- Akušerijoje dirbate daugiau nei tris dešimtmečius, priėmėte tūkstančius gimdymų. Ar ši akimirka dar jaudina?
 
- Jaudina visada, tik tas jaudulys galbūt kitoks nei tėvų – daugiau iš profesinės pusės. (Šypsosi.)
Mums, medikams, gimdymas – tai sėkminga viso devynių mėnesių proceso pabaiga. Kad ir trisdešimt, kad ir penkiasdešimt metų dirbtum, kiekvienas gimdymas – iššūkis. Su metais, žinoma, ateina nuojauta, ar bus gerai, ar blogai, bet kol naujagimis nesurinka ant mamos pilvo, išlieka nežinios jausmas – ir nieko nepadarysi. Paskui ateina džiaugsmas: viskas gerai. Ir laukiame kito gimdymo. Toks tas darbas, toks gyvenimas.
 
- Esate sakęs, kad sveikata ir ligos užprogramuojamos dar įsčiose. Vadinasi, nėščioji sprendimus priima už dvi gyvybes?
 
- Taip, bet tai ne vien nėštumo klausimas. Gimė mergaitė – ir jau nuo pirmųjų dienų ji atsakinga už tai, kaip pratęs giminę. Visas jos gyvenimas nuo pirmųjų mėnesinių – kaip gyvens, kuo sirgs, ką valgys – kaupiasi, kaip sakau, į bendrą fondą ir paveiks būsimą vaisių. O dar pridėkime nėštumą – kokia bus jo eiga, tokį turėsime ir rezultatą.
Esu ne kartą sakęs: skirkite pinigų jaunų moterų nėštumo priežiūrai – kad galėtų nemokamai sportuoti, gautų vitaminų, gerą mitybą, kad joms nereikėtų dirbti ir vaikščioti prirūkytose aplinkose. Tada gims sveiki vaikai ir nebereikės nei kardiologų. O dabar nuolat gesiname gaisrus – kraujospūdis, nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos, – nors visa tai užkoduojama nėštumo metu ir dar keleri metai iki jo. Jei norite, kad medis duotų vaisių, reikia jį ne purkšti užaugusį, o teisingai ir gražiai užauginti.
 
- Ar moterys tą atsakomybę suvokia?
 
- Dažniausiai jos klausia: ką daryti, kad vaikutis būtų sveikas? Atsakymas paprastas – gyventi sveikai. Bet sunku paaiškinti, kad tai nėra devynių mėnesių programa, o gyvenimo stilius. Dažniausiai galvojama taip: „Pakentėsiu, padarysiu, ką liepia, o paskui vėl atsipalaiduosiu.“ Anksčiau, man regis, moterų požiūris į nėštumą būdavo atsakingesnis, o dabar dažna ateina tarsi recepto – nubrėžkite grafiką, kaip elgtis tuos devynis mėnesius. Visgi suvokimas turi būti vidinis: visa, ką darai, atsiliepia tam mažam besiformuojančiam vaikučiui.
Gal čia ir mūsų, medikų, bėda – nemokame paaiškinti. Ir pati nėščiųjų priežiūra neretai formali: pamatavome spaudimą, paskyrėme folio rūgštį, atlikome ultragarsą. O kaip moteris miega, ką valgo, ar ją palaiko partneris? Gal ji tris paras nesituštino, gal savaitę kankino nemiga, o paskui – depresija? Nėštumo priežiūra – tai žinoti, kaip moteris gyvena tuos devynis mėnesius, ir padėti visais įmanomais būdais.
 
- Viena dažniausių dilemų – taurė vyno per šventes. Neretai manoma: nuo vienos nieko nenutiks…
 
- Ar alkoholis apskritai kam nors sveikas? Tai kaip jis gali būti sveikas vaisiui? Viskas, ką suvalgėte ir išgėrėte, pateks tiesiai vaisiui. O vaisius – kaip iš plytų statomas namas: kiekvienas išorinis veiksnys – alkoholis, radiacija, tarša – išmuša plytą, ir lieka žiojėti skylė.
Saugios alkoholio dozės nėra. Gal ta taurė ir nepakenks, bet kas žino – gal užteks būtent tos taurės, kad tuo periodu sustotų nervinių ląstelių migracija į savo vietas, ir turėsime problemišką vaiką, jaunuolį, suaugusįjį – visam gyvenimui.
 
