantieji migrena vengia darbinių, socialinių ir šeimos įsipareigojimų, arba tiesiog naudojasi liga, kad atkreiptų į save dėmesį. Taip pat beveik pusė galvoja, kad migrenos gydymas nėra sudėtingas, o net daugiau nei trečdalis įsitikinę, jog tai - netinkamo ar nesveiko gyvenimo būdo pasekmė.
 
- Kas gali paskatinti naują skausmo priepuolį?
- Migrenos atveju niekada nežinai, kas gali šią minutę žmogų paveikti. Priepuolis gali pasireikšti įprastos fizinės veiklos metu, pavyzdžiui, nešant pirkinį iš parduotuvės, lipant laiptais ar tiesiog pasilenkiant. Veikia ne tik stresinės situacijos, bet ir patirtos teigiamos emocijos. Be to, įprastos dienotvarkės pasikeitimai, nusistovėjusios tvarkos išbalansavimas.
Taip pat manoma, kad migrenos paūmėjimui įtakos ypač mažiems vaikams gali turėti nejudrus gyvenimo būdas, vaizdo stimuliacija - kompiuteris ir telefonas, stresą kelianti aplinka, prasta mityba.
 
- Galbūt yra konkrečių maisto produktų, kurių reikėtų vengti sergantiesiems migrena? 
- Įrodymų dėl maisto produktų kol kas nėra. Tačiau, jei pacientas serga kitomis lėtinėmis ligomis, kurioms mityba svarbi, pavyzdžiui, virškinamojo trakto, odos ligos, ir jis jas koreguos mitybos pagalba, galva už tai tikrai padėkos.
 
- Kas kiek laiko įprastai kartojasi galvos skausmai ir kiek jie trunka?
- Užklupus migrenai su aura, pamažu keičiasi regos, jutimo, kalbos sutrikimas prieš priepuolį, kiekvieno simptomo trukmė nuo penkių minučių iki valandos. Po auros – migreninis arba nemigreninis galvos skausmas, kartais jo gali ir išvis nebūti.
Migrenos be auros priepuolis trunka vieną tris paras, yra labai stiprus, lydimas jautrumo garsui, šviesai, pykinimo, vėmimo.
Įprasto dažnio migrena pasireiškia vieną du kartus per mėnesį, dažna – daugiau arba kartą per savaitę, lėtinė migrena – penkiolika dienų per mėnesį. Atsikratyti ligos visam laikui, deja, neįmanoma, siekiama, kad migrena būtų įprasto dažnio.
 
- Kaip gydoma migrena?
- Migrena sergantieji profilaktiškai kasdien turi gerti vaistus dėl to, kad rečiau skaudėtų galvą. Vaistai dažniausiai skiriami nuo hipertenzijos, depresijos ir epilepsijos. Tačiau atrasti tinkamus konkrečiam ligoniui yra sunku. Jei pacientas nesugeba numalšinti skausmo, kviečia greitąją ir važiuoja į ligoninę. Priėmimo kambaryje tokių pacientų tikrai yra labai daug. Tiems, kas nenori vartoti stiprių cheminių vaistų, siekiant suretinti priepuolius yra rekomenduojamos trys medžiagos: magnio citratas, didelė dozė kofermento Q10, vitaminas B₂.
Vaikams rekomenduojama tiesiog eiti miegoti.
 
- Ar migrenos sergamumas mūsų šalyje paplitęs? 
- Tikslios statistikos nėra, tačiau remiantis tarptautinių tyrimų duomenimis, manoma, jog migrena serga 11,4 procentų mūsų šalies gyventojų. Skaičiuojama, kad per metus migrenos kaina Lietuvai siekia 149,62 milijonų eurų ir tai yra apie 0,35 procento bendrojo vidaus produkto.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!