Kaltina reorganizaciją
 
Šios kadencijos Seimo Sveikatos reikalų komitetas jau antrą kartą susirinko svarstyti Klaipėdos universiteto ligoninę slegiančių skolų ir išsiaiškinti priežastis, dėl ko skolos auga, nors ligoninė suteikia vis daugiau paslaugų.
 
KUL generalinis direktorius Audrius Šimaitis tikina, kad kalta reorganizacija. Sujungus tris gydymo įstaigas ligoninei teko prisiimti papildomas išlaidas. Jo teigimu, reorganizacijos poveikis jaučiamas iki šiol. „Ketvirti metai iš eilės yra neigiamas balansas. Pradėjo kauptis tiekėjų skolos ir tai tikrai tampa rimtu iššūkiu, kaip organizuoti paslaugas“, – sakė jis.
 
Ligoninės skaičiavimu, trijų gydymo įstaigų sujungimas kainavo mažiausiai 40 mln. eurų. „Šiais metais pavyko mums suskaičiuoti, kiek kainavo reforma. Mūsų manymu, mažiausiai ji kainavo 40 milijonų eurų“, – sakė ligoninės vadovas, teigęs, kad lėšų sujungimui skirta nebuvo. Tuometė Sveikatos apsaugos ministerija, kaip naujo darinio viena steigėjų, skyrė lėšų išeitinėms kompensacijoms sumokėti.
 
Smaugia skolos už vaistus
 
Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovas Lukas Žilinskas pabrėžė, kad ligoninė pastaraisiais metais didino paslaugų apimtis ir viršijo sutartyje numatytus rodiklius. Pasak jo, 2026 m. sutartis su ligonių kasa siekia 153 mln. eurų ir yra 10 proc. didesnė nei metais anksčiau. Augo tiek ambulatorinių, tiek stacionarinių paslaugų finansavimas, daugiau kaip 50 proc. padidėjo ir brangiųjų tyrimų bei procedūrų dalis.
 
Anot jo, ligoninė sutartį vykdo ir net viršija. Ambulatorinių paslaugų apimtys viršija planą 16 proc., stacionarinių paslaugų – 2 proc., o dienos chirurgijos paslaugų – net 31 proc. L.Žilinskas taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurių paslaugų apimtys Klaipėdoje auga net ir tada, kai šalies mastu jų mažėja.
 
Tačiau augančios paslaugų apimtys iš skolų išbristi ligoninei nepadeda. Anot L.Žilinsko, pirmąjį šių metų pusmetį ligoninės deficitas siekė 4,9 mln. eurų, taip pat fiksuojamas augantis įsiskolinimas ir mažėjantis likvidumo rodiklis. Pasak VLK atstovo, trumpalaikiai ligoninės įsipareigojimai pusantro karto viršija turimus piniginius išteklius. Pirmojo pusmečio pabaigoje ligoninė disponavo 7,3 mln. eurų pinigų likučiu, kurio, pagal VLK skaičiavimus, pakaktų maždaug 14 dienų veiklai finansuoti.
 
Anot KUL direktorės valdymui ir ekonomikai Jūratės Grubliauskienės, įsiskolinimai tiekėjams viršija 14 mln. eurų, o didžiausią jų dalį sudaro skolos už medicinos priemones ir vaistus. „Didžiausią dalį šioje sumoje, beveik 10 mln. eurų, sudaro įsiskolinimas už medicinos priemones ir medikamentus. Mes kiekvieną dieną esame nuolatinėse derybose su tiekėjais. Yra įsiskolinimų, kurie viršija 90 dienų, kas tikrai yra kritinis momentas, tačiau šiai dienai daug svarbesnis yra paslaugų valdymas ir siekis, kad nesustotų paslaugos“, – komitete kalbėjo J.Grubliauskienė.
 
Stebinantis atlyginimų augimas
 
VLK atstovas atkreipė dėmesį į sparčiau nei kitose šalies gydymo įstaigose augančius atlyginimus. „Pajamos auga sparčiau negu kitose universiteto lygmens ligoninėse, tačiau sąnaudų augimas yra dar didesnis“, – sakė L.Žilinskas.
 
Komiteto nariui Sauliui Čaplinskui pasirodė paradoksalu, jog ligoninės veiklos rodikliai gerėja, tačiau finansiniai rezultatai išlieka neigiami. Anot jo, svarbu įvertinti, kokią deficito dalį sudaro reorganizacijos palikimas, kokią darbo užmokesčio sistema bei kokio kitos priežastys, kad skolos nesustoja augti „Kiek deficito lemia palikimas, kurį jūs gavote, reorganizacijos palikimas, kiek darbo užmokesčio struktūra, kiek veiklos neefektyvumas. Tada galima bus spręsti, ką jūs patys turėtumėte padaryti, ką turi keisti ministerija“, – komitete kalbėjo parlamentaras.
 
Situacijos įkaitai
 
Anot J.Grubliauskienės, reorganizacijos sąlygos neleido pertvarkos metu keisti atlyginimų sistemos. „Mes sujungėme tris ligonines negalėdami keisti koeficientų struktūros. Negana to, sujungėme su skirtingais koeficientais ir tada darbuotojai turėjo teisę, kad jie būtų išlyginti“, – aiškino ji.
 
Sveikatos apsaugos viceministras Ignas Rubikas taip pat pripažino, kad atlyginimų sistema yra vienas pagrindinių finansinį spaudimą didinančių veiksnių. „Tikrai žvelgsime sistemiškai į darbo apmokėjimo tvarką kaip į pagrindinį veiksnį, kuris generuoja besitęsiančius didelius finansinius įsipareigojimus“, – teigė viceministras.
 
Ligoninei yra parengtas finansinės situacijos gerinimo planas, kuris, kaip paaiškėjo, neveikia ir kurį reikia kurti iš naujo arba keisti. „Minėtas finansinės situacijos gerinimo planas – tai tikrai matome poreikį dar kartą jį peržvelgti, bendromis jėgomis sustiprinti, kad tikrai būtų aišku, kaip žingsnis po žingsnio pasieksime tą mūsų tikslą, kad 2028-aisiais ligoninė išeitų į tą neutralią situaciją“, – planais dalijosi viceministras. Pagal pirminį planą iš skolų ligoninė turėjo išbristi 2024 metais.
 
Pasiruoškite: atlyginimai augs, skolos didės
 
Tačiau net ir ieškant būdų pažaboti augančius kaštus, atlyginimų augimas artimiausiu metu, panašu, nesustos. Tokią prognozę pateikia ligoninės Stebėtojų tarybos narys ir profesinės sąjungos vadovas Dainius Burdulis. Anot jo, dėl šalies medikų darbo užmokesčio kasmet derasi sveikatos sektoriaus profesinės sąjungos ir Sveikatos apsaugos ministerija, susitarimai galioja visai sveikatos sistemai, todėl vienos ligoninės darbuotojams atlyginimų augimas negali būti tiesiog sustabdytas. Profesinės sąjungos atstovas pabrėžė, kad dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties derasi ne viena ligoninė, o visos sveikatos sektoriaus profesinės sąjungos kartu.
 
„Dabar irgi baiginėjasi derybos ir tikėtina, kad atlyginimai vėl didės“, – sakė D.Burdulis.
 
Jo teigimu, Klaipėdos universiteto ligoninės padėtį dar labiau apsunkina prieš reorganizaciją pakeista darbo apmokėjimo sistema: „Vienos iš buvusių reorganizuojamų įstaigų vadovas padidino darbuotojams darbo užmokesčio pastoviąją dalį, o skaičiuojant darbo užmokestį visa pastovioji darbo užmokesčio dalis tuomet ir buvo dauginama iš minimalios mėnesinės algos.“
 

„Vadovaujantis įstatymų nustatytomis normomis, tas pačias darbo pareigas ir funkcijas vykdantiems darbuotojams negali būti mokamas skirtingas darbo užmokestis, todėl nors ir darbo užmokesčio pastovioji dalis buvo padidinta tik vienoje iš reorganizuojamų įstaigų – naujos KUL vadovybė privalėjo didinti visų atitinkamų specialybių specialistų darbo užmokesčius, kad jie nebūtų skirtingi atitinkamoms pareigybėms. Tai yra pagrindinė KUL darbo užmokesčio augimo priežastis“, – aiškino ligoninės Stebėtojų tarybos narys ir profesinės sąjungos vadovas Dainius Burdulis.

 
Anot jo, kitose gydymo įstaigose atlyginimai kyla mažiau, nes darbo užmokestį sudaro mažesnė pastovioji ir didesnė kintamoji dalis.
 
Pasak profesinės sąjungos atstovo, problema kyla tuomet, kai atlyginimai jų ligoninėje didėja greičiau nei ligonių kasų apmokamų paslaugų įkainiai. Todėl, net ieškant būdų mažinti išlaidas, ligoninei tenka vykdyti nacionalinius susitarimus dėl darbo užmokesčio didinimo. 
 
Rektorius: kaip galima taip padaryti?
 
Dėl augančių KUL skolų nerimą jaučia ne tik medikai ir ministerija. Situaciją atidžiai stebi ir vienas ligoninės dalininkų, Klaipėdos universitetas. Jo rektorius Artūras Razbadauskas sako, kad ligoninės problemos tampa našta regionui, nes ligoninė yra pagrindinė aukščiausio lygio gydymo įstaiga Vakarų Lietuvoje.
 

Anot rektoriaus, dabartinės skolos nėra vien pastarųjų metų vadybos problema. Jos susiformavo po reformos, kurios tikroji kaina taip ir nebuvo padengta valstybės lėšomis. „Kai buvo sujungtos trys ligoninės, kurios turėjo nugyventą infrastruktūrą, buvo skirta nulis eurų. Kaip galima taip padaryti?“ – retoriškai klausė Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas.

 
Anot jo, reformai įtakos turėjo ir prieš pat ligoninių sujungimą vienoje iš jų pakelti atlyginimai bei pakeista darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka. Tai buvo klaida, piktybinis palikimas ar noras padaryti gera, rektorius vertinti nesiėmė.
 
„Dabar matome, kad sprendimas taip pakelti atlyginimus buvo neteisingas“, – sakė rektorius. Pasak rektoriaus, atsakinga ne tik buvusi ligoninės vadovybė, bet ir ligoninės Stebėtojų taryba bei miesto valdžia.
 
„Visi pakėlimai buvo derinami su miesto vadovais, su Stebėtojų taryba. Miestas leido tą daryti“, – pabrėžė A.Razbadauskas. Klaipėdos savivaldybė taip pat yra ligoninės dalininkė.
 
Du profesoriai
 
Tuometinėje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje prieš palikdamas pareigas atlyginimų mokėjimo tvarką pakeitė ir atlyginimus pakėlė buvęs ilgametis jos vadovas Vinsas Janušonis. Šie sprendimai įsuko KUL į nesibaigiantį skolų ratą.
 
Dabar V.Janušonis yra Klaipėdos universiteto Senato narys, dirba Senato Strateginės plėtros ir kokybės komisijoje. Jis taip pat yra Visuomenės sveikatos katedros profesorius ir studentus moko sveikatos priežiūros organizavimo ir valdymo bei sveikatos priežiūros kokybės vadybos. Su V.Janušoniu „Lietuvos sveikatai“ susisiekti nepavyko. Rektorius sako, kad į Senatą V.Janušonis išrinktas iki ligoninių reformos.
 
Ligoninių reorganizaciją pradėjo tuometis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Dabar jis Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete dėsto strateginį valstybės įstaigų valdymą.
 
Pasikalbėti apie Klaipėdos ligoninių reorganizaciją jis pažadėjo, bet vėliau parašė žinute, kad tarp paskaitų nespės, o vakare eina į koncertą. A.Dulkys interviu pažadėjo vėliau.
 
Teisėsaugos nesėkmės
 
Įdomu tai, kad kaltųjų dėl ligoninės privedimo prie bankroto slenksčio ieškoti bandė ir teisėsauga. Iš pradžių į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) kreipėsi naujai paskirta, dabartinė, ligoninės vadovybė. Tyrimas buvo nutrauktas konstatavus, kad problemos kilo dėl nepakankamo vidinio reglamentavimo, neefektyvaus išteklių naudojimo, procesų kontrolės trūkumo, tačiau nusikaltimo sudėties neįžvelgta.
 
Į Generalinę prokuratūrą, prašydamas nustatyti kaltininkus, kreipėsi ir praėjusios kadencijos Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Prokuratūra tyrimą perdavė STT, tačiau pastaroji tyrimą vėl nutraukė nurodžiusi, kad naujoji ligoninės vadovybė neteikia visų duomenų.
 
Žadėta pakartotinai kreiptis dėl viešo intereso gynimo, bet atėjo rinkimai, pasikeitė valdančioji dauguma ir kreiptasi nebuvo.