- Turite teoriją, kad nėštumas trunka ne tris, o keturis trimestrus. Paaiškinkite.
 
- Didžiosios bėdos mamoms prasideda po gimdymo, ir kalbu ne apie infekcijas ar kraujavimą pirmosiomis savaitėmis. Pagrindinė problema kita. Nėštumo metu, manau, 40-60 procentų moterų Lietuvoje patiria problemų: priešlaikinį gimdymą, padidėjusį kraujospūdį, nutukimą, nėštuminį diabetą. Visa tai – signalas, kad pažeista širdies ir kraujagyslių sistema. Gimdymu tai nesibaigia: jei nieko nedarysime, iki 50 procentų tokių moterų apie šešiasdešimtuosius metus turės širdies nepakankamumą ar infarktą. Po gimdymo turime maždaug dvejų metų galimybių langą: moters į ankstesnę būseną nebegrąžinsi, bet procesą sustabdyti galima.
Dėl to pasaulyje kuriamos pogimdyminės klinikos – jose pakoreguojama mityba, peržiūrimi vaistai, paskiriamas kardiologas, endokrinologas ar kitas specialistas. Ketvirtasis trimestras iš esmės yra visas moters gyvenimas po gimdymo. O kas vyksta pas mus? Pirmas nėštumas – su problemomis, po jo dvejus metus moters niekas nestebi. Ateina antras nėštumas – problemos didėja, trečias – ir jau turime bėdą.
 
- Vadinasi, sistema pagimdžiusią moterį tiesiog pamiršta?
 
- Pokyčiai vyksta: draugija rašo metodikas, numatoma įpareigoti šeimos gydytojus moteris po gimdymo apžiūrėti anksčiau. Bet kol kas viskas – popieriuje. Lietuvoje dažnai taip: gimsta graži idėja, paleidžiame – ir viskas tuo pasibaigia. O įgyvendinti būtina, jei norime sveikų moterų ir sveikų močiučių, kurios galėtų žaisti su anūkais.
 
- Klaipėdoje 2007-aisiais atidarėte pirmąjį Baltijos šalyse gimdymo poskyrį, kuriame gimdymus priima tik akušerės. Taip pat inicijavote Akušerijos studijų programą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Jūs akušerėmis tikite, o valstybė?
 
- Manau, dabar tiki. Nors kai tai darėme, nepasitenkinimo netrūko, pirmieji metai buvo sunkūs. Dabar Klaipėdoje kone pusę gimdymų priima akušerės, ir visi džiaugiasi – svarbiausia, moterys. Cezario pjūvio operacijų šiemet per pusmetį buvo 17 procentų – artėjame prie Skandinavijos rodiklių.
Nėštumas – ne liga, o gimdymas – ne patologija: milijardai moterų gimdė ir dar gimdys. Gydytojas reikalingas, kai situacija reikalauja procedūros, o visą kitą laiką moteriai reikia žmogaus šalia – tai akušerės darbas. Gydytojų nepadaugės: pagrindinė medicinos priežiūros jėga – slaugytojos ir akušerės. Tikiuosi, jos taps tikromis moterų draugėmis. Kito kelio nėra.

---

 
Dosjė

1990 m. – Kauno medicinos institute įgijo gydytojo kvalifikaciją, vėliau – gydytojo akušerio ginekologo specializaciją.
2005 m. – Švedijos Lundo universitete apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją.
Stažavosi Kanadoje, Nyderlanduose, Danijoje, Anglijoje, Airijoje.
Apie dešimtmetį dirbo Mažeikių ligoninėje, vadovavo Akušerijos-ginekologijos skyriui.
2005-2010 m. – Klaipėdos universitetinės ligoninės Perinatologijos centro vadovas.
2010-2017 m. – Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos direktorius.
Dirbo Airijos ligoninėse ir Norvegijos Akershus universitetinėje ligoninėje.
2021-2022 m. – Klaipėdos universiteto ligoninės Akušerijos klinikos vadovas, nuo 2023 m. – gydytojas Klaipėdos „Kardiolitos klinikose“